Žaizdos

Žygiu pagerbė Aukštaitijos partizanus

Žygyje dalyvavo Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis ir krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis

Prie Algimanto apygardos partizanų vadavietės

Gegužės 21-osios rytą daugiau kaip 300 žmonių būrys Šimonių girioje susirinko įamžinti partizanų žygdarbius ir pradėjo pėsčiųjų žygį „Algimanto apygardos partizanų takais“. Žygio tikslas – ne tik atrasti bei pamatyti vietoves, kuriose kovojo, buvo įsirengę bunkerius ir žuvo Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanai, bet ir prisiminti, pagerbti visus, kovotojus, žuvusius už Lietuvos laisvę Aukštaitijos partizanų vadavietėje.

Žygyje dalyvavo Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Meras sakė: „Džiaugiuosi, kad šiais metais būtent Anykščiuose drauge su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomene ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru organizuojame šį minėjimą. Dar labiau džiugina tai, kad čia susirinko ir gausus būrys jaunųjų žygeivių, kuriems svarbi mūsų šalies istorija, kuriems svarbu atsiminti ir pagerbti tuos žmones, dėl kurių šiandien galime gyventi laisvoje Lietuvoje“.

Krašto apsaugos ministras sveikino visus dalyvius bei išreiškė pagarbą partizanams, pabrėždamas, kad, kalbėdami apie dabartį, mes negalime pamiršti praeities, o partizanų kovos – didelis indėlis į mūsų laisvę ir dėl to Lietuva išliko ir galėjome atkurti mūsų nepriklausomybę. Žygeiviai daina pradėjo ir pajudėjo 10 kilometrų ilgio maršrutu.

Pėsčiųjų žygio „Algimanto apygardos partizanų takais“ dalyviai aplankė Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities Algimanto apygardos vadovybės ir partizanų bunkerių vietas, kapines, kuriose palaidoti Algimanto apygardos partizanai. Pėsčiųjų žygio vadovas Anykščių rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas mobilizacijai ir civilinei saugai Gintaras Vaičiūnas papasakojo apie paties užrašytus unikalius partizanų, jų artimųjų ir draugų atsiminimus, iki šiol mažai kam girdėtas istorijas.

Pėsčiųjų žygio trasa baigėsi prie Algimanto apygardos partizanų vadavietės, kurioje 1949 metų vasarą Algimanto apygardos vadu paskirtas Antanas Starkus-Montė įrengė įspūdingo dydžio bunkerį. Ten pagerbti partizanai ir visi kovotojai, žuvę už Lietuvos laisvę, o pagerbimo ceremonija vyko su partizanų dainomis ir kariškomis vaišėmis. Algimanto apygardos partizanų vadavietė buvo pasirinkta kaip simbolinis žygio finišas.

Pažintinis maršrutas „Algimanto apygardos partizanų kovų takais“ Šimonių girioje įrengtas siekiant supažindinti su Algimanto apygardos partizanų kovų dėl laisvės istorija (1944–1953). Per visą partizaninį karą Šimonių giria buvo labai svarbi Algimanto apygardos partizanų telkimosi vieta. Girioje 1947 metų kovą įsikūrė Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities vadavietė. Iš ten buvo vadovaujama visam pasipriešinimo judėjimui Aukštaitijoje. 1949 metų vasarą šioje girioje vadavietę įsirengė Algimanto apygardos vadovybė. Girioje telkėsi didžioji Šarūno rinktinės partizanų dalis.

Giedrės Makcimovicz (KAM) nuotraukos

© 2017 „XXI amžius“