Per Žolinę šventoriuje pašventino naują kryžių

Grupė Nemunėlio Radviliškio parapijiečių šventoriuje prie kryžiaus

Nemunėlio Radviliškis. Nemunėlio ir Apaščios upių santakoje įsikūręs Nemunėlio Radviliškis. Jo centre jau 160 metų stovi akmenų mūro Švč. Mergelės Marijos bažnyčia. Kasmet čia vyksta Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų atlaidai – Žolinė. Šiais metais iškilmės pasižymėjo ypatinga žmonių gausa. Parapijiečiai ir svečiai iš įvairiausių aplinkinių vietovių ir kitų miestų pripildė bažnyčią bei šventorių. Šventei visuomet ypatingiau ruošiamasi, gal todėl ji tampa vis populiaresnė tarp tikinčiųjų.

Iškilmingas šv. Mišias aukojo atlaidų vadovas, Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios vikaras kun. Ernestas Želvys. Prieš jas sugiedota Švč. Mergelės Marijos litanija. Homilijoje kunigas priminė Žolinės prasmę ir kvietė visus siekti kūno bei dvasios dermės, artėjant prie Dievo slėpinio. Po to vyko Eucharistinė procesija aplink bažnyčią ir vienas iš svarbiausių šių metų Žolinės akcentų – naujo parapijos kryžiaus šventoriuje šventinimas.

Kryžius pagamintas labai originaliai – iš natūralaus šventoriuje augusio medžio. Jo autorius Vytautas Dūminis džiaugėsi tokiu parapiją aptarnaujančių kunigų sumanymu. Juk dažnai gražu tai, kas paprasta ir natūralu! Jėzus kentėjo ant paprasto medžio kryžiaus – niekas jo nedailino... Idėja pastatyti kryžių pernai kilo kunigui Ernestui Želviui. Šventinimo ceremonijoje kalbėjusi rajono vicemerė Irutė Varzienė akcentavo kryžiaus reikšmę lietuvio gyvenime. Seimo narys Aleksandras Zeltinis bei Biržų meras Valdemaras Valkiūnas dėkojo kunigams ir radviliškiečiams, džiaugdamiesi kilniais bei prasmingais darbais bažnyčioje. Klebonas kun. Algis Neverauskas, šventindamas naująjį kryžių, kalbėjo, kad tokia šventė sujungia žmogaus kūną ir dvasią, kryžius gyvenime apvainikuoja žmogaus nueitą dvasinį kelią. Kunigas linkėjo visiems, keliaujant gyvenimo keliu, visuomet stabtelėti prie kryžiaus – mūsų gyvenimo įprasminimo.

Radviliškiečiai stengiasi išsaugoti ir senovines Žolinės tradicijas, kuomet po apeigų žmonės neskubėdavo į namus, susitikę kaimynus, gimines, pažįstamus bendraudavo vieni su kitais prie atsineštų vaišių. Šventoriuje vyko agapė, kuria daugiausiai pasirūpino vietos ūkininkai Asta ir Romualdas Misevičiai. Gerą nuotaiką kėlė saviveiklininkai iš Pačeriaukštės, smagias istorijas pasakojo biržietės Teresė Leivaitė bei Marytė Lapienienė.

Unikaliai gėlėmis ir javais papuošti bažnyčią sumanęs kun. E. Želvys šventės pabaigoje jas išdalijo dalyviams, kad parsineštų į namus kaip bažnyčioje pašventintus žolynus! Nuskambėjo daug gražių padėkos žodžių prisidėjusiems ir organizavusiems metinę parapijos bažnyčios šventę! Prie kryžiaus panoro įsiamžinti ne vienas šventės dalyvis!.. Džiaugsmas pripildo širdis, kai matai prasmingų darbų vaisius!..

Sandra Balodytė

© 2015 „XXI amžius“