"XXI amžiaus" priedas apie provincijos gyvenimą, 2002 m. lapkričio 1 d., Nr. 21 (48)

PRIEDAI








ARCHYVAS
2001 metai
2002 metai

Vandens - į kitą valstybę

Prie valstybės sienos - rajono meras Vidas Mikalauskas ir Juozas Adomonis

Istorijai, kurios pagrindiniais veikėjais tapo Dana ir Juozas Adomoniai, gyvenantys Strėžiūnų kaime, artimiausiu metu jau bus galima rašyti epilogą. Tačiau šiuo metu veiksmas tebevyksta, ir minėtieji veikėjai Adomoniai, būdami pensininkai ir dar silpnos sveikatos, yra tapę valstybės problema. Neapsiriksime pasakę, kad senukų sodyba, esanti pačiame Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, tapo tarsi prieangiu į Europos Sąjungą. Mat griovys, žymintis būsimą išorinę Europos Sąjungos sieną, yra maždaug už dviejų metrų nuo Adomonių namo durų. Netrukus Valstybės sienos apsaugos tarnyba pagal visus Briuselio reikalavimus demarkuos rytinę Lietuvos sieną, ties šia vieta bus nutiesta aukšta metalinė tvora, ir abu šio namo gyventojai, jei tik galės atsidaryti priebučio duris, vos išėję į savo kiemą, atsirems į .


Pamario kultūros židinys

Centro direktorė Rita Tarvydienė
Viešoji įstaiga Vydūno kultūros centras Kintuose įsikūrusi žilą senovę menančiame pastate. Tai 1705 metais statyta Kintų pradinė mokykla, kurioje 1888-1992 metais mokytojavo ir gyveno žymus Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas, filosofas Vilhelmas Storosta-Vydūnas. Pagrindinis mokyklos pastatas restauruotas valstybės lėšomis. Centro veiklos kryptis - užsiimti muziejine švietėjiška veikla, organizuoti įvairius kultūrinius renginius, parodas, plenerus, teikti visapusišką informaciją apie pamario krašto lankytinas vietas.
Viešosios įstaigos direktorė - iš Plungės rajono kilusi bei Vilniaus dailės akademiją baigusi Rita Tarvydienė. Jos vyras Romas - klaipėdietis. Jis yra Talino dailės instituto auklėtinis. Dirbti į Kintus jie atvažiavo, sužinoję, jog Šilutės savivaldybės Kultūros skyrius ieško švietėjiškam darbui tinkamų žmonių. Atvykusi pasižiūrėti, jaunų menininkų šeima važiuoti atgal nebenorėjo.
Pagrindiniai Vydūno kultūros centro lankytojai - Kintų seniūnijos žmonės, tačiau jame jau suspėjo apsilankyti svečių iš daugelio pasaulio šalių. Sulaukta jų net iš Japonijos, Australijos bei Amerikos. Vasarą eksponuota iš Neringos etnografijos muziejaus fondų paimta vėtrungių paroda. Savo kūrybą - apie 30 piešinių - eksponavo dailininkai E.Jonušas ir A.Krajinskas. Čia jau lankytojai matė Šilutės ir Kretingos rajonų menininkų darbus.

Sekmadienis Aukštajame dvare

Šv.Domininko bažnyčios rektorius kun. jubil. Albinas Šilkinis

Darganotą rudens sekmadienį atvykome į vieną gražiausių Lietuvos kampelių - Aukštadvarį, esantį Trakų rajone. Čia yra pati aukščiausia Dzūkų aukštumos vieta - Gidanonių kalnas (258 m), taip pat ir pati giliausia įduba - Velnio duobė (40 m). Aplinkui priskaičiuojama 250 kalvų, čia įsikūręs unikalus regioninis parkas. Aukštadvario pakrantes skalauja penki ežerai: Skrebys, Nava, Nigestis, Baluosėlis, Baluosys, o čia pat, palei vieškelį, "padėta" Napoleono kepurės formos kalva, tarsi visuomet nukelta atvykstančiam svečiui pagerbti. Tad ir užsukome į Aukštadvarį susipažinti, kokie žmonės čia dabar gyvena, kuo jie džiaugiasi.

Bendruomenė

Aukštadvario miestelis nuo sostinės nutolęs apie šešiasdešimt, nuo Kauno - apie septyniasdešimt, o nuo Trakų - apie trisdešimt kilometrų. Dabar čia gyvena apie 1130 miestelėnų, kurių beveik pusė turi savo ūkius. Kaip ir daugumoje Lietuvos vietovių, čia pastebimas visuomenės senėjimas, daugiau miršta negu gimsta.


Kur žaliasis Rozalimo pušynas

Rozalimo klebonas kun. Anicetas Kisielius(dešinėje) bei iš Meldinių kaimo kilęs Panevėžio Šv.apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios vikaras kun. Albertas Kasperavičius

Rozalimo parapijoje gyvena apie 700 šeimų. Šiemet joje buvo sutuoktos aštuonios jaunavedžių poros, pakrikštyti 54 naujagimiai bei užregistruota 30 mirčių. Išklausyti šv.Mišių į bažnyčią sekmadieniais ateina per šimtą žmonių.

Pakeista bažnyčios išorė, sutvarkyta kapų koplytėlė

Į jaunamartę dabar panaši šimtmečius išstovėjusi Rozalimo bažnyčia. Rudeniop buvo baigta dažyti išorės sienas. Bažnyčios remontui tris tūkstančius litų skyrė rajono savivaldybė, kiek dar reikėjo, paaukojo parapijiečiai. Sienas dažė broliai Petras ir Povilas Urbeliai. Iš Kelmės atvykę meistrai dirbo sąžiningai. Kadangi bažnyčia paskutinį kartą buvo dažyta maždaug prieš 15 metų, todėl vietomis sienas teko perdažyti po du tris kartus. Rozalimo klebonas Anicetas Kisielius mano, jog latviški dažai išsilaikys gerai ir neišbluks daug metų.
Galutinai sutvarkyta Rozalimo kapinėse esanti koplytėlė. Joje įvesta elektra, išdažytas vidus bei išorė. Įrengta šarvojimo salė. Naudotis ja leidžiama nemokamai (reikia tik padengti elektros išlaidas). Per Vėlines koplytėlėje aukojamos šv.Mišios.


Statutas, veikla ir pinigai

Reikia priminti

Žemės ūkio rūmų prezidiumo nariams prieš posėdį buvo išsiuntinėti pagrindiniai šios žinybos dokumentai - Žemės ūkio rūmų įstatymas ir statutas. Pirmojo apimtis - du, antrojo - šeši puslapiai. Iš pirmo žvilgsnio atrodo keista, kad šie dokumentai prezidiumo narius pasiekė baigiantis šiai Rūmų veiklos kadencijai. Nieko panašaus. Dokumentai buvo paskelbti tuoj pat po praėjusio suvažiavimo - jie buvo išplatinti. Tačiau kai kurie asociacijų, draugijų ir kitų bendrijų nariai pamiršo ar neįsidėmėjo kai kurių Rūmų įstatymo ir statuto teiginių, nesuvokia savo pareigų. Viena pagrindinių - vykdyti suvažiavimo ir tarybos bei prezidiumo nutarimus. Tai nekvestionuojama, t.y. neginčijama, o vykdoma. Deja, pasirodo, kad kai kurie Rūmų nariai nepaiso priimtų nutarimų ir veikia tarsi atitrūkę nuo šios savivaldos organizacijos, į kurią jie visi, beje, yra įstoję savo noru, niekieno neverčiami. Tokia situacija, anot Rūmų pirmininko J.Ramono, būtinai pasinaudosią politikai, žurnalistai, nes tai esą jų duona. Todėl tokius nedrausmingus narius derėtų apsvarstyti, sustabdyti jų įgaliojimus, o jei jie ir toliau savivaliautų - šalinti iš organi-zacijos. Čia prezidiumo narys, Daržovių augintojų asociacijos vadovas K.Bružikas paklausė: "Jeigu balsų dauguma prezidiumas priėmė sprendimą, kuris mūsų asociacijai ar man, kaip jos nariui ir ūkininkui, netinka, tai kaip tada?" Jis ir kai kurie kiti prezidiumo nariai prisiminė, kaip gan ilgokai buvo svarstoma, ar priimti žemės ūkio produktų perdirbėjus. Pagaliau buvo nutarta priimti. Bet tada iškilo ir tebėra pavojus, kad perdirbėjai nors vieno balso dauguma gali įgyti sau palankius sprendimus. O juk ne paslaptis, kad tarp žemės ūkio produktų gamintojų ir perdirbėjų artimos bičiulystės nėra.


Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija