Sekmadienis Aukštajame dvare

Šv.Domininko bažnyčios rektorius kun. jubil. Albinas Šilkinis

Tikybos mokytojos (iš kairės): Roma Vaitukaitienė, Dalia Čepaitienė, ministrantas Saulius Kristapavičius (viduryje)

Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčios jaunimo choro giesmininkės. Iš kairės: Lina Survilaitė, Inga Ivanauskaitė, vadovė Rasa Vaitukaitytė, Monika Budriūnaitė, Ernesta Kudarauskaitė

Aktoriai Saulius Sipaitis, Pranas Zaremba ir Česlovas Stonys atlieka literatūrinę-muzikinę kompoziciją "Tebūnie Dievo valia"

Parapijiečiai Leonora Suraučienė, Aniceta Kaliukevičienė, Aldona Sinkevičiūtė, Vanda Lenkevičienė, Vanda Kavoliūnienė, Danutė Impolienė, Eleonora Kundrotienė ir jos Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

Darganotą rudens sekmadienį atvykome į vieną gražiausių Lietuvos kampelių - Aukštadvarį, esantį Trakų rajone. Čia yra pati aukščiausia Dzūkų aukštumos vieta - Gidanonių kalnas (258 m), taip pat ir pati giliausia įduba - Velnio duobė (40 m). Aplinkui priskaičiuojama 250 kalvų, čia įsikūręs unikalus regioninis parkas. Aukštadvario pakrantes skalauja penki ežerai: Skrebys, Nava, Nigestis, Baluosėlis, Baluosys, o čia pat, palei vieškelį, "padėta" Napoleono kepurės formos kalva, tarsi visuomet nukelta atvykstančiam svečiui pagerbti. Tad ir užsukome į Aukštadvarį susipažinti, kokie žmonės čia dabar gyvena, kuo jie džiaugiasi.

Bendruomenė

Aukštadvario miestelis nuo sostinės nutolęs apie šešiasdešimt, nuo Kauno - apie septyniasdešimt, o nuo Trakų - apie trisdešimt kilometrų. Dabar čia gyvena apie 1130 miestelėnų, kurių beveik pusė turi savo ūkius. Kaip ir daugumoje Lietuvos vietovių, čia pastebimas visuomenės senėjimas, daugiau miršta negu gimsta.
Miestelio katalikų bendruomenės centras - Kristaus Atsimainymo medinė bažnytėlė, stovinti ant ežero kranto, sekmadienį tampa svarbiausiu traukos centru. Išpuoselėtas šventorius, kur auga daug dekoratyvinių augalų, gražiai prižiūrimi šventovės statytojų ir čia dirbusių kunigų kapai, naujai tveriama akmenų tvora, taip pat ir tvarkingas bažnytėlės vidus liudija, jog čia būta ir esama rūpestingų parapijos šeimininkų. Nuo pavasario parapijos klebonu paskirtas mons. Vytautas Kazimieras Sudavičius, kuriam bažnyčios raktus perdavęs kun. Virgilijus Balnys. Čia buvo jo pirmoji parapija, o monsinjorui - šeštoji, kurioje, pagal statistiką, yra apie pusantro tūkstančio tikinčiųjų.
Tą sekmadienį bažnyčioje tuščių suolų nebuvo. Kaip ir kituose aplankytuose miesteliuose, čia susirinko daugiausia garbaus amžiaus žmonių. Istoriniai šaltiniai liudija, jog Aukštadvaryje gyventojai buvo lenkinami, rusinami, prieš karą čia gyveno daug žydų.
XVII a. pradžioje miestelis buvo virtęs savotiška "lenkiška sala", čia pastačius mūrinę bažnyčią ir įkurdinus dominikonų vienuolyną, kuriame buvo įsteigta mokykla, pasitarnavusi "lenkomanų" ugdymui.
1866 metais katalikų bažnyčia buvo paversta cerkve, kunigas A.Jakavičius ištremtas į Sibirą, o Aukštadvario rusinimas buvo vykdomas dideliais tempais ir griežtai. Lietuvių tautinis atgimimas čia ėmė reikštis tik XX a. pradžioje. 1908 metais bažnyčia grąžinta katalikams, o 1910 m. birželio 20 d. Aukštadvaryje buvo pašventintas naujos bažnyčios kertinis akmuo.
Kunigo Justino Aukštuolio rūpesčiu 1913 metais šventovė buvo pabaigta statyti ir gavo Kristaus Atsimainymo titulą. Po penkerių metų šis kunigas, teikdamas dvasinius patarnavimus ligoniams, pats apsikrėtė šiltine ir mirė. Pasakojama, kad ant jo kapo bažnyčios šventoriuje vainiką atnešė ir žydų bendruomenės atstovai.
Šventoriuje palaidotas parapijai nusipelnęs kunigas Kazimieras Čibas (1871-1952).

Jaunimas - parapijos atgaiva

Nors bažnytėlėje jaunimo buvo ir nedaug, tačiau į šv.Mišių auką gražiai įsiterpė jaunimo skaitomi skaitiniai, profesionaliai giedojo jaunimo ansamblis. Šv.Mišias aukojo mons. V.K. Sudavičius ir jubiliatas Šv.Domininko bažnyčios rektorius kun. Albinas Šilkinis, pasakęs prasmingą pamokslą.
Pasak Sauliaus Kristapavičiaus, šv. Mišioms jis patarnauja nuo Pirmosios Komunijos. Dabar vaikinas - Aukštadvario žemės ūkio mokyklos pirmakursis, mokosi techniko-mechaniko specialybės. Jaunimo choro vadovė Rasa Vaitukaitytė, Aukštadvario vidurinės mokyklos abiturientė, šiame chore gieda nuo ketvirtos klasės, ji mokosi muzikos mokykloje. Chorui vadovavo merginos sesuo Aušra, kuri dabar augina vaikutį, o Rasa su didele atsakomybe perėmė jos pareigas. Devintokės Lina Survilaitė, Inga Ivanauskaitė, Monika Budriūnaitė ir Ernesta Kudarauskaitė bei kitos merginos gieda gana profesionaliai, gražiai papildo apeigas.
Pasak Aukštadvario vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojos Audronės Varankevičienės, iš dviejų šimtų trisdešimties moksleivių tik dvylika pasirinko etiką, o visi kiti lanko tikybos pamokas. Mokykloje gražiai švenčiamos katalikiškos šventės, yra kraštotyros muziejus. Šios mokyklos tikybos mokytoja Dalia Čepaitienė pastebėjo, kad moksleiviai ne itin gausiai renkasi į šv.Mišias, teigdami, jog apeigos pernelyg ilgai užtrunka… Tačiau mokytoja mano, jog religinis sąmoningumas ugdomas pamažu, ir jokia prievarta gerų rezultatų nepasieksi. Gražų pavyzdį rodo jaunimo choras, aktyviai dalyvaujantis ir mokyklos renginiuose.
Žemės ūkio mokyklos tikybos mokytoja Roma Vaitukaitienė pasidžiaugė savo išaugintais vaikais Aušra, Rasa, Giedriumi, kurie nuo mažens "augo" bažnyčioje. Aušra vargonavo ir vadovavo chorui, dabar ją pavaduoja Rasa ir Giedrius.
Gerą jaunimo evangelizacijos dirvą čia suarė dirbę jauni dvasininkai kunigai Algirdas Jurevičius, Virgilijus Balnys, kurie stengėsi burti gyvąją parapiją. Kun. A.Jurevičius, teologijos magistras, dabar studijuoja Frankfurte - rengia daktaro disertaciją. Jis - daugelio jaunimo stovyklų vadovas. Aukštadvaryje kasmet rengiamos Kaišiadorių vyskupijos tarptautinės jaunimo stovyklos. Be minėtų mokyklų Aukštadvaryje, atkurto dominikonų vienuolyno pastate atidarytas Kauno lengvosios pramonės ir paslaugų verslo mokyklos skyrius, kuriame rengiamos namų ūkio ekonomės, o nuo 1998 metų - ir socialinės darbuotojos, kurios baigia ketverių metų aukštesniąsias studijas. Studentės praktiką taip pat atlieka ir Aukštadvario šv. Dominyko pensionate, kuris priglaudžia vienišus pensinio amžiaus žmones.
Ši mokykla yra užmezgusi bendradarbiavimo ryšius su Berlyno aukštąja katalikiška socialinio darbo mokykla, Čekijos Olomouco "Caritas" aukštąja socialinio darbo mokykla. Taip pat ši mokymo įstaiga yra daugelio katalikiškų programų dalyvė: kartu su Berlyno katalikiškąja socialinio darbo mokykla dalyvauja "In VIA" organizacijos projekte "Partneriškoji pagalba šeimai". Taip pat su Magdeburgo vyskupijos karitatyvine organizacija dalyvauja bendrame projekte "Studentų mainai".
Prieš penkerius metus prie mokyklos ir pensionato komplekso pagal Berlyno "In VIA" centro projektą "Vilties tiltas" buvo įsteigtas klubas "Mama ir vaikas". Kiek vėliau čia įkurtas ir Vyresnio amžiaus moterų klubas.

Pasiilgę dvasingumo

Vyresnio amžiaus žmonės pasiilgę dvasingų kultūros renginių - tai pastebėjo ir naujasis parapijos klebonas, kuris, pasibaigus šv.Mišioms, visus pakvietė į parapijos salę pasiklausyti iš sostinės atvykusių aktorių Česlovo Stonio, Sauliaus Sipaičio, Prano Zarembos parengtos literatūrinės-muzikinės kompozicijos "Tebūnie Dievo valia", skirtos Dievo tarnui arkivyskupui Teofiliui Matulioniui atminti. Buvo skaitomos jo laiškų, memuarų, tardymo protokolų ištraukos. Skambėjo partizanų, tremtinių dainos ir maldos. Pasak aktoriaus Č.Stonio, kurio iniciatyva ši kompozicija jau septyneri metai keliauja po koncertų sales, arkivyskupas T.Matulionis išgyveno tai, ką išgyveno daugelis lietuvių: tardymus, kalinimą, tremtį ir persekiojimus. "Tegul ši šventumu spindinti asmenybė bus mums pavyzdys, kaip gyventi ir nepalūžti, nejaučiant pagiežos ir neapykantos", - sakė Č.Stonys.
Po spektaklio tremtinė Eleonora Kundrotienė sakė, jog klausydamasi negalėjo sulaikyti ašarų. Čia buvo ir jos vyras Petras. Aukštadvaryje jie apsigyveno 1960 metais, grįžę iš tremties Buriatijoje. Juos priglaudė brolis mokytojas Juozas Kundrotas. E.ir P.Kundrotai džiaugiasi savo sūnaus Algimanto pasiekimais. Jis gerai mokėsi, baigė Vilniaus universitetą, keletą metų dirbo Lietuvos Respublikos ambasadoje Vokietijoje, turi gražią šeimą. Buvusios mokytojos Leonora Suraučienė, Aldona Sinkevičiūtė, Vanda Lenkevičienė, Vanda Kavaliūnienė, taip pat mūsų laikraščio prenumeratorė Danutė Impolienė yra įsitikinusios, jog gera daryti niekada nevėlu. Tai šių moterų rūpesčiu išpuoselėta šventoriaus veja, visą sausringą vasarą žydėjo gėlės prie švč.M.Mergelės Marijos statulos šventoriuje ir ant čia palaidotų dvasininkų kapų. Atsidėkodamas parapijos klebonas mons. V.K.Sudavičius savo pagalbininkėms užprenumeravo katalikiškos spaudos bei leidinių.
Aukštadvaryje sutikti žmonės mums pasirodė gražūs kaip ir juos supanti gamta.

Elvyra ŽEIŽIENĖ
Aukštadvaris, Trakų rajonas

© 2002 "XXI amžius"