Sodiečio netraukia gyvenimas svetur
Su žeme - kaip su geru draugu
Osvaldas Dirsė save laiko tikru sodiečiu.
Jo tėvas buvo baigęs Dotnuvos žemės ūkio mokyklą, buvo sodininkas
ir bitininkas. Osvaldas neteko jo dar paauglystėje. Būdamas 13
metų jis pramoko daugelio žemės ūkio darbų, o 19-kos jau turėjo
Joniškėlio žemės ūkio technikume išduotą agronomo diplomą.
Gavęs paskyrimą į Daukniūnų kolūkį, ten dirbo agronomu sėklininku.
Jaunam specialistui trūko praktinių žinių. Gerai, kad sutiko vyr.
agronomu dirbusį tokį Mickų, kuris, turėdamas turtingą patirtį,
įkrėtė proto ir Osvaldui. Šiandien 32 metų O.Dirsė už tai jam
yra dėkingas.
Kiek vienas investuotas litas
duotų pajamų
Nuo Vadoklių kilęs ir iš gimtojo
Meškių kaimo išėjęs O.Dirsė dabar gyvena Perekšliuose. Turi truputį
žemės, tačiau visi rūpesčiai dėl jos dažnai gula ant žmonos pečių.
Iš Ignalinos rajono atvykusi Zita yra baigusi Šeduvos žemės ūkio
technikumą, kur įgijo zootechnikės specialybę.
Osvaldas dirba linų augintojų kooperatyvo "Linavita"
valdytoju. Šis darbas - pagrindinis jo pajamų šaltinis. Kooperatyvo
nariai augina linus šiaudeliams bei sėklai. Po truputį atsirado
jų paklausa. Linais užsėjama maždaug 150 ha. Žemę nuomoja iš jos
savininkų.
"Investuotas litas į linų auginimą duotų kelis litus pajamų
valstybei. Atsiradus didesniam šios kultūros poreikiui, atsigaus
linų perdirbimo pramonė, atsiras daugiau darbo vietų", -
teigė Lietuvos žemės ūkio universiteto agronomijos specialybės
ketvirto kurso studentas neakivaizdininkas O.Dirsė. Jo svajonė
- parašyti diplominį darbą apie linų auginimą.
Atgaivinama jaunųjų ūkininkų ratelių
veikla
Osvaldas - ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų
ratelių sąjungos (LJŪRS), kuri vienija apie tris tūkstančius narių,
tarybos pirmininkas. Šios jo vadovaujamos ir visuomeniniais pagrindais
dirbančios organizacijos tikslas - atgaivinti jaunimo veiklą kaime.
LJŪRS turi nemažai rėmėjų. Rimtą pagalbą, atgaivinant jaunųjų
ūkininkų ratelius, teikia Žemės ūkio rūmų Panevėžio savivaldos
organizatorė Irena Mikolojūnienė, Panevėžio rajono žemės ūkio
skyriaus vedėjas Vytautas Kriaučiūnas, Aukštaitijos sostinėje
įsikūrusios Margaritos Rimkevičaitės technologinės mokyklos vadovai.
Panevėžio rajono Naujamiesčio vidurinės mokyklos direktorius Rimantas
Banevičius - LJŪRS respublikinės tarybos narys.
Suklestėjo jaunųjų ūkininkų veikla Plungės, Klaipėdos, Daugų,
Joniškėlio žemės ūkio mokyklose, Pasvalio rajono Daujėnų, Kriklinių,
Pušaloto, Saločių, Vaškų bendrojo lavinimo mokyklose. Didžiulį
vaidmenį telkiant jaunuosius ūkininkus atlieka Panevėžio M.Rimkevičaitės
technologinė mokykla.
Nepakenkia parsivežti įspūdžiai
iš užsienio
Pernai liepą Osvaldui teko dalyvauti
Suomijoje vykusiame kaimo jaunųjų ūkininkų ir kitų kaimo jaunimo
organizacijų generalinėje asamblėjoje. "Nustebau: kaip mažai
Lietuvoje daroma, kad to nebūtų, bet teigiama, kad kaimas - visiškai
prasigėręs. Europos Sąjungos šalys išsiaugino sąmoningus ir visuomeniškai
aktyvius žemdirbius", - iš Suomijos parsivežtais įspūdžiais
dalijosi O.Dirsė. Anot jo, didesnį sąmoningumą parodė Marijampolės
ūkininkai, neleidę sužlugdyti Suvalkijos cukraus gamybos įmonės.
Vokietijos Žemutinės Saksonijos žemės ūkio rūmų kvietimu panevėžietis
nuvyko į Hanoverio žemės ūkio ir technologijų parodą. Lietuviui
buvo suteikta teisė lankytis kooperatiniuose ūkiuose, įvairaus
lygio žemės ūkio mokyklose. O.Dirsę stebino tai, kad vokiečių
ūkininkai nesunkiai suranda dialogą su valstybinėmis organizacijomis,
tarp jų vyksta civilizuotas bendravimas. "Didžiajai daliai
Lietuvos žemdirbių akcijų aš pritariu, nes kaime ne sprendžiamos,
bet didinamos problemos, nors lietuviai žemdirbiai nėra visuomeniškai
aktyvūs bei organizuoti", - teigė LJŪRS tarybos pirmininkas
O.Dirsė.
Kaimo bėdas žino ne iš laikraščių
Nors Osvaldas vietinis, tačiau jį
puikiai pažįsta šio krašto žmonės. Dvi kadencijas, arba penkerius
metus, krikščionių demokratų deleguotas O.Dirsė dirbo Smilgių
seniūnu. Rajono pakraštyje esančioje seniūnijoje gyvena apie 2200
žmonių. Nuo vieno iki kito jos krašto - ne viena dešimtis kilometrų,
tačiau seniūnas sugebėjo aplankyti atokiausias seniūnijos sodybas.
Į senutėlę pirkią pamiškėje ar į pavyzdingai tvarkomą sodybą miestelyje
jis neįėjo susiraukęs, surado bendrą kalbą ir su girtuokliu, ir
su abstinentu. Amžiumi jauniausias seniūnas rajone nebuvo užgavęs
žmogaus. Už akių jį juokais vadindavo jaunuoju kaimo kunigėliu,
mat jam tekdavo išklausyti nuskriaustų žmonių skundų ir išpažinčių.
Osvaldas žinojo kaimo žmonių lūkesčius, mokėjo užgesinti tarp
kaimynų įsiliepsnojusią nesantaikos ugnį. Seniūnui net teko rūpintis
kai kurių kaimo žmonių laidotuvėmis. O kartą vienas išsipagiriojęs
žmogelis puolė jam bučiuoti rankas, sakydamas: "Viršininke,
tokio žmogaus, kaip jūs, dar nebuvau sutikęs".
Osvaldas su žmona augina dvi dukras ir sūnų. Dirsės gyvena kukliai.
Šeimos galva, susikalbantis angliškai ir prancūziškai, gerai šnekantis
rusiškai, buvo gavęs ne vieną viliojantį pasiūlymą padirbėti užsienyje.
"Lietuvos, kaip ir katalikų tikėjimo, į nieką kitą nenorėčiau
keisti", - prisipažino O.Dirsė.
Bronius VERTELKA
Perekšliai, Panevėžio rajonas
© 2002 "XXI amžius"
