"XXI amžiaus" priedas apie provincijos gyvenimą, 2002 m. lapkričio 1 d., Nr. 21 (48)

PRIEDAI







Kur žaliasis Rozalimo pušynas

Rozalimo klebonas kun. Anicetas Kisielius(dešinėje) bei iš Meldinių kaimo kilęs Panevėžio Šv.apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios vikaras kun. Albertas Kasperavičius
Meldinių kaimo ūkininkas Jonas Jurgeliūnas su sūneliu Luku
Rozalimo kultūros namų vyr. specialistė Danutė Juškienė (viduryje) su savo saviveiklininkėmis
Muziejaus Padubysio kaime įkūrėjas ir puoselėtojas Juozas Čybas

Rozalimo vaikų darželio auklėtoja Roma Kunšteinienė su savo auklėtiniais

Autoriaus nuotraukos

Rozalimo parapijoje gyvena apie 700 šeimų. Šiemet joje buvo sutuoktos aštuonios jaunavedžių poros, pakrikštyti 54 naujagimiai bei užregistruota 30 mirčių. Išklausyti šv.Mišių į bažnyčią sekmadieniais ateina per šimtą žmonių.

Pakeista bažnyčios išorė, sutvarkyta kapų koplytėlė

Į jaunamartę dabar panaši šimtmečius išstovėjusi Rozalimo bažnyčia. Rudeniop buvo baigta dažyti išorės sienas. Bažnyčios remontui tris tūkstančius litų skyrė rajono savivaldybė, kiek dar reikėjo, paaukojo parapijiečiai. Sienas dažė broliai Petras ir Povilas Urbeliai. Iš Kelmės atvykę meistrai dirbo sąžiningai. Kadangi bažnyčia paskutinį kartą buvo dažyta maždaug prieš 15 metų, todėl vietomis sienas teko perdažyti po du tris kartus. Rozalimo klebonas Anicetas Kisielius mano, jog latviški dažai išsilaikys gerai ir neišbluks daug metų.
Galutinai sutvarkyta Rozalimo kapinėse esanti koplytėlė. Joje įvesta elektra, išdažytas vidus bei išorė. Įrengta šarvojimo salė. Naudotis ja leidžiama nemokamai (reikia tik padengti elektros išlaidas). Per Vėlines koplytėlėje aukojamos šv.Mišios.

Yra iš parapijos kilusių kunigų ir žinomų žmonių

36 metus Rozalime klebonu dirba kun. A.Kisielius. Iš Leliūnų (Utenos r.) kilęs dvasininkas čia atliko ženklių darbų. Kapinėse pastatyti trys kryžiai. Jais įamžinti vienos šeimos nariai: tėvas, motina ir vaikai. Žmogų, važiuojantį į Pakruojį ar į Panevėžį, ties Rozalimu sutinka ir palydi pakelėje stovintis kryžius. Poetui Henrikui Radauskui atminti jo gimtajame Simaniškių kaime pastatytas kryžius.
Iš Rozalimo parapijos yra kilęs savamokslis medžio meistras Jonas Danauskas. Dažnai jo kūryba lyginama su Vinco Svirskio darbais. J.Danausko medžio skulptūrų yra Rozalimo bažnyčioje. Iš šių vietų yra išėjęs Romas Černa. Jis gyvena Kaune. Vieneriais metais dailininkas buvo pripažintas populiariausiu šio miesto žmogumi.
Rozalimo parapija išaugino kunigus Juozą Šumskį ir Anicetą Tamošaitį. Panevėžio Šv.apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje vikarauja Meldinių kaime augęs Albertas Kasperavičius, dvasingas ir gabus kunigas. Jo dvasinis pasaulis formavosi čia dirbant kun. A.Kisieliui.

Vyksta rajono mėgėjų teatrų šventės

Vasarą Rozalimo miestelis gražiai sutiko mėgėjų teatrų šventės dalyvius. Čia susibūrę rajono mėgėjų teatro tradicijų puoselėtojai minėjo pirmojo lietuviško vakaro Rozalime 95-metį ir rajono mėgėjų teatrų švenčių 10-mečio sukaktį.
Geriausiais šiemet pripažinti rajono vaidintojai bei šventės organizatoriai iš Pakruojo kultūros namų ir vietiniai saviveiklininkai. Jie spektaklius rodė Rozalimo pušyne. Į šventę bei teatralizuotas eitynes miestelėnus ir svečius pakvietė raiti Drabišiai, anot legendos, Rozalimo bažnyčios statytojai ir miestelio įkūrėjai. Rozalijos Drabišienės vaidmenį atliko vaikų darželio auklėtoja Vida Geleželienė, jos vyro Adomo – miškininkas Mečislovas Pocius.
Rozalime netrūksta meno saviveiklą mėgstančių žmonių. Čia yra apie 60 saviveiklininkų. Vyriausioji jų amžiumi – folkloro ansamblio dainininkė Marytė Kazlauskienė. Jai – apie 80 metų. Rozalimiečių statytą spektaklį – Žemaitės „Mūsų gerasis“ įamžino populiarios Nacionalinės televizijos laidos „Mūsų miesteliai“ kūrėja Jūra Baužytė.
Saviveiklininkai statė Žemaitės, K.Sajos, A.Vienuolio, J.Grušo kūrybą. Vienoje mėgėjų teatrų švenčių Valerijos Burkevičienės suvaidinta Gaškienė A.Vienuolio dramoje „Paskenduolė“ buvo pripažinta geriausiai atliktu moters vaidmeniu. Šiemet rozalimiečiai pastatė L.Didžiulienės – Žmonos pjesę „Paskubėjo“.
Nemažai pagrindinių vaidmenų spektakliuose yra atlikęs Jonas Levanas. Pasitraukus jam iš scenos, dabar repetuoti į kultūros namus ateina jo sūnus Rimantas bei marti Daiva.
Kultūros namų vyr. specialistė Danutė Juškienė, rozalimiečių mėgėjų teatro vadovė, kvietė užsukti pasižiūrėti jų „gyvo“ vadinimo. „Tik tada bus galima suprasti, kad Rozalimas – tai ne vien jame esančios keturios aludės. Čia pakankamai daug šviesių žmonių”, – sakė ji.

Kas sena ir vertinga – muziejuje

Muziejaus Padubysio kaime įkūrėjas – anuometę Lietuvos žemės ūkio akademiją baigęs ir 30 gyvenimo metų melioracijai atidavęs Juozas Čybas. Muziejui patalpas skyrė UAB „Meresta“.
Muziejuje yra 2100 eksponatų su dokumentais. Ne aitvarai juos sunešė, bet iš melioracijos griaunamų sodybų jie surinkti. Kiekvienas eksponatas būtinai J.Čybo rankų palytėtas. Jų vertė irgi jo paties nustatyta. Kaip išsaugoti senovę, vaikystėje J.Čybą mokė Vabalninke mokytojavusi Aldona Paplauskaitė. Ji buvo miestelio muziejaus įkūrėja.
Tarp muziejaus eksponatų galima rasti dviračio pasą. Jis 1934 metais išduotas Biržų apskrities valdybos. Važiuojant dviračiu be tokio dokumento, tuomet grėsė bauda iki 200 litų. Dar yra mamuto ilties gabalas. Jį parvežė vienas Norilsko politinių kalinių. Išsaugotas Pakruojo alaus daryklos stiklinis butelis, gamintas dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Jis rastas vienoje iš Pašvitinio sodybų.
Kartą pas Juozą užsuko susijaudinę vyrai. Dairosi į duris, tyliai kalba. Pasirodo, grybaudami miške rado lengvąjį kulkosvaidį. „Gelbėk, Juozai, žinai, mus už tokį daiktą gali teisti“. Dabar kulkosvaidis – muziejuje. Medžioklinį šautuvą, kuriam apie 150 metų, muziejui dovanojo vienas rozalimietis. O kitas šautuvas net iš Mažeikių atsivežtas.
Gunaras Kakaras, Molėtų observatorijos mokslininkas, apžiūrėjęs J. Čybo muziejų, sakė: „Visokių mačiau, bet tokio dar neregėjau“.

Kur netyla vaikų krykštavimai

Vaikų darželis Rozalime unikalus tuo, kad jame vienu metu susirenka įvairaus intelekto vaikai, tačiau jie tarpusavyje nesipyksta. Dvi vaikų grupės, arba 36 mažieji rozalimiečiai, į namus pas tėvelius grįžta kasdien. Savaitinėje, vaikų su negalia grupėje, yra šeši auklėtiniai. Laikinosios globos grupė ypatinga tuo, kad į ją patenka paaugliai su Vaikų teisių apsaugos tarnybos nukreipimais. Tai dažniausiai asocialių šeimų atžalos. Aplankyti jų retai užsuka tėvai.Jie tam neranda laiko – stipresnė jų meilė buteliui.
Atostogaudamas Kreivakiškyje, vasaros stovykloje, apsivogė vienas berniukas. Buvo iš karto pastebėta, kad pradingo laikrodis žadintuvas. Be policijos buvo išsiaiškinta, kas tai padarė. Pavogęs laikrodį vaikas prisiekė, kad daugiau taip nedarysiąs.
Iš septyniolikos laikinos globos grupės vaikų mokyklą lanko septyni. Kaip jie ruošia rytdienos pamokas, stebi auklėtojos.
Rozalimo vaikų darželis finansuojamas iš rajono savivaldybės biudžeto. Čia auklėtiniai yra sotūs ir neapskurę, tačiau jie nėra ir visko pertekę. Darželį, kiek leidžia išgalės, remia švedai. Tačiau darželyje nėra gero televizoriaus. Dabar vaikai priversti žiūrėti senutėlį ir nespalvoto vaizdo televizorių. „Stokojame baldų. Gal kas nors baldus, keisdami į naujus, senus mus atiduos“, - vylėsi vienuolika metų darželio vedėja dirbanti Ona Lukšienė.
Darželį stengiamasi gražiai tvarkyti. Pernai konkurse, kuris vyko tarp rajono ikimokyklinių įstaigų, už aplinkos sutvarkymą jam atiteko antroji vieta.

Kylantis ūkis ir augantys vaikai – sodiečio laimė

Jonas Jurgeliūnas, Meldinių kaimo ūkininkas, - stambiausias žemvaldys Rozalimo parapijoje. Jo ūkis – tai apie 1000 ha žemės, kurios maždaug dešimtadalis – jau nuosava. J.Jurgeliūnas buvo pripažintas geriausiu 2001 metų ūkininku Pakruojo rajone.
Pakruojiškio ūkis – mišrus. Jis laiko 82 melžiamas karves. Tai vokiečių Holšteino ir Švedijos žalmargės, Danijos bei Lietuvos žalosios. Vidutinis jų pieningumas – 6,5 tūkstančio litų per metus. Daugiausia pieno – net 45 litrus per dieną, yra davusi Holšteino veislės žalmargė. Siautėjant sausrai, kai ypač krito išmilžiai, AB „Rokiškio sūris“ pienovežis iš ūkininko kiemo kasdien išsiveždavo apie 1,3 tonas aukščiausios rūšies pieno. Pieno gamybai ūkininkas turi sukaupęs visą švedišką įrangą. Tvartai nauji, juose darbai mechanizuoti. J.Jurgeliūnas planuoja laikyti 150 melžiamų karvių.
Vien iš pieno ūkio ūkininkas sunkiai pragyventų, todėl cukriniais runkeliais šiemet buvo apsėjęs 80 ha. Pernai jų derlingumas iš hektaro siekė 44 tonas, šiemet iš tokio pat ploto tikėjosi gauti tik po 25 tonas. Visgi ši kultūra kol kas yra pelningiausia.
Nesiskundė J.Jurgeliūnas ir grūdinių kultūrų derliais. Žieminių kviečių iš hektaro byrėjo 6 tonos, vasarinių – 4-4,5 tonos, miežių – 4,5-4,7 tonos. Vien miltais pašarams ūkininkas paverčia per 200 tonų grūdų. Turi jis malūną, namuose gaminasi kombinuotuosius pašarus.
Nuolatiniam darbui ūkyje J.Jurgeliūnas samdo 14 žmonių. Nuimant derlių, jų padvigubėja. Atėjus Kalėdoms, darbščiausi darbininkai premijuojami. Ūkininkas stengiasi, kad sekmadieniais jie nedirbtų.
J.Jurgeliūnas, turintis aukštąjį pedagoginį išsilavinimą, Meldinių kaime ūkininkauja dešimt metų. 45 metų ūkininkas džiaugiasi, kad jo ūkis plečiasi, o vaikai aukštyn stiebiasi. Pakruojiškis turi du sūnus – 17 metų Paulių, Rozalimo vidurinės mokyklos moksleivį, kurio svajonė – tęsti mokslus Žemės ūkio universitete, bei trejų metukų Luką. Jaunylis dažniausiai būna su mama.

Bronius VERTELKA
Rozalimo parapija,
Pakruojo dekanatas

© 2002 "XXI amžius

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija