Neramumai dėl importo
Prarasti milijardai
Ne pirmą kartą įvairaus lygio žinybose
kalbama apie importuojamų žemės ūkio produktų antplūdį į mūsų
šalį. Parduotuvių lentynose, ant turgaviečių prekystalių regime
gausybę ananasų, bananų, kitokių iš subtropinių šalių atgabentų
vaisių, kai kurių daržovių. Bet dėl jų mūsų kaimo žmonės konkurencijos
nejaučia, nes šios gėrybės Lietuvos soduose ir laukuose netarpsta.
Nerimą kelia tos daržovės ir vaisiai, kuriuos mes patys auginame
ir norime juos realizuoti. Bet visa tai plūsta iš užsienio. Žinoma
atvejų, kai dėl gausaus daržovių importo mūsų šalyje žlugo ne
vienas ūkininkas, nepajėgęs konkuruoti su tokia importuojamų žemės
ūkio produktų gausa. Tai pasakytina ne vien apie daržoves, vaisius,
bet ir apie mėsos, pieno produktus.
Žinoma, konkurencija yra sveikas reiškinys, tik ji turi vykti,
kaip dabar įprasta sakyti, skaidrioje erdvėje. Bet kaip tik čia
ir susiduriama su painiava, neaiškumais, netoleruotinais dalykais,
pavyzdžiui, įvežant iš užsienio svogūnus, jie mūsų muitinėse buvo
deklaruojami viena kaina, o turguje parduodami keliskart brangiau.
Panašiai atsitinka ir įvežant kai kurias kitas daržoves. Užsienio
prekeiviui iš to - nemenka nauda, nes jiems reikia mokėti mažesnius
mokesčius, o mūsų valstybei - milžiniški nuostoliai. Lietuvos
žemės ūkio rūmų pirmininko Jono Ramono manymu, dėl neteisingai
muitinėse nustatomų kainų mūsų šalis kasmet praranda ne vieną
milijardą litų. Ilgą laiką buvo neaišku, kas ir kokiais motyvais
remdamasis turėtų nustatyti tikrąsias importuojamų produktų kainas.
Dabar, atrodo, jau yra kam tuo užsiimti, nes Lietuvos muitinės
departamente įsteigtas Muitinės vertės kontrolės skyrius, kuris
jau šį tą daro nustatant realias įvežamų produktų kainas. Bet
atrodo, kad ir dabar vežimas vangiai kyla į kalną. Šešėlis krinta
ant muitinių darbuotojų. Bet ko tikėtis pavyzdingos tvarkos muitinėse,
jei, pasak Žemės ūkio rūmų informacijos specialisto Aleksandro
Savilionio, sunku susigaudyti paties Muitinės departamento teikiamoje
informacijoje, pavyzdžiui, supainioti importuojamų produktų kodai.
Beje, viena žinoma Prancūzijos firma turi apie 120 metų vidaus
rinkos apsaugos patirtį. Gal derėtų pasikviesti jų specialistus
pasidalyti ta patirtimi. Netgi buvo ketinama leisti jiems vieną
kitą mėnesį legaliai, juridiškai teisėtai pasidarbuoti mūsų muitinėse.
Tačiau tokio sumanymo atsisakyta. Esą mūsų muitininkai patys susitvarkys.
Tvarkosi, o į mūsų šalį ir toliau iš užsienio gabenami menkai
apmokestinti, visai neapmokestinti ar net be dokumentų produktai.
Nemaža jų dalis kaipmat atsiduria turguje. Ten, kaip mums visiems
gerai žinoma, prekiautojas už savo prekę ima tiek, kiek nori,
jokia tarnyba nepatikrins, kiek kas gavo pelno, PVM nemokamas.
Svarbiausia sąlyga - turėti patentą. Bet, Kauno rajono ūkininko
Kęstučio Bružiko įsitikinimu, importinių vaisių ir daržovių prekyba
mūsų turguose - tik nežymi ledkalnio viršūnė, nes pati didžiausia
atvežtinės žemės ūkio produkcijos dalis nusėda stambiuose prekybos
centruose. Ūkininkas ir anksčiau domėjęsis šių centrų darbu. Jis
ten regėjęs, švelniai tariant, nemažai netvarkos. Ne vien čia,
bet ir kitur jėgas galėtų labiau sutelkti valstybinių Mokesčių
inspekcijos ir Mokesčių policijos specialistai.
"Kauno grūdų" akcinės bendrovės generalinis direktorius
Tautvydas Barštys įsitikinęs, kad nelegalūs ar pusiau legalūs
importuotojai yra ganėtinai išradingi. Antai iš Amerikos buvo
uždrausta į mūsų šalį gabenti kai kuriuos mėsos produktus. Tada
kelias buvo surastas per mūsų kaimynines šalis - Latviją ir Estiją.
(Iš jų į mūsų šalį gabenti mėsos produktus nedraudžiama.) Tai
- aiški kontrabanda. Pasak bendrovės direktoriaus, vien per Lazdijų
muitinę kasdien pas mus patenka ne viena dešimtis tonų kontrabandinės
mėsos. Vargu ar to niekas nežino...
Nemažai bėdų kyla ir dėl tranzitu gabenamos mėsos. Apsukrių verteivų
pastangomis šiemet Lietuvoje, bevežant iš užsienio, liko apie
100 tonų jautienos, 50 tonų paukštienos, 22 tonos kitokių mėsos
produktų. Jie, žinoma, niekur nedingo, o buvo realizuoti šalies
prekyvietėse, kuriose pristigo vietos mūsų ūkininkų produkcijai.
Tiesa, apie tokią padėtį, nurodžiusi konkrečius tokios kontrabandos
atvejus, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pranešė Muitinės
departamentui, tačiau, kaip sakė minėtos tarnybos direktorius
Kazimieras Lukauskas, departamentas atsakymus atsiuntė pavėluotai,
jie buvo nekonkretūs. "Bet rankų nuleisti negalima, - sakė
K.Lukauskas.- Mes ir toliau informuosime Muitinės departamentą
apie mėsos importo pažeidimus, su šia žinyba artimiau bendradarbiausime."
Tai daryti, ieškoti kitų priemonių teisėtam tranzitui skatina
itin didelė tokio gabenimo apimtis: kiekvieną dieną per mūsų šalį
iš užsienio keliauja apie tūkstantis tonų žemės ūkio produktų.
Kiek padės memorandumas?
Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos specialistai vien spalio mėnesį muitinėse dėl netinkamos
žemės ūkio produktų kokybės sulaikė 90 krovinių. Reikalavimai
ir toliau didinami, tikimasi, kad nelegaliems importuotojams bus
vis sunkiau pas mus gabenti savo produktus. Tarkim, įvežant kai
kuriuos vaisius bei daržoves - obuolius, kriaušes, bulves ir kt.
- deklaracijoje reikia nurodyti, kokiomis cheminėmis medžiagomis
jos auginant buvo apdorotos. Vežti vaisius bei daržoves į mūsų
šalį leidžiama tik transporto priemonėmis, kuriose yra šaldymo
ar izoterminė įranga.
Maža to. Žengtas dar vienas žingsnis. Muitinės departamento ir
Lietuvos žemės ūkio rūmų vadovai pasirašė Supratimo memorandumą.
Jame sakoma, kad abi šios organizacijos sieks " pagal galimybes
apsaugoti Lietuvos gamintojus nuo importuojamų mažomis kainomis
prekių, kovoti su muitinės kompetencijai priskirtų teisės aktų
pažeidimais, neteisingo prekių klasifikavimo bei klaidingo kilmės
nurodymo atvejais". Abi organizacijos šiame dokumente susitarė
drauge tobulinti tarpusavio bendradarbiavimo metodus, siekti geresnio
viena kitos darbo specifikos supratimo. Muitinės departamentas
pažadėjo konsultuoti Žemės ūkio rūmus įvairiais užsienio prekybos
sandorių sudarymo, rengiamų įvairių teisės aktų, muitinio įvertinimo
ir kitais klausimais, rengs seminarus ir kt. Savo ruožtu Žemės
ūkio rūmai informuos departamentą apie žemės ūkio ir maisto produktų
kainas pasaulio bei regioninėse prekių biržose ir kt.
Tiesa, kai kurie žemės ūkio gamybos organizatoriai gana skeptiškai
pažiūrėjo į šią sutartį, mažai pasitikėdami jos realia galia.
"Kauno grūdų" akcinės bendrovės generalinis direktorius
T.Barštys prisiminė prieš praėjusius Seimo rinkimus Žemės ūkio
rūmų pasirašytą sutartį su įvairių partijų vadais. "Rinkimai
praėjo ir partijų pažadų neliko nė ženklo", - ironizavo bendrovės
vadovas.
Kitų nuomone, ten, kur nelegaliame versle sukasi milijardai, pasiekti
didesnės tvarkos neįmanoma, ir vargu ar memorandumai, kiti panašūs
dokumentai ką padės. "Lengviausia - nieko nedaryti, - sakė
Žemės ūkio rūmų vadovas J.Ramonas. - Beje, partijų vadovų pasirašytoji
su mumis sutartis neliko užmiršta. Ją mes primename ir priminsime,
partiniams veikėjams ramybės neduosime."
Ateityje žemės ūkio produktų importo apimtys didės. Kokią dalį
jame užims nelegali apyvarta, dabar niekas negali pasakyti.
Benjaminas ŽULYS
Kaunas
© 2001 "XXI amžius"
