Lizdelis prie Lėvens vingio
Noriūnuose vykusioje "Kaimiško
sūrio" šventėje dalyvavusi Vaiva Gudienė pelnė žiūrovų simpatijų
prizą. Įteikiant apdovanojimą jai buvo pateiktas klausimas, ką
pirmiausia pirktų, jeigu laimėtų milijoną. 26 metų V.Gudienė rimtai
atsakė: "Įsigyčiau 15 melžiamų karvių".
Norėjo turėti atskirą būstą
Ištekėjusi Vaiva gyveno savo vyro
gimtajame Kuosėnų kaime. Jauną moterį varžė gyvenimas kartu su
Skaidriaus senele. Viena jos draugė pasakė, jog Kupiškio miškų
urėdijoje stovi tušti namai. Juose anksčiau gyveno eiguliu dirbęs
jos senelis. Jam mirus, dešimt metų sodyboje niekas negyveno.
Tvarkant trobos vidų, savo išmonę parodė Skaidrius. Jis sienas
iškalė medžio lentelėmis, sudėjo grindis. "Valdiškai"
statyta krosnis netrukus sugriuvo. Naują mūrijo Skaidrius, padedant
tėvui. Ryte ją pakūrenus, pirkioje šilta visą dieną.
Vargas dėl žemės
Kai Vaiva ir Skaidrius tuokėsi, abu
turėjo po tris hektarus žemės. Išpirkta buvo kaip nuosava. Atėjus
jiems gyventi į Vaidegynės viensėdį, žemės sklypai kažkaip pradingo.
Teisybės jaunavedžiai bandė ieškoti rajono žemėtvarkos tarnyboje.
Ten, per daug nesigilinę į reikalo esmę, jiems pasakė: "Nebėra
jūsų žemės".
Pažįstamas teisininkas Gudams patarė kreiptis raštu. Sulaukė tik
migloto atsakymo. Klausimą, ar priklauso Gudams žemė, turėtų spręsti
jau aukštesnioji valdžia.
Arklys ūkelyje - neblogas padėjėjas
Aplink sodybą esanti žemė priklauso
miškų urėdijai. Naujakuriams ja geranoriškai leidžia naudotis,
nedraudžia šienauti pievų. Gudai prie namų turi apie hektarą ariamos
žemės. Šiemet nekaip užderėjo bulvės, tačiau užaugo daržovių.
Trąšų neperka - žemę tręšia mėšlu. Šį rudenį jau pasisėjo žieminių
kviečių.
Greičiau nudirbti ūkio darbus padeda Gudų arklys.
Nebeplės serbentyno ir braškyno
Vaidegynės viensėdyje įsikūrę Gudai
sugalvojo auginti juoduosius serbentus. Jų sodinukų važiavo į
Pasvalio rajone, Gulbinėnuose, esantį privatų Norkaus medelyną.
Užveisė aštuonių arų serbentyną. Šiemet užderėjo geras derlius.
Skynė vyšnių dydžio uogas. Už jų litrą turguje vidutiniškai gavo
1,5 lito. Gudai įsigijo šaldiklį, todėl žiemą galės ragauti tarsi
šviežių uogų.
Užsiveisė ir 6,5 aro braškyną. Sodinukų gavo iš giminaitės. Užsodino
"Ventos", "Senga sengana", "Festivalinės"
ir "Nidos" veislių braškėmis. Lietingą vasarą nemažas
kiekis derliaus supuvo, tačiau kas antrą dieną priskindavo uogų
po penkis šešis kibirus, o vieną dieną priskynė net dešimt kibirų.
Braškės buvo pigios, todėl jų vežti į turgų beveik neapsimokėjo.
Plėsti braškyno ir serbentyno Gudai nesirengia. Savo reikmėms
pakaks tokio ploto uogynų.
Artimiausi kaimynai - Noriūnuose
Kai kas sako, kad Gudai gyvena tolokai.
Artimiausi jų kaimynai - už maždaug 1,5 kilometro, Noriūnuose.
Vaiva patenkinta gyvenamąja vietove. Žvilgterėjusi pro langą ar
išėjusi kieman, mato besiganančius gyvulius. Pagirdyti juos gali
pasėmusi vandens iš Lėvens. Ties jų namais upė daro vingį.
Viensėdyje Gudai laiko dvi karves. Lietuvos žalosios - pieningos,
duoda iki 25-27 litrų pieno. Supirkėjams pieno nebeparduoda. Bankrutavęs
žemės ūkio kooperatyvas "Aukštaitijos pienas" jiems
liko skolingas apie tūkstantį litų.
Vaiva išmoko slėgti gardžius sūrius. Juos parduoda turguje ar
namuose. Už sūrį, sveriantį daugiau kaip kilogramą, Vaiva ima
šešis litus. Taip pat ji realizuoja sviestą, varškę, grietinę.
Išrūgas sušeria kiaulėms. Po dvi tris jų užsiaugina. Laiko dar
du veršelius. Telyčią ketina parduoti.
Neatsisako svajonės tapti studente
Noriūnuose augusią, bet su žeme reikalų
neturėjusią Vaivą ūkininkauti pramokino Vabalninko žemės ūkio
mokykla. Joje ji įgijo pakankamai žinių apie sodininkystę bei
daržininkystę, gavo reikiamą supratimą apie gėlininkystę, kulinariją.
Gudų namuose dabar netūksta gėlių. Žydi jos ir žiemą. Rudenį nuo
lauko laiku nuima derlių ir aparia žemę.
Jaunoji ūkininkė moka megzti, siuvinėti, pinti iš vytelių. Moteris
galvoja apie studijas aukštojoje mokykloje. Sūnų auginančią sodietę
traukia su žemės ūkiu susijusi specialybė. Jos svajonę nutolina
ir didėjantys mokesčiai už mokslą.
Savo vyrą žmona įtraukė į kaimo
kapelos veiklą
Už Skaidriaus Vaiva ištekėjo būdama
Vabalninko žemės ūkio mokyklos trečiakursė. Jai buvo 18, jam -
21 metai. Vedybos Vaivai netrukdė baigti mokslo.
Skaidrius dirba miškų urėdijoje darbininku. Vasarą su darbo biržos
pagalba jo žmonai pavyko įsidarbinti pardavėja. Trys mėnesiai,
praleisti kioske, Vaivai buvo kaip kalėjimas. Pasibaigus darbo
sutarčiai, tarp žmonių mėgstanti būti moteris iš karto atsisakė
tokio darbo.
"Kaimiško sūrio" šventėje Noriūnų kultūros centro vadovė
Daiva Bubulienė pakvietė Vaivą dainuoti kaimo kapeloje. Žinojo,
kad nuo mažens ją traukia daina, Vaiva buvo patekusi net į televizijos
"Dainų dainelės" zoninę apžiūrą. Du kartus per savaitę
Vaiva lanko kaimo kapelos repeticijas. Dainuoti kartu su žmona
panoro ir Skaidrius.
Gražaus krašto malonūs žmonės
Ilgiausiai teko bendrauti su V.Gudiene.
Iš darbo pietauti grįžęs Skaidrius skubėjo į tvartą pas gyvulius.
Sūnus Domantas, lankantis Noriūnų J.Černiaus pagrindinės mokyklos
nulinę klasę, jau buvo namuose. Iki mokyklos jį nuveža tėvai.
Iš jos kartais grįžta ir vienas. Kelias namo eina palei pušynėlį,
todėl vaikas negali paklysti. Pareinantį iš tolo pastebi mama.
Gudų šeimoje neliepsnoja kivirčai. Iš pradžių Skaidriui nepatiko,
kai Vaiva parsivedė už 100 litų nupirktus ožiuką ir ožkutę, tačiau
jo pyktis buvo trumpalaikis.
Jauna šeima nelaukia valstybės pašalpos. Paprasčiausiai jai gėda
ko nors prašyti. "Ką šiandien ar rytoj pasidarysim, tai patys
ir turėsim", - aiškią kaip diena tiesą žino Gudai.
Bronius VERTELKA
Vaidegynės viensėdis, Kupiškio
rajonas
© 2001 "XXI amžius"
