„XXI amžiaus“ priedas apie gimtinės žmones ir darbus

2017 m. birželio 23 d., Nr. 6 (86)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio tėviškėje

Kudoriškio vienkiemio beieškant

Bronius VERTELKA

Skiemonių seniūnas
Stasys Steponėnas

Nuoroda į arkivyskupo
T. Matulionio tėviškę Skiemonyse

Kryžius arkivyskupo
T. Matulionio gimtinėje

Skiemonių Švč. Mergelės
Marijos Aplankymo bažnyčia

Skiemonyse esanti nuoroda nukreipia į arkivyskupo Teofiliaus Matulionio tėviškę – Kudoriškio vienkiemį. Pavažiavęs kelis kilometrus žvyrkeliu, pamatai kryžių, simboliškai žymintį jo gimtinę. O už krūmų, kur buvo arkivyskupo tėvų sodybvietė, vaizdas prastas ir norint ją pasiekti, prireiktų turbūt traktoriaus. Bet ko ten brautis? Aiškiau pasidarė, kai Skiemonių seniūnas Stasys Steponėnas pasakė, kad ten nerasčiau arkivyskupo gimtosios sodybos pamatų, nes iš tiesų tą vietą mena senos liepos ir kiti savo amžių baigiantys medžiai. Kolūkių laikais čia stovėjo fermos, kažkokie sandėliai, bet ir visa tai jau sunykę. Seniūnas girdėjęs, jog toje vietoje verslininkai ketinę pastatyti koplytėlę, tačiau ši idėja liko nepradėta įgyvendinti.

O senasis kryžius, kaip arkiv. T. Matulionio gimtinės simbolis, bus perkeltas į kitą kelio pusę, jo vietą užims druskininkiečio medžio drožėjo Tauro Česnulevičiaus 7 metrų aukščio kryžius. Čia lankęsis rajono meras Kęstutis Tubis, tarėsi, kur būtų galima įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Galvota ir apie žvyrkelio ties ta vieta asfaltavimą, tačiau iš kur tokių lėšų paimsi? Žemės sklypas privatizuotas, tačiau savininkas sutiko. Tą dieną, kuomet vyks arkivyskupo T  Matulionio pagerbimo iškilmė, prašys ugniagesių palaistyti kelią.

Į klausimą, kuo gyva Skiemonių seniūnija, jos vadovas S. Steponėnas atsakė: „Tuo pačiu, kaip ir visa Lietuva: kaimai tuštėja, jaunimas išvažinėja“. Skiemonyse nebėra mokyklos, todėl vaikai vežami mokytis į Alantą. Bet seniūnas pradžiugino teigdamas, jog norintieji dirbti susirado darbus. Skiemonyse veikia medžio anglių gamybos įmonė. Produkcija eksportuojama į Prancūziją. Pavyko realizuoti projektą ir Europos Sąjungos lėšomis netoli bažnyčios įrengti sporto aikštyną.

„O kaip bus su bažnyčios aplinkos tvarkymu, nes bedarbiai nuo liepos mėnesio į tokią veiklą nebebus įtraukiami“, – paklausiau seniūno. Į tai jis irgi turėjo atsakymą. Seniūnui teko dalyvauti Rokiškyje vykusiame susitikime su Socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu. Šis aiškino, jog liks tie patys darbai, bet jie „apaugs“ popieriais. Kaip iš tikrųjų bus, parodys laikas. S. Steponėnas užtikrino: kaip ir anksčiau bažnyčios aplinkos tvarkymu užsiims seniūnija. Vadinasi, nereikės ieškoti talkininkų, kad aplink ją dalgiais nupjautų žolę.

Atvykėliui Skiemonys atrodo kaip gana tyliai gyvenantis bažnytkaimis. Negirdėsi čia nuolatinio automašinų variklių burzgesio. Sodybos irgi ne pagal vieną kurpalių statytos, ne vienodai prižiūrima jų aplinka. Yra tuščių, siūlomų pirkti. Žmonės geranoriški, nė vienas neatsisakė pabendrauti. Sužinojusi, kad esu atvykęs iš Panevėžio, į parduotuvę skubėjusi moteris tuoj užklausė, ar tebestovi buvusio cukraus fabriko pastatai, mat ten išdirbusi 26 metus. Kita moteris pasidžiaugė, kad jos vaikai aukso gyslos neieškojo emigravę į užsienį, bet liko gimtojoje Lietuvoje. Dukra, turinti aukštąjį pedagoginį išsilavinimą, susirado neblogai apmokamą darbą Vilniuje. Į jį važinėja kas ketvirtą parą. Žentas dirba ugniagesiu Utenoje.

Užsukus į parduotuvę, džiugino prekių gausa. Jas tvarkiusi pardavėja, net neklaususi, kas toks būsiu, užginčijo, kad kaimas nėra prasigėręs, norintieji darbų susiranda pas ūkininkus. O kas lėbavo, jokiais draudimais tokių nesulaikysi, vis tiek ras išeitį. Svirinėjančių nuo alkoholio neteko sutikti. O visi mano kalbinti ir paklausti apie jų dvasinius reikalus, tarsi būtų iš anksto susitarę vien gerais žodžiais atsiliepė apie Skiemonių parapiją aptarnaujantį Alantos kleboną kun. Sigitą Sudentą.

Skiemonių seniūnija
Anykščių rajonas
Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija