"XXI amžiaus" priedas Nr.21 (24)

PRIEDAI






Ir tegu ilsisi jie Amžinybėje...

Naujose ir gražiai tvarkomose Debeikių miestelio kapinėse geras gabalas ploto vienoje pusėje rezervuotas: nei miestelio, nei aplinkinių kaimų gyventojų, išėjusių Amžinybėn, tenai niekas nelaidoja. Bet ir toje rezervuotoje vietoje vis auga ir auga kapų kauburėliai, rikiuojasi vienodų formų antkapiai.
Ši kapinių dalis palikta Aknystų pensiono globotiniams, kurių po mirties neišsivežė ir nelaidoja kitur tų nelaimėlių artimieji, giminės.
Anksčiau, kai Debeikiuose veikė senosios kapinės, ten buvo per ankšta, tad pensiono globotinių kapus būdavo sunku prižiūrėti, reikiamai sutvarkyti. Naujoje amžinojo poilsio vietoje erdvės daug, todėl kapai nesugrūsti, tvarkingi, pensiono darbuotojai rūpinasi, kad čia žydėtų gėlės, neželtų piktžolės. Kiekvieną kapelį ženklina lentelė su mirusiojo vardu, pavarde, gimimo ir mirties datomis. Kaip mūsų laikraščiui pasakojo Aknystų pensiono direktorius Arūnas Kiaušas, didelių sunkumų dėl kapų tvarkymo nekyla. Mat viena firma yra išsinuomojusi buvusio Akstynų pagalbinio ūkio fermą ir tenai gamina antkapius. Nereikia toli važiuoti, ieškoti meistrų - viskas paruošiama vietoje. Na, o jeigu mirusiojo artimiesiems nepatinka tokie vienodi antkapiai, jie tvarko amžinojo poilsio vietą taip, kaip nori. Todėl jau yra pristatyta įvairių formų paminklinių akmenų ar betoninių paminklų, kryžių, tuos kapus prižiūri mirusiojo artimieji, giminės ar jų pasamdyti debeikiečiai.
Bet toli gražu ne visus pensiono globotinius lanko kas nors iš giminių, kiti jų net neturi. Aknystose gyvena iš įvairių Lietuvos vietų, netgi iš buvusios SSRS, atvežtų sunkią protinę negalią turinčių žmonių. Globotinių bylose pildomi lankymo lapai: jeigu tiktai pas kurį atvažiuoja koks nors svečias, tai ir užfiksuojama. Gaila, bet daugelio žmonių asmens bylose įsegtuose lankymo lapuose nėra jokių įrašų, nes jų niekas nelanko.
Mirus pensiono globotiniui, artimiesiems, giminėms, apie tai pranešama. Kartais atvyksta saviškiai ir mirusįjį išsiveža, palaidoja gimtinėje. Bet dažniausiai tenka laidotuvėmis rūpintis pensiono darbuotojams ir laidoti Amžinybėn išėjusįjį valstybės lėšomis. Kai kada giminės dar atsiliepia, bet teisinasi, kad neturi pinigų kelionei, laidotuvėms, skundžiasi sveikata, prašo palaidoti mirusįjį Debeikiuose, žada ateityje kapelį lankyti...
Į paskutinę kelionę žmonės Aknystose palydimi su derama pagarba, gražiai. Yra šarvojimo salė, kur ramioje, jaukioje aplinkoje gali atsisveikinti su mirusiuoju ir kartu gyvenę, jį pažinoję žmonės, ir pensiono darbuotojai.
Kartais nežinia, dėl kokių priežasčių - ar nežinojimo, ar norint apjuodinti šią globos įstaigą - pasigirsta šnekų, esą "valdiškos laidotuvės" ir yra "valdiškos", viskas daroma atmestinai, miręs žmogus gyviesiems nelabai rūpi, perkamas prasčiausias karstas, perkami blogiausi drabužiai ir t.t. Bet visa tai - tiktai piktų ar nieko neišmanančių žmonių paistalai.
Vien tiktai pažvelgus į gražiai tvarkomus pensiono globotinių kapus galima suprasti, kad šitais likimo nuskriaustaisiais rūpinamasi ir jiems gyviems esant, ir palydint į paskutinę kelionę.
Aknystų pensione gyvena 330 žmonių, turinčių įvairių psichikos sutrikimų, daugelis jau tokie gimė ar susirgo nepagydomomis psichinėmis ligomis. Ne viena dešimtis žmonių yra senyvo amžiaus, kamuojami ir kitų ligų, kai kas visą gyvenimą guli ant patalo, jiems ištisą parą reikalinga nuolatinė priežiūra. Aišku, niekas neapsaugotas nuo mirties. Bet visgi norisi paneigti piktavalių žmonių prasimanymus, esą Aknystose globotiniai miršta masiškai, giltinė čia - dažnas svečias. Nėra čia tokio "masinio reiškinio", miršta Aknystose žmonės ne dažniau nei kitose panašiose globos įstaigose, gal netgi ir rečiau. Juolab kad čionai pastaraisiais metais labai pagerėjo pensiono globotinių gyvenimo sąlygos, jų buitis, medicininis aptarnavimas, slauga, priežiūra.
Aknystų pensiono vaizdas dabar neatpažįstamai pasikeitęs, nebėra aukštų tvorų, pro kurias negalėdavo globotiniai išeiti. Pristatyta nemažai šiuolaikiškų pastatų, kuriuose neįgaliesiems gyventi geriau, jaukiau.
Sveikesni yra apgyvendinami pensiono filialuose Debeikiuose, Leliūnuose ir Kalveliuose. Gavus užsienio fondų pagalbą, buvo rekonstruoti kolūkio pastatai ir pritaikyti negalios žmonių reikmėms. Kaip šių eilučių autoriui pasakojo pensiono direktorius Arūnas Kiaušas, dabar ruošiamas investicinis projektas ketvirtajam filialui Rubikiuose steigti, bus ieškoma užsienio fondų pagalbos. Apgyvendinus kiekviename filiale po 30 - 35 globotinius, jų mažiau lieka pačiose Aknystose, dar nuo pokario metų įsteigtame internate. Šiuo metu Aknystose gyvena 250 psichinę negalią turinčių žmonių, likusieji - filialuose.
Per didžiąsias religines šventes pensioną aplanko, su globotiniais bendrauja Debeikių Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kun. Vincentas Stankevičius. Yra galimybė jiems apsilankyti ir Debeikių bažnyčioje arba per atlaidus užsukti į atstatytą Papšių koplyčią. Jeigu kuris globotinis yra uolus katalikas ir pageidauja laidotuvių su religinėmis apeigomis, jo valia įvykdoma. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad pensione gyvena ir itin sunkių ligonių, kurie ne viską suvokia, su niekuo nebendrauja ir palieka šį pasaulį be jokių norų, prašymų, be maldos žodžių lūpose. Pasak direktoriaus, kviesti kunigą į kiekvieno globotinio laidotuves tiesiog nėra galimybių. Juk reikia tuomet aukoti ir bažnyčiai, atsidėkoti apeigose dalyvavusiems dvasininkams, o tokiam tikslui iš valstybės išlaikomas pensionas lėšų neturi.
Pabendravęs su seniau dirbančiais pensiono darbuotojais, sužinojau, kad anksčiau buvo stengiamasi kiekvieną kartą palydėti į paskutinę kelionę mirusį globotinį su religinėmis apeigomis, kaip ir visus kitus katalikus. Tačiau kunigai tuomet paaiškino, kad šitie nelaimingi žmonės savo gyvenime nepadarė jokios nuodėmės, jie buvo tarsi kokie kankiniai ir savo kančiomis, vargais, ligomis, negaliomis jau nusipelnė Dievo malonės, palaimos, tad aukoti šv. Mišias už kiekvieną tokį likimo nuskriaustąjį yra nebūtina. O kapų žemė yra šventa, vargšai amžinojo poilsio gulasi jau į pašventintą žemelę...
Per Vėlines, Visus Šventuosius ant kiekvieno kapelio uždegamos žvakės, jos plevena ir ant ką tiktai supiltų kapų kauburėlių. Tylu, ramu kapinėse. Geras jausmas apima žinant, kad yra kam pasirūpinti šitų nelaimingų žmonių amžinojo poilsio vietomis. Tiktai liūdnos mintys, skaudūs apmąstymai, gailestis užplūsta, kai žinai, kad tuos mirusiuosius į kapines palydėjo visai svetimi žmonės, kad amžinojo poilsio vietoje gėles sodina, žvakutes degioja, poterius sukalba irgi svetimi...

Vytautas BAGDONAS

Debeikiai, Anykščių rajonas

© 2001 "XXI amžius"

 


Šioje Debeikių kapinių dalyje ilsisi Amžinybėn išėję
Aknystų pensiono globotiniai

Autoriaus nuotrauka

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija