"XXI amžiaus" priedas apie provincijos gyvenimą, 2002 m. gruodžio 20 d., Nr. 24 (51)

PRIEDAI








ARCHYVAS
2001 metai
2002 metai

Išjudintas kaimas

Iš kairės į dešinę: Triškonių jaunimo klubo „Svajokliai“ vadovas Aurelijus Burkauskas, moterų klubo „Atgaiva“ pirmininkė Janina Ramonienė ir jo narė Rasa Kairienė

Vasarą Rozalime vykusioje rajono mėgėjiškų teatrų šventėje šiltai žiūrovų buvo priimtas Triškonių kaimo teatro spektaklis –V.Misevičiaus „Kronika apie dūmus“. Jame vaidino penki saviveikliniai artistai: keturios moterys ir vienas vyras. Našlės Nakvosienės vaidmenį atliko Janina Ramonienė, senbernio – Valentas Kriukas.
Ne vien rajone žinomas Triškonių kaimo vardas. Iširus žemės ūkio bendrovei, kad būtų išsaugota tai, kas kurta per dešimtmečius, o ne imta draskyti ir pragerti, Linkuvos seniūnė Kazimiera Bacevičienė triškonietes ragino imtis veiklos. Atsirado devynios veiklios sodietės, kurios beveik prieš porą metų susibūrė į moterų klubą „Kai sugrįžta širdin atgaiva“. Paskui klubo vardą sutrumpino iki „Atgaivos“. Dabar jame yra šešiolika narių.
„Atgaivos“pirmininkė – triškonietė J.Ramonienė, o pavaduotoja – Linkuvos kultūros centro Triškonių filialo darbuotoja Danutė Dovydaitienė. Janina čia – žinomas žmogus, nors ji kilusi iš Pasvalio krašto. Triškonyse gyvena nuo 1970 metų. Turi zootechnikės diplomą (yra baigusi anuometį Pakruojo žemės ūkio technikumą).


Ir tiltas, ir bendruomenės centras

Štai jis – naujasis pakabinamas tiltas per Šventąją

Anykščių rajono Andrioniškio seniūnijoje lapkričio 29-ąją įvyko du įsimintini įvykiai. Miestelio parapijos namuose buvo atidarytas Bendruomenės centras, o Mikieriuose per Šventosios upę pradėjo veikti naujas pėsčiųjų tiltas.

Bendruomenė turės stogą virš galvos

Andrioniškio centre, priešais seniūnijos pastatą, stūkso neišvaizdus medinis namas. Tai – parapijos salė. Čia vyksta visi renginiai, nes miestelyje nėra kultūros namų. Pastatas priklauso Andrioniškio Šv.apaštalų Petro ir Povilo parapijai, tačiau visą laiką juo naudojosi bendruomenė. Dabar, kaip pasakojo Andrioniškio seniūnas Vaclovas Marcinkevičius, pagal panaudos sutartį parapijos salė 25 metams išnuomota Andrioniškio bendruomenei. Parapijos klebonas kun. Virginijus Taučkėla geranoriškai suprato, kad nėra kur žmonėms laisvalaikiu susiburti, kad salė tikrai jiems reikalinga. Pasak seniūno, žmonės noriai aukojo pinigus, už kuriuos buvo nupirkta medienos. Salė bus kapitališkai suremontuota, naujai išdažyta, sutvarkyta.


Seniūnai ir jų darbai

Taujėnų seniūnė Elvyra Tulušienė

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodžio „seniūnas“ reikšmę aiškina taip: tai renkamas ar skiriamas kokios grupės vyresnysis, renkamas kaimo pareigūnas ar atstovas, Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės bajoras, iš didžiojo kunigaikščio gavęs valdyti tam tikrą žemės plotą, valdytojas. Žinome, jog šiuo metu seniūnai ne renkami, o skiriami rajono mero nuožiūra. Dažnai tai būna labiausiai savame krašte šios pareigoms tinkantys ir nusipelnę žmonės. Šįkart papasakosime apie keturis seniūnus.

Populiariausias žmogus

Gruzdžių (Šiaulių r.) seniūnas Jonas Dundulis kelintus metus iš eilės pripažįstamas populiariausiu šio krašto žmogumi. Ne kartą jis buvo patekęs į rajono populiariausių žmonių trejetuką. Per dešimt metų J.Dundulis dirba vietos savivaldoje, o pradėjo viršaičiu.
1990 metais Gruzdžiuose susidarė tokia situacija, jog ten per kelis balsavimus niekaip nesisekė išrinkti viršaičio. Tuomet į šias pareigas buvo paprašytas balotiruotis aukštąjį veterinarinį išsilavinimą turintis ir Sibiro tremtyje vaikystę praleidęs J.Dundulis. Iš Joniškio rajono kilęs, bet porą dešimtmečių Gruzdžiuose gyvenantis žmogus iš pirmo karto buvo išrinktas viršaičiu.


Maldos ir sielos šventė

Toks giedras ir šaltas Advento dangus. Dienos trumpos. Vos prašvinta ir vėl temsta. Danguje įsižiebia Dievo liktorėliai, kurie apšviečia žemiškąjį mūsų kelią.
Adventas… Laukimo metas. Laukdamas žmogus mąsto. Ar dorai gyvena? Ar niekas nekenčia nuo neapgalvoto šiurkštaus žodžio, sakinio? Daug laiko apmąstymams, maldai, rožiniui.
Gal malda dvasingesnė, jei meldžiamasi kartu… Lomiuose (Tauragės r.) bažnyčios tarnų L. ir J.Mikalauskų rūpesčiu prigyja graži tradicija – adventinė adoracijos naktis Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo garbei. Prieš keletą metų šventoriuje buvo pašventinta Švč. M. Marijos statulėlė, prie kurios sustoja trumpai maldai tikintieji parapijiečiai.


Šeimos ūkininkai - kaimo atrama ieškant naujų kelių

Prezidentas Valdas Adamkus sutinkamas su duona

Kaune, Lietuvos žemės ūkio rūmuose, vyko Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos antrasis suvažiavimas. Į jį iš visų šalies rajonų atvyko ūkininkai su savo šeimomis - vyrais ir žmonomis, vaikais. Visiems rūpėjo ir buvo įdomu, ką gera per atskaitinį laikotarpį nuveikė ši gausi kaimo visuomeninė organizacija, kokiu keliu ji žengs į ateinančią dieną. Kaip susirinkusiesiems pasakė sąjungos tarybos pirmininkas Kauno rajono ūkininkas Kazys Starkevičius, Šeimos ūkininkų sąjunga vienija apie 2500 narių, dar pridėkime po tris keturis jų šeimų narius, kurie, be jokios abejonės, triūsia savuose ūkiuose. O visame Lietuvos kaime yra apie 250 000 ūkininkaujančių žmonių, tiekiančių savo šeimoms ir miestų gyventojams daugybę tonų pieno, mėsos, daržovių, vaisių, kitų materialinių vertybių. Šeimos ūkininkų sąjunga daugiausia vienija smulkiuosius ir vidutiniuosius ūkininkus, turinčius kelis ar keliolika hektarų hektarų žemės, laikančius vieną kitą ar kiek daugiau gyvulių. Bet tarybos pirmininkas tuoj pat patikslina, kad požiūris į smulkųjį ir vidutinįjį ūkį jau kinta, tikimasi, kad ateityje gyvenimas įneš naujų pataisų. Šiandien reikia žiūrėti, juo labiau rytoj reikės paisyti, ne koks yra ūkininko žemės plotas, kiek jis turi gyvulių, o kiek iš visų šių vertybių jis turi naudos. Vienas gal augins javus šimto hektarų plote, bet neturės kur realizuoti grūdų, turės keliolika ar daugiau karvių, tačiau už pieną gaus menkus grašius, kurie net nepadengs gyvulių laikymo išlaidų, iš tokio ūkininkavimo naudos nebus. O kitas, įžvalgesnis žmogus, iš kelių hektarų braškyno naudos turės daug daugiau. Tad kiekvienas žemės šeimininkas turėtų domėtis žemės, viso kaimo gyvenimo politika, šia neramia diena ir perspektyva. Pats K.Starkevičius dar neseniai savo ūkyje buvo išplėtojęs grūdų gamybą, pienininkystę, kiaulių ūkį. Tačiau dėl nestabilios valstybinės kaimo politikos, mažų žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų ūkininkas pakeitė savo veiklos strategiją. Sumažėjo javų plotai, gyvulių skaičius. Vietoje to atsirado keli hektarai braškynų, kultūrinių spanguolių plotai, kyla žemaūgis sodas. Jeigu iš viso to bus gauta apčiuopiamos naudos, po kelerių metų bus galima imtis kaimo turizmo verslo. Gyvenimas parodo, kad greta tradicinių ūkininkavimo sričių reikia imtis ir alternatyvių veiklos būdų, kaimo verslų. Šeimos ūkininkų sąjunga tokią veiklą propaguoja, ragindama nenusiminti, o ieškoti išeičių kūrybingai ir nuosekliai. Dera prisiminti, kad smulkieji ūkininkai turi apie 90 proc. dirbamos žemės, parduoda apie 80 proc. pieno, daug kitų kaimiškų gėrybių. Kaip tik į juos remiasi kaimo ekonomika. Prieš kurį laiką mūsiškių šeimos ūkininkų delegacija lankėsi Austrijoje, domėjosi, kaip ten gyvena, triūsia smulkieji ūkininkai. Ogi - kuo puikiausiai, nes ten jiems valstybė sudaro palankias tokio gyvenimo, verslo sąlygas. O ūkininkai už tai atsilygina vertinga žemės ūkio produkcija, geranoriškumu ir pagarba savo valdžiai.


Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija