Vandens - į kitą valstybę

Prie valstybės sienos - rajono meras Vidas Mikalauskas ir Juozas Adomonis

Dana Adomonienė kasdien keliauja vandens į kitą valstybę

Istorijai, kurios pagrindiniais veikėjais tapo Dana ir Juozas Adomoniai, gyvenantys Strėžiūnų kaime, artimiausiu metu jau bus galima rašyti epilogą. Tačiau šiuo metu veiksmas tebevyksta, ir minėtieji veikėjai Adomoniai, būdami pensininkai ir dar silpnos sveikatos, yra tapę valstybės problema. Neapsiriksime pasakę, kad senukų sodyba, esanti pačiame Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, tapo tarsi prieangiu į Europos Sąjungą. Mat griovys, žymintis būsimą išorinę Europos Sąjungos sieną, yra maždaug už dviejų metrų nuo Adomonių namo durų. Netrukus Valstybės sienos apsaugos tarnyba pagal visus Briuselio reikalavimus demarkuos rytinę Lietuvos sieną, ties šia vieta bus nutiesta aukšta metalinė tvora, ir abu šio namo gyventojai, jei tik galės atsidaryti priebučio duris, vos išėję į savo kiemą, atsirems į ją.
Šiandien Europos Sąjungos siena dar nenutiesta, ir šiuo metu panoramą priešais pačius trobos langus "puošia" griovys, žymintis Lietuvos - Baltarusijos sieną, kuri prieš penkerius metus tapo Adomonių galvos skausmu jų kasdienėje buityje. Nuvestos demarkacinė ir delimitacinė linijos pusiau padalijo sodybą. Lietuvos pusėje liko gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, o Baltarusijoje - šulinys, kurį J.Adomonis jaunystėje pats ir iškasė. Sodybos šeimininkas, pats kadaise su uošviu susirentęs namą, čia gyvena jau bene keturias dešimtis metų. Anapus sienos liko gyventi ir D.Adomonienės brolis Vitas Michelevičius su žmona. Siena, atskyrusi dviejų sodybų besigiminiuojančius šeimininkus, suteikė jiems ir daugybę nepatogumų.
Adomoniai dvi valstybes padalijusį griovį per dieną peržengia maždaug dešimt kartų - tiek kartų senukams reikia parsinešti vandens sau ir gyvuliams iš už keliolikos metrų esančio šulinio. "Sienos pažeidėjai" būna ir gyvuliai, kuriuos J.Adomonis veda prie šulinio pagirdyti. Tas pats šulinys pastaruoju metu tapo ir artimų giminaičių pasimatymų vieta, mat, keletą kartų nukentėję nuo pasieniečių, vieni pas kitus eiti nedrįsta.
Tačiau šulinys šioje liūdnoje istorijoje yra ne pagrindinė problema. Nepatogumų, baimės ir suvaržymų kupinas visas Adomonių pastarųjų metų gyvenimas. Nubrėžta demilitacinė linija kerta ir dirbamą žemę. Dviejų metrų pločio juosta, palikta šiems žmonėms pasiekti vienintelį arti esantį vandens šaltinį, yra geras masalas kontrabandininkams ir kitokiems sienos pažeidėjams, kurių apstu. Pasieniečiai šiame ruože pažeidėjus sugauna nuolat. Adomoniai bijo užsitraukti ir vienų, ir kitų nemalonę.
Nepajėgdami finansiškai patys išsikelti arba bent išsikasti šulinį, Adomoniai kreipėsi į rajono merą, prašydami padėti išspręsti jų problemą. Rajono meras Vidas Mikalauskas savo ruožtu kreipėsi į Pasienio policijos departamentą, prašydamas pasienio gyventojams supaprastinti valstybės sienos kirtimo tvarką, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Rajono merui buvo pasiūlyta spręsti D.ir J.Adomonių iškeldinimo į kitą vietą klausimą.
Meras V.Mikalauskas raštu kreipėsi ir į vidaus reikalų ministrą Juozą Bernatonį, prašydamas rasti galimybę ir skirti lėšų D. ir J. Adomonių sodybai nukelti. Šiuo metu svarbiausia problema yra ne šių gyventojų šulinys, esantis Baltarusijos teritorijoje, bet visa jų sodyba, kurią dalija delimitacinė linija, ir kuri trukdys tiesiant išorinę Europos Sąjungos sieną. Merui pavyko įrodyti, kad problemą reikia spręsti valstybės mastu. Vidaus reikalų ministras pažadėjo padėti.
Rajono meras V.Mikalauskas aplankė D.ir J.Adomonius ir domėjosi, kur jie norėtų būti iškelti. Pastarieji sutiko išsikelti iš sodybos mainais už suteiktą dviejų kambarių butą Varėnoje, nes abu yra silpnos sveikatos ir gyventi be patogumų jiems sunku. Iškėlus Adomonius iš jų sodybos, drauge bus išspręsta ir sienos saugumo problema.

Rūta AVERKIENĖ
Varėnos rajonas

© 2002 "XXI amžius"