"XXI amžiaus" priedas apie provincijos gyvenimą Nr.24 (27)

PRIEDAI






Kaimo moterų džiaugsmai

Žiema į kaimus atnešė trumputį atokvėpį.
Ant kalniuko sutūpusios gražios Pakertų kaimo sodybos byloja, jog čia gyvena darbštūs žmonės. Pakertų moterys - išradingos, kūrybingos, tris namų kertes laikančios sodietės.

Jaukioje pradinės mokyklos salytėje pamatėme tikrą rankdarbių galeriją. Ilgametė Dainių pradinės mokyklos mokytoja, dabar pensininkė Genovaitė Švenčionienė eksponavo savo ilgų rudens vakarų meno kūrinius: spalvingus nertus žaislus, suvenyrus, paveikslėlius. 93-ejų metų pakertiškė Emilija Kavaliauskienė iš baltasniegių nėrinių sukūrė tikrą žiemos pasaką.
Katalikių moterų sąjungos Kaišiadorių draugijos narė tokiam gražiam susitikimui pakertiškes suburia ne pirmą kartą. Susirinkusios moterys drauge pagieda giesmių, dalijasi savo kūrybiniais sumanymais, pasikviečia viešnių.
Tą popietę Pakertų kaimo moterys praleido drauge su viešniomis iš miesto - Kaišiadorių katalikių moterų draugijos narėmis: pirmininke Marija Šakiene, Genovaite Naudžiūniene, Liuda Guželiene, Zofija Šiurkiene ir kitomis. Iš šio krašto kilusi G.Naudžiūnienė gražaus susitikimo proga visas pakvietė sukalbėti dalį rožinio. Ši veikli katalikė su savo kraštietėmis susitinka dažnai. Neseniai ji buvo atvykusi pasidalyti maldingos kelionės po Medžiugorję įspūdžiais.
Pasak mokytojos G.Švenčionienės, moterys kaime gali daug nuveikti kuriant gražius, prasmingus tarpusavio santykius ir aplinką, šviesesnę savo vaikų ateitį. Ji teigė pažįstanti beveik visas šeimas, iš kai kurių teko mokyti skaityti ir rašyti ir tėvus, ir vaikus. Drauge su vyru Vytautu čia ilgai mokytojavo, išėjo į pensiją. Anot jos, tapo liūdna pagalvojus, ką reikės veikti, kai vakarais nereikės taisyti pradinukų sąsiuvinių, rengtis pamokoms. Kartą akys užkliuvo už vienos pažįstamos padovanoto megzto viščiuko. Panūdo pačiai pamėginti. Juokėsi prisiminusi, jog pirmasis dirbinėlis buvo panašesnis į veršį nei į viščiuką. Antrasis, trečiasis jau užkrėtė kūrybiniu virusu. Dabar jos sukurti suvenyrai pasiekė Jungtines Amerikos Valstijas, Daniją, Norvegiją, Ispaniją. Mokytoja stebisi, kad iš nebrangių siūlų numegzti dirbinėliai taip patinka tokių turtingų šalių atstovams, kur parduotuvės, regis, lūžta nuo grožybių. Savo kūrybos paslaptimis mokytoja mielai pasidalija su buvusiomis mokinėmis, daugybę darbelių išdovanoja.
Birutė Kavaliauskaitė-Jacinavičienė papasakojo apie savo mamos Emilijos Kavaliauskienės pomėgį austi, nerti. Nors sulaukusi garbaus amžiaus, iškentusi tremties vargus ir negandas, senolė kuria originalius nėrinius be jokių pavyzdėlių ar žurnalų. Sakosi į juos sudėjusi savo lūkesčius ir godas.
Marytė Jurgilienė pasidžiaugė, kad jos su vyru Stasiu ir šešiomis dukromis tvarkoma sodyba Pakertuose pripažinta pati gražiausia. Ji mano, jog kurti grožį ir gėrį galima ir mažuose dalykuose, bet būtinai reikia pradėti nuo savo artimiausios aplinkos.
Seserys Valerija ir Ona Kelpšienės papasakojo, jog visų jų rūpestis - kad kasmet kuo gražiau būtų surengtos gegužinės, čia dar vadinamos "mojavomis", pamaldos Pakertų kultūros namuose. Gyvenvietė yra tolėliau nuo parapinės Žiežmarių bažnyčios, todėl veiklių moterų dėka visi kasmet gali džiaugtis gegužinėmis pamaldomis, kurias veda parapijos klebonas kun.Rimvydas Jurkevičius.
Stasė Čistovienė Pakertų bibliotekoje darbuojasi 48-erius metus. Jos akyse taip pat užaugo kelios jaunimo kartos. Bibliotekininkė pasidžiaugė turinti net 230 skaitytojų. Šio krašto žmonės labiausiai skaito "Valstiečių laikraštį", rajono laikraštį "Kaišiadorių aidai".
Dalė Ambrizienė, kultūros namų vadovė, keturių vaikų mama, irgi turi kuo pasidžiaugti. Ji sakė, kad čia susirinkusios moterys - puikios pagalbininkės rengiant kultūros renginius, susitikimus. Pakertuose mėgstamiausios yra Joninių vakaronės, Aplinkos šventės.
Moterys neslėpė, kad jų kaime bėdų ir problemų nestinga. Kasdienybėje slegia ir artimų žmonių klystkeliai: girtuokliavimas, šiurkštumas ir abejingumas. Jauniems žmonėms čia, kaip ir daugumoje Lietuvos vietovių, stinga darbo, prasmingo laisvalaikio įstaigų. Deja, yra taip, kaip yra.
Tačiau moterys nenusimena. Antai 82-ejų metų Domicelė Šidlauskienė gyvena nešildomame bute - viena kaip pirštas. Vyras mirė, vaikų neturėjo. Ji prisipažino, kad labai mėgsta skaityti laikraščius, ypač rajono spaudą. "Matau, kad yra dar labiau vargstančių", - sakė guvi senučiukė, todėl ir savos bėdos ne tokios baisios atrodančios. "Kad taip dažniau susirinkus", - svarstė senolė, gerdama karštą kavutę.
Veronika Čepulienė dar Sibire liko našle su metų ir trejų mėnesių Algiuku, o Justinėlis buvo tik pakeliui į šį pasaulį. Vyrą, tremtinį Justiną Čepulį, miške užspaudė medis. Moteris lig šiol našlauja. Pasiguodė, kad jaunėlis Justinas padeda gyventi. Savos šeimos neturi. Moteris pajuokavo, gal josios Justinėliui kokią gerą moterį pripirštume. Ką gi, kiekvienai savi rūpestėliai svarbiausi...
Daugiavaikė mama Albina Mitkienė visas nustebino padeklamavusi humoristinę poemą apie nevykusias senmergės piršlybas. 27-erius metus fermoje išdirbusi Albina visuomet mėgo skaityti, dainuoti. Dabar džiaugiasi užtarnautu poilsiu, gerais vaikais.
Tokie, regis, paprasti Pakertų moterų džiaugsmai. Paprasti ir labai reikšmingi. Sakoma, pasidalytas skausmas tampa lengvesnis, o pasidalytas džiaugsmas - didesnis.

Elvyra ŽEIŽIENĖ

Pakertai, Kaišiadorių rajonas

© 2001 "XXI amžius"

 


Mokytojai Ona ir Vytautas Švenčioniai (kairėje)
ir Birutė Jacinavičienė prie rankdarbių ekspozicijos

Valerija Kelpšienė, Albina Mitkienė, Dalia Ambrizienė - kultūrinių renginių kaime organizatorės ir dalyvės

Autorės nuotraukos

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija