Sklypininkų fronte nieko nauja
"Esu įsitikinęs: nebus
poreikio žemės ūkio produkcijai, jeigu jos negaminsime daugiau,
geresnės kokybės ir pigiau", - "XXI amžiui" sakė
Lietuvos žemės ūkio viceministras Jonas Panamariovas.
Darbo vieta verta 50 tūkstančių
litų
Paskaičiuota: norint šiandien pradėti
verslą, būtina turėti nors 50 tūkst.litų - tiek kainuoja vienos
darbo vietos sukūrimas. Lyginant su 1990 metais, gamyba yra sumažėjusi
du tris kartus, bet atsirado produkcijos perteklius.
Maždaug 50 proc. produktų (į tai įeina degtinės ir tabako gaminiai),
kuriuos suvartojame, yra įvežti. Per metus Lietuvoje maisto produktams
išleidžiami maždaug penki milijardai litų. Vadinasi, 2,5 mlrd.
sumokama už importuojamus gaminius. Taip iš mūsų žemdirbių atimamas
darbas, dėl to daugėja bedarbių.
Importo stabdymą riboja sutartys
Žemės ūkio viceministrui Vilniaus
AB "Panerių šiltnamiai" generalinis direktorius Gediminas
Morkūnas skundėsi, kad jų išaugintų pomidorų žmonės neperka, nes
yra pigesnių, atvežtų iš kitų valstybių. Didelis konkurentas -
Ukraina, kur auginami pomidorai mažesnėmis sąnaudomis.
Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą ir NATO, vyksta laisvo
kapitalo, prekių ir darbo jėgos judėjimas. Mūsų šalis tapo Pasaulinės
prekybos organizacijos nare. Didinti muitų įvežamai produkcijai
negalima - tam prieštarauja sudarytos sutartys. Pamažu muitai
ištirps, ir vyks laisvas prekių judėjimas.
Vyriausybės sudarytos rinkos apsaugos darbo grupės vadovo pavaduotojas
J. Panamariovas teigė, jog neleisti įvežti prastos kokybės produktų
gali Valstybinės maisto ir veterinarijos bei augalų apsaugos tarnybos.
Iš Lenkijos negalima įvežti bulvių - ten paplito jų puvinys.
Nacionalinė veterinarijos laboratorija turi galimybę nustatyti
chemikalų kiekį sodų vaisiuose. Šalies sodininkystės ūkiuose vaismedžiai
purškiami 6-7 kartus, Lenkijoje - keliskart dažniau. Laboratorija
turi teisę pasinaudoti netarifinėmis rinkos apsaugos priemonėmis
ir neleisti įvežti iš šios šalies obuolių, nustačius didelį chemikalų
kiekį.
Sienos - kaip rėtis
Viceministrui J.Panamariovui neseniai
teko dalyvauti Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje. Viena Finansų
ministerijos atsakinga darbuotoja, rem-damasi Specialiųjų tyrimų
tarnybos ir Valstybės saugumo departamento duomenimis, sakė, jog,
įvedus reikiamą tvarką muitinėse, šalies biudžetas papildomai
gautų 500 milijonų litų.
Buvo keičiami Muitinės departamento vadovai. "Manau, palengva
muitinėse atsiras tvarka", - vylėsi viceministras.
Kyla abejonių dėl muitininkų darbo. Jie gaudo smulkias žuvytes.
Labiau tikėti galima STT. Teko matyti, kaip Vilniuje prie prastokos
automašinos vairo sėdo jos vadovas V.Junokas. Į tokią muitininko
neįprašytum ir su pyragu.
Kelis kartus sumažėjo pieno ir
mėsos gamyba
Prieš gerą dešimtmetį valstybė supirkdavo
maždaug 3,5 milijono, dabar - 1,2 milijono tonų pieno.
Buvo laikas, kai Lietuvoje veikė aštuoni mėsos kombinatai ir trys
skerdyklos. Per metus jie perdirbdavo 730 tūkst. tonų gyvojo svorio
gyvulių ir paukščių.
Po nepriklausomybės atgavimo buvo orientuotasi į mažus mėsos perdirbimo
cechus. Per tą laiką buvo pastatyta 630 tokių mėsos perdirbimo
cechų ir skerdyklų. Tuo metu gyvulių ir paukščių supirkimas sumažėjo
6-7 kartus. Dar yra apie 320 mėsos perdirbimo įmonių ir skerdyklų.
Logiška, kad dalis jų turės išnykti.
Didesnis pelnas - iš mineralinio
vandens nei iš pieno gamybos
Žemės ūkio viceministras J.Panamariovas
pateikė tokį faktą. Stambi pieno perdirbimo įmonė AB "Žemaitijos
pienas" savo teritorijoje giliai žemėje aptiko mineralinio
vandens telkinį. Padarę gręžinį, dabar vandenį pilsto į butelius
ir pardavinėja. Žemaičiai iš mineralinio vandens prekybos gauna
didesnį pelną, nei perdirbdami pieną.
Suomijoje ant pienvežių būdavo tokie užrašai: "Pieną geriančius
vyrus moterys myli labiau, negu tuos, kurie geria degtinę".
Vienam gyventojui per metus Lietuvoje kadaise tekdavo apie 500
kg pieno. Pagal jo gamybą, skaičiuojant vienam žmogui, Lietuva
neturėjo analogų pasaulyje, nebent jai konkurentė buvo Estija.
Dabar pieno vartojimas, skaičiuojant vienam žmogui, sumažėjo daugiau
kaip du kartus.
Pasaulinėje rinkoje - pieno produktų
perteklius
Sklypininkas, turintis du ar tris
hektarus žemės, laiko vieną dvi karves. Jo parduodamo pieno kilogramo
vertė kelis kartus mažesnė nei Vakarų Europos valstybėse. Brangiau
už jį mokėti negali geriausios pieno perdirbimo įmonės - jos dirba
2-3 proc. gamybos rentabilumu.
Pasaulinėje rinkoje pastebimas pieno produktų perteklius. Užsienio
valstybėse žemdirbiams iš šalies biudžeto skiriama didžiulė parama.
Ji teikiama tiesioginių išmokų pavidalu, neskaičiuojant gamybos
savikainos. Sakysime, už karvę ūkininkas gauna 1000 litų. Mūsiškis
sodietis, laikantis karvę, pernai už ją gavo 80 litų. Ar šiemet
jis ką gaus, nežinia.
Didės pieno kokybės reikalavimai
Aštuoniolika šalies perdirbimo įmonių
savo produkciją gali eksportuoti. Jos turi sertifikatus - Vakarų
Europos veterinarinius numerius. Tokius pat neseniai gavo ir trys
mėsos perdirbimo įmonės.
Sklypininkai, turintys karvę ar dvi, pieno produktais aprūpina
save bei savo vaikus. "Ateis laikas, kai iš sklypininko gali
nebepirkti pieno, nes didėja jo kokybės reikalavimai. Aš visiems
sakau, bet kažkodėl manimi mažai kas tiki, kad, melžiant karvę
rankomis, neįmanoma pagaminti aukščiausios rūšies pieno, išvengti
bakteriologinio užterštumo. Teks pradėti melžti tik mechaniniu
būdu ir kartu prisitaikyti prie Europos Sąjungos reikalavimų",
- sakė viceministras J.Panamariovas. Jis, beje, turi ir zootechniko
diplomą.
Daug kalbama, bet mažai daroma
Kažkuriais metais šalyje buvo priskaičiuota
2,6 mln. ekonomiškai aktyvių gyventojų, iš jų dirbo apie 1,2 milijono.
Vadinasi, nedarbas šalyje didesnis, nei oficiliai teigiama.
Pagal Statistikos departamento metodiką, dirbančiu žemės ūkyje
laikomas tas, kuris vyresnis nei 14 metų ir nors vieną valandą
per savaitę dirba žemės ūkio darbus. "Gyvenu Vilniuje, bet
sodų bendrijoje turiu šešių arų žemės sklypelį. Vasarą jame dirbu
ne po vieną valandą. Nejaugi mane galima priskirti prie dirbančio
žemės ūkyje?" - ironizavo žemės ūkio viceministras, kilęs
iš Zarasų rajono.
Bronius VERTELKA
Vilnius
© 2001 "XXI amžius"
