Meilės buveinė žemėje

Yra Lietuvoje tokia paslaptinga vieta, kur žmogus ir kentėdamas jaučiasi laimingas. Ta meilės ir ramybės buveinė - Valkininkų geležinkelio stoties gyvenvientėje, miško prieglobstyje esanti sanatorija. Mes, ligoniai, ją tebevadiname kardiologine ligonine, nes čia gydomi tie, kurių širdeles palietė chirurgo skalpelis. Vienų dar žaizdos neužgiję, žingsneliai tokie netvirti, kitų - jau randeliai širdy. Mus, tuos sužeistus žmones, gerumo aura apgaubia visi: gydytojai, seselės, masažistės, šeimininkėlės, slaugutės, valgyklos padavėjos ir virtuvės virėjos. Šio gerumu ir rūpestingumu neaplenkiamo kolektyvo siela ir visų atrama yra direktorius, vyr.gydytojas Modestas Juozaitis. Apie jį, kaip neeilinę asmenybę, net nedrąsu kalbėti. Ką gali pasakyti samanėlė apie ąžuolą? Gal ir gali, nes jie abu šlovina Kūrėją. Taigi gerbdama jo privatumą, kuklumą daug nepasakosiu. Tik noriu pasakyti, kad jo dvasios turtų gelmę gali pajusti, kai jis kukliai tarp ligonių įsijungia į sudabartintą Jėzaus Auką... Jo, save užmirštančios meilės pulsą labiausiai pajunti drauge stovint po Jėzaus kryžiumi, prie kenčiančiojo lovos, taip pat tapusios jo kryžiumi, jo, tarsi Apvaizdos visur suspėjančio, visur esančio. Jo vidinę giedrą gali pajusti iš tarsi prilaikytos šypsenos, tokios panašios į Tėvo namus iškeliavusio kunigo J.Zdebskio, beje, svarbiausią - ir dvasios.

Valkininkų sanatorijos antrajame aukšte, kairiajame kampe, veikia koplytėlė

Duosi žemei - ji tuo pačiu atsilygins

Opias žemės ūkio vystymo problemas gvildena Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo darbuotojai - 19 mokslininkų.

Rūgščioje dirvoje augalai prastai dera

Profesorius habilituotas daktaras Edmundas Lapinskas, Vėžaičių filialo direktoriaus pavaduotojas moksliniam darbui, sakė, jog rūgščių dirvų kalkinimas - labai veiksminga priemonė. Tai padarius, normalų dirvožemį galima išlaikyti kokius aštuonerius metus ir jame įmanoma auginti daugelį žemės ūkio augalų.
Rūgštaus lietaus debesys dažniausiai atslenka iš Vakarų Europos ir pirmiausia jų poveikį pajunta Žemaitija. Taip išplaunama daug vertingų mineralinių medžiagų. Nekalkintoje dirvoje auga bulvės, avižos, pakenčiamai - rugiai, bet nedera ankštinės kultūros, kviečiai, šakniavaisiai.
Prof.E.Lapinskas pradedančiam ūkininkui patarė pirmiausia išsitirti dirvožemį. Tai atlieka Kauno agrocheminių tyrimų centras. Iš dirvožemio, jeigu jo reljefas margas, reikia imti kuo daugiau mėginių. Į Kauną reikia atvežti apie 0,5 kg išdžiovinto dirvožemio. Jį ištyrę centro darbuotojai pasako, kuo tręšti žemę.
Ar rūgšti dirva, gali nustatyti ir pats ūkininkas. Tokioje žemėje auga rūgštynės, asiūkliai. Vėžaičių filialo mokslininkai ūkininkams teikia nemokamą konsultaciją. Juos galima išsikviesti į namus, bet jų kelionę turės apmokėti ūkininkas. Žemės kalkinimo klausimais pavasarį rajone ar apskrityje vyksta seminarai. Į juos atvažiuoja 60-80 ūkininkų.
Vieno hektaro dirvos kalkinimas, įskaitant medžiagas, kainuoja apie tūkstantį litų. Įdėtos lėšos atsiperka greitai, kartais per metus.

VProfesorius Edmundas Lapinskas ragina susilaikyti nuo Lietuvos žemės pardavimo užsieniečiams

Medžiai iš mėgintuvėlio

Didelis miškų produktyvumas, gera medienos kokybė, medžių atsparumas vėjams, ligoms, kenkėjams - tai uždaviniai, kuriuos daug metų sprendžia Lietuvos miškų institutas, įsikūręs prie žaliuojančių miškų Kauno rajono Girionių gyvenvietėje. Dabar šie darbai dar labiau suaktyvėjo - institute įkurta nauja, šių dienų reikalavimus atitinkanti Molekulinės genetikos ir biotechnologijos laboratorija. Ji gyvuoja dar neseniai, tačiau šio mokslo padalinio reikalingumu abejoti netenka. Laboratorijos vedėja doc. dr. Sigutė Kuusienė sako, kad šiuo metu institutas dideliais finansiniais ištekliais pasigirti negali, tačiau laboratorijai įkurti bei išlaikyti lėšų surasta. Tai paakino gyvenimo būtinybė, spartėjanti visų mokslo sričių pažanga. Laboratorijoje atliekami ir bus plėtojami fundamentalūs miško augmenijos tyrimai, pradedant molekule, baigiant visu medžiu, kitais miško augalais. Kaip byloja pats šio mokslo įstaigos pavadinimas, ypač daug dėmesio čia bus skiriama genetinėms, t.y. augalų paveldimumo savybėms.