Darbščios parapijiečių rankos

Taip atrodė kai kurios Skriaudžių kapinės po praūžusios vėtros

Kai vienokia ar kitokia proga su žmona Aldona, vaikais apsilankau gimtojoje Skriaudžių parapijoje, Prienų rajone, stengiuosi pabuvoti ir vietos kapinėse, aplankome artimųjų amžino poilsio vietas. O jų čia ne viena. Skriaudžių kalnelyje ilsisi mano tėvai, seneliai, sesės, brolis, dėdės. Čia ilsisi ir pirmoji mano mokytoja Ona Bagdonienė, kurios gerumo, nuoširdumo, dievobaimingumo niekada nepamiršiu. Tokios pat dorovingos katalikės buvo mano mama Marija, močiutė Ona. Mus, vaikus, nuo mažų dienų pratino mylėti Dievą, paisyti Dešimties Dievo Įsakymų, nuolat lankyti bažnyčią, nedaryti kitam nieko bloga. Neseniai su žmona apsilankę šiose kapinėse sustojome prie artimųjų kapelių, sukalbėjome po maldelę.

Bet vieną dieną per Skriaudžių kaimą ir per kapines praskriejo smarki vėtra. Kapinėse skilo, virto medžiai, netgi virto kai kurie paminklai. Žmonės susirūpinę žvalgėsi po išdarkytą vietovę... Padedant Veiverių seniūnijai, į kurios teritoriją įeina Skriaudžiai, per kelias dienas viskas pasikeitė. Parapijiečiai, jų giminės, atvykę ir iš tolimesnių vietovių, rinko šakas, valė kapinių teritoriją. Ypač uoli buvo šių kapų prižiūrėtoja Nijolė Litvinskienė. Tokia ji visada – darbšti, pareiginga, už tai ją žmonės gerbia ir linki Dievo palaimos.

Juozas NAGINIONIS

Autoriaus nuotrauka

© 2015 „XXI amžius“