Pažintis

Nagingas pagramantiškis

Antanas Puidokas prie Ringalių kaimo kapinaitėse atstatytos koplytėlės su viduje išdrožta Švč. Mergelės Marijos statula

Antano Puidoko drožiniai

Norint pažinti tautą, būtina pažinti pagrindinius jos užsiėmimus ir verslus, darbo įrankius, pastatus, apsirengimą, papročius. Kiekvienas kraštas per savo gyvavimo amžius sukuria tam tikras jam būdingas kultūros formas, rečiau sutinkamas kitur. Nykstant tradicinei kultūrai, vis tiek turime puoselėti savo etninį savitumą, išlaikyti tradicijas ir papročius, perduoti iš kartos į kartą ir sudominti, praturtinti pasaulio kultūrą.

Pagramančio kraštas išskirtinis ne tik vaizdingu gamtovaizdžiu, mes galime didžiuotis darbščiais, kūrybingais žmonėmis, liaudies meno puoselėtojais, tradicijų tęsėjais, kurie atskleidė ir atskleidžia tikrąsias kultūros vertybes. Didžiausias mūsų turtas – gyvenę, gyvenantys ir kuriantys žmonės, tradicinių amatų puoselėtojai. Pagramančio biblioteka jau dešimt metų renka audėjų, dainininkių, pasakotojų, margučių margintojų, gaspadinių, mezgėjų, medžio drožėjų atsiminimus apie savo gyvenimą ir darbus. Iš surinktų atsiminimų, pasakojimų, nuotraukų parengtas albumas „Nagingi pagramantiškiai“, sukurtas dviejų dalių vaizdo filmas.

Bibliotekoje buvo parengta paroda ir antroje vaizdo filmo dalyje nufilmuotas nagingas drožėjas Antanas Puidokas. Parodoje „Piešiniai iš Antano Puidoko gyvenimo kolekcijos“ eksponuojami piešiniai, piešti prieš 40 ir daugiau metų. Kaip pasakojo A. Puidokas, dailės dalykais domėtis pradėjo ir polinkį pajuto besimokydamas dešimtoje klasėje. „Nors savęs tautodailininku ar liaudies meistru tituluoti nesinori, nes mokiausi meno terapijos pagrindų, o tikru dailininku taip pat vadintis nesinori, nes mažai gauta žinių ir įgūdžių, belieka dailės mėgėjo vardu pasivadinti“, – rašo A. Puidokas.

Jis gimė Ringalių kaime, Skaudvilės valsčiuje, Tauragės apskrityje. Augo dviejų brolių ir seserų šeimoje, mokėsi Ringalių pradinėje mokykloje ir Upynoje. Vėliau mokslus krimto Aukštaitijoje, kol paragintas brolio Jono kartu išvyko į Klaipėdą. Mokėsi Klaipėdos darbininkų jaunimo mokykloje Nr. 1, pablogėjus sveikatai gyveno tėviškėje. Po trejų metų vėl išvyko į Klaipėdą, lankė bibliotekininkų rengimo kursus, darbavosi įvairiuose įmonėse. Kai 1970 metais prie Vaikų dailės mokyklos buvo atidarytas vakarinis skyrius ir buvo paskelbtas priėmimas, Antanas neabejodamas stojo mokytis. Po ketverių mokymosi metų, atlikęs pasirinkta tema baigiamąjį darbą, gavo pažymėjimą, bet darbo su daile nesiejo.

Su žmona Vladislava išgyveno 46 metus, užaugino dukrą Onutę. Tiktai netekęs žmonos ir paragintas dukros, Antanas prieš aštuonerius metus parvyko gyventi į Pagramantį. O čia ėmė persekioti didžiulis liūdesys dėl žmonos netekties, ir jei iš krosniai paruoštos pliauskos pavykdavo išgauti kokios nors figūros formą, liūdesys atitoldavo. Kaip sako Antanas, iš pliauskų jau išdrožė beveik šimtą įvairiausių statulėlių. Dailininko mėgėjo kolekcijoje – rūpintojėliai, karaliai, kunigaikščiai, šventųjų Jurgio, Kazimiero, Jono Krikštytojo, Švč. Mergelės Marijos statulos. Tėviškės, Ringalių kaimo, kapinaitėse Antano dėka atstatyta koplytėlė su viduje išdrožta Švč. Mergelės Marijos statula. Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios šventoriaus nišose stovi Švč. Mergelės Marijos Maloningosios statula, o kiek dar įvairiausių statulų padaryta ir padovanota anūkėms, giminaičiams, kaimynams. Antanas gražiai rašo vašku ir braižo margučius, jaunystėje ir dabar dar virpina smuiko stygas, groja bandonija.

Virgina Bartušienė,
Tauragės rajono savivaldybės Pagramančio kaimo bibliotekos vyr. bibliotekininkė

A. Puidoko asmeninio archyvo nuotraukos

© 2014 „XXI amžius“