Duosi žemei - ji tuo pačiu atsilygins
Opias žemės ūkio vystymo problemas
gvildena Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo darbuotojai
- 19 mokslininkų.
Rūgščioje dirvoje augalai prastai
dera
Profesorius habilituotas daktaras
Edmundas Lapinskas, Vėžaičių filialo direktoriaus pavaduotojas
moksliniam darbui, sakė, jog rūgščių dirvų kalkinimas - labai
veiksminga priemonė. Tai padarius, normalų dirvožemį galima išlaikyti
kokius aštuonerius metus ir jame įmanoma auginti daugelį žemės
ūkio augalų.
Rūgštaus lietaus debesys dažniausiai atslenka iš Vakarų Europos
ir pirmiausia jų poveikį pajunta Žemaitija. Taip išplaunama daug
vertingų mineralinių medžiagų. Nekalkintoje dirvoje auga bulvės,
avižos, pakenčiamai - rugiai, bet nedera ankštinės kultūros, kviečiai,
šakniavaisiai.
Prof.E.Lapinskas pradedančiam ūkininkui patarė pirmiausia išsitirti
dirvožemį. Tai atlieka Kauno agrocheminių tyrimų centras. Iš dirvožemio,
jeigu jo reljefas margas, reikia imti kuo daugiau mėginių. Į Kauną
reikia atvežti apie 0,5 kg išdžiovinto dirvožemio. Jį ištyrę centro
darbuotojai pasako, kuo tręšti žemę.
Ar rūgšti dirva, gali nustatyti ir pats ūkininkas. Tokioje žemėje
auga rūgštynės, asiūkliai. Vėžaičių filialo mokslininkai ūkininkams
teikia nemokamą konsultaciją. Juos galima išsikviesti į namus,
bet jų kelionę turės apmokėti ūkininkas. Žemės kalkinimo klausimais
pavasarį rajone ar apskrityje vyksta seminarai. Į juos atvažiuoja
60-80 ūkininkų.
Vieno hektaro dirvos kalkinimas, įskaitant medžiagas, kainuoja
apie tūkstantį litų. Įdėtos lėšos atsiperka greitai, kartais per
metus.
Į nekalkintą dirvožemį neapsimoka
berti mineralinių trąšų
Pagrindinė trąša Žemaitijoje - organinės
trąšos, tai yra mėšlas. Norint atstatyti vieno hektaro dirvožemio
organines medžiagas, reikia kasmet išberti apie 10-12 tonų mėšlo.
Tai garantuos augalų derlingumą. Svarbu išaugoti ir humusą. O
jis - tai puvenos.
Sėjant dirvožemis turi būti tamsus. Toks nebus, jeigu jis netręštas
organinėmis trąšomis. Iš tokios dirvos nereikia tikėtis ir derliaus.
Lietuvoje dažniausiai apsiribojama mineralinėmis trąšomis. Bet
rūgščiose Žemaitijos dirvose jos menkai veiksmingos.
Ūkininkas turi būti išsilavinęs
Negalima žemės įdirbti bet kaip.
Neleistina iš jos tyčiotis. Būtina žinoti dirvožemio įdirbimo
technologiją. Į bendrą žemdirbystės kultūrinimą įeina ir pesticidų
naudojimas. "Žalieji gąsdina, kad juos naudoti yra negerai.
Bet juk susirgęs žmogus irgi gydosi vaistais. Norint apsaugoti
augalus nuo piktžolių, kenkėjų ir ligų, juos reikia nupurkšti
pesticidais, žinoma, juos patartina naudoti protingai", -
sakė prof.E.Lapinskas. Anot jo, didžiuliuose, po 200-400 ha turinčiuose
ūkiuose tvarkytis turėtų tik specialų išsilavinimą įgiję žmonės.
"Visur turi būti išmanymas ir žinios", - pabrėžė mokslininkas.
Žemė - didžiausias turtas
Profesorius pacitavo buvusio JAV
prezidento D.Vašingtono žodžius: "Už žemę yra atsakinga valstybė,
atsakingas ir žmogus". Juk žemė - valstybės pagrindas.
Seime vyksta karšti debatai dėl žemės pardavimo užsieniečiams.
"Ankstokai pradedame ją pardavinėti. Kol kas žemė pigi -
ji neturi paklausos. Žemė dar nėra turtas, kaip ji yra vertinama
užsienyje", - perspėjo E.Lapinskas.
Apie žemės pardavimą užsieniečiams, pasak profesoriaus, bus galima
galvoti tuomet, kai ant kojų tvirtai atsistos ūkininkai ir pati
valstybė, tada jie galės konkuruoti su kitomis šalimis. Greit
galima netekti žemės, tačiau ką be jos veiktume patys?
Bronius VERTELKA
Vėžaičiai, Klaipėdos rajonas
© 2001 "XXI amžius"
