2001 metai
2002 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio tėviškėje

Šv. Mišių auka žmogui turi būti šventė

Bronius VERTELKA

Kun. Sigitas Sudentas su bažnyčios knyga, kurioje įrašyta būsimojo Palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio gimimo data Autoriaus nuotraukos

Su daug kunigų, ypač iš Panevėžio vyskupijos, teko bendrauti, tačiau Alantos kleboną kun. Sigitą Sudentą galbūt kažkada ir teko susitikti, bet jo nepažinojau. Mintis pakalbinti jį kilo artinantis iš jo aptarnaujamos parapijos kilusio arkivyskupo Teofiliaus Matulionio paskelbimo Palaimintuoju iškilmėms. Pasiskambinau susitarti dėl susitikimo ir pakalbėjęs su klebonu telefonu supratau, kad tai – gana supratingas, nebijantis susitikti su žurnalistu dvasininkas. Vis dėlto, prisipažinsiu, vykdamas į Alantą truputį jaučiau nerimą. Bet, pasirodo, veltui. Bendravome prie kavos puodelio tvarkingai atrodančioje klebonijoje, nors klebonas neturi šeimininkės.

Nemažai džiaugsmo mano vaikystės vasaromis teikdavo netoli gimtinės namų Panevėžio rajone tekėjęs Alantos upelis. Per potvynius jis netgi nusinešdavęs lieptus ar tiltelius. Sovietmečiu taip „nutiesino“ Alantą, jog ji tapo grioviu, kurį sausringesnę vasarą galima įveikti nesušlapus padų. Kokia jūsų Alantos parapija, tikriausiai jos neištiko toks pat likimas kaip ir mano mylėto upelio?

Alantoje nuo žilos senovės buvo gilios tikėjimo šaknys. Didingą Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčią parapijiečiai savo rankomis pastatė per trumpą laiką.

Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio tėviškėje

Kudoriškio vienkiemio beieškant

Bronius VERTELKA

Kryžius arkivyskupo T. Matulionio gimtinėje

Skiemonyse esanti nuoroda nukreipia į arkivyskupo Teofiliaus Matulionio tėviškę – Kudoriškio vienkiemį. Pavažiavęs kelis kilometrus žvyrkeliu, pamatai kryžių, simboliškai žymintį jo gimtinę. O už krūmų, kur buvo arkivyskupo tėvų sodybvietė, vaizdas prastas ir norint ją pasiekti, prireiktų turbūt traktoriaus. Bet ko ten brautis? Aiškiau pasidarė, kai Skiemonių seniūnas Stasys Steponėnas pasakė, kad ten nerasčiau arkivyskupo gimtosios sodybos pamatų, nes iš tiesų tą vietą mena senos liepos ir kiti savo amžių baigiantys medžiai. Kolūkių laikais čia stovėjo fermos, kažkokie sandėliai, bet ir visa tai jau sunykę. Seniūnas girdėjęs, jog toje vietoje verslininkai ketinę pastatyti koplytėlę, tačiau ši idėja liko nepradėta įgyvendinti.

O senasis kryžius, kaip arkiv. T. Matulionio gimtinės simbolis, bus perkeltas į kitą kelio pusę, jo vietą užims druskininkiečio medžio drožėjo Tauro Česnulevičiaus 7 metrų aukščio kryžius. Čia lankęsis rajono meras Kęstutis Tubis, tarėsi, kur būtų galima įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Galvota ir apie žvyrkelio ties ta vieta asfaltavimą, tačiau iš kur tokių lėšų paimsi? Žemės sklypas privatizuotas, tačiau savininkas sutiko. Tą dieną, kuomet vyks arkivyskupo T  Matulionio pagerbimo iškilmė, prašys ugniagesių palaistyti kelią.

Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio tėviškėje

Bažnyčios moterys

Bronius VERTELKA

Skiemoniškės Helena Tamkun ir Aldona Viburienė – moterys, prižiūrinčios bažnyčią

Tikėjimas – šviesa, sklindanti iš dangaus aukštybių. Ši dvasinė vertybė perimama iš tėvų, įgyjama savarankiškai ar įgaunama po stiprių asmeninių išgyvenimų. Skiemonių gyventoja Helena Tamkun prisipažino, jog nebuvo uoli katalikė, nors šiokius tokius tikėjimo pagrindus davė mokykla. Ji nepažinojo tėvų meilės. Augo Trakų kūdikių ir vaikų globos namuose. Pagrindinį išsilavinimą įgijo Švenčionėlių internate, dažytojos-tinkuotojos specialybę – profesinėje technikos mokykloje. Į Skiemonis 17-metę pasiėmė globėjai, su jais pragyveno trejus metus. Čia susipažino su vaikinu, kūrėsi vienkiemio sodyboje. Susilaukus vaikų, norėjosi pačiai turėti savo gūžtą. Skiemonių seniūnija, remiama rajono savivaldybės, nupirko namą prie pat bažnyčios. Taigi šiame socialiniame būste apsigyveno H. Tamkun su savo trimis vaikais, o jos gyvenimo draugas pasiliko vienkiemyje. Šeima, kiek ir kaip sugeba, bando tvarkytis savarankiškai. Nenori, kad ją laikytų dykaduone ar valstybės išlaikytine. Nedirvonuoja jos žemės sklypelis. Trys H. Tamkun vaikai mokosi Alantos gimnazijoje. Moteris pastebi: jie jai yra brangiausias turtas, o namuose negirtaujama ir nerūkoma.

Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio tėviškėje

Tyrėjų diena gimnazijoje

Bronius VERTELKA

Aštuntokai su technologijų mokytoju Vygantu Jakučioniu (kairėje) darė muzikos instrumentus iš atliekų

Gegužės 24-oji Alantos gimnazijoje buvo paminėta kaip Tyrėjų diena. Moksleiviai dirbo ne vien klasėse, bet ir kitose erdvėse, užsiėmė įvairiomis veiklomis. Tai, kas pavyko padaryti kiekvienai klasei ar grupei, paskui pristatyta visai gimnazijos bendruomenei. Iš tikrųjų, mokymasis per patyrimus, tyrinėjimus yra patrauklus dalykas moksleiviams, o temos skirtingos ir įvairios.

Devintokai gimnazistai pasidalijo į tris grupes. Viena jų tyrinėjo Katalikų Bažnyčios padėtį sovietmečiu, kita teikė anketos klausimus vyresniojo amžiaus žmonėms apie jų poziciją katalikybės atžvilgiu sovietmečiu (abiejų grupių vadovė – istorijos mokytoja Dalia Rudėnienė). Trečioji grupė, vadovaujama tikybos mokytojos Jurgitos Žilinskienės, domėjosi arkivyskupo Teofilio Matulionio gyvenimu, jo veikla sovietmečiu. Grupės išsikėlė hipotezę, ar tuometinė valdžia sovietmečiu sugebėjo palaužti lietuvių religinę savimonę.

Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio tėviškėje

Žodžiai iš širdies

Bronius VERTELKA

Alantos poetė Birutė Šiukštienė

Kai apsidairai aplink, tiesiog užliūliuoja stulbinančios, apie Alantą esančios gamtos grožybės. Jos verčia susimąstyti: ko lekiame į užsienius, jei galingų įspūdžių Lietuvoje užtektinai? Stoviu priešais Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčią, užvertęs galvą žvelgdamas į jos 51 metro bokštą ir netikėtai garsiai ištariu: „ Juk ji graži kaip katedra“. Ir šalia išgirstu moterišką balsą: „Taip, į ją ir panaši“.

Likimo ironija: tą pačią dieną vėl sutikau šią moterį, gyvenančią netoli bažnyčios.

Tai – Alantos poete vadinama Birutė Šiukštienė, gegužės 15-ąją minėjusi 86 metų sukaktį. Ji ruošia jau septintą savo eiliuotos kūrybos knygą. Visų ankstesniųjų išleidimą finansavo abu jos sūnūs. Nė viena knyga nebuvo parduota, visos išdovanotos. „Bet, bėgant laikui, mano artimiausių ir brangiausių žmonių ratas siaurėja ir mažėja, todėl ir knygos tiražą jau teks mažinti“, – prisipažįsta poetė.

Tautų vienybė Dievo artumoje

Iškilminga procesija iš Latvijos Skaistkalnės bažnyčios į Lietuvą

Pavasarį bunda gamta, pavasaris sveikina Prisikėlusį Kristų. Šv. Velykos tarsi pažadina gamtą ir tikintį žmogų naujam vilties gyvenimui. Velykų laikas tęsiasi iki Sekminių, kuomet žemę pripildo Šventoji Dvasia. Tikintis žmogus švenčia Prisikėlimą ir kiekvieną Jėzaus gyvenimo įvykį mini su meile ir pagarba Jam. Jėzus, be galo mylėdamas žmogų, pasiliko šventojoje Eucharistijoje duonos ir vyno pavidalu. Bažnyčia kasmet mini šį įvykį iškilmingai švęsdama Devintines – Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmę. Tai – diena, kuomet gyvas Dievas, esantis Švenčiausiajame Sakramente, išeina į žmones – monstrancija išnešama iš bažnyčios, einama gatvėmis, taip šlovinant Gyvąjį Dievą, kuris yra tarp žmonių ir nori būti su žmonėmis.

Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapija iškilmingai šventė Devintinių iškilmę. Klebonas kun. Algis Neverauskas su bendruomene procesijos būdu ėjo su Švenčiausiuoju Sakramentu per miestą ir sustodavo paruoštose keturiose vietose, skelbė Evangelinę žinią žmonėms. Iškilmėje gausiai dalyvavo šiais metais Pirmąją Šventąją Komuniją priėmę vaikai su tėveliais. Džiugu matyti atsinaujinančią Bažnyčią, tikint jos ateitimi...

Trijų dienų ėjimo, bendrystės ir maldos žygis

Grupė žygio dalyvių su vysk. Arūnu Poniškaičiu prie Dievo Gailestingumo šventovės

Birželio 9–11 dienomis vyko 5-asis Vilniaus rajono savivaldybės inicijuotas piligriminis žygis mons. Juzefo Obrembskio pėdsakais iš Turgelių į Maišiagalą. Per tris dienas žygeiviai įveikė apie 60 km. Šiemet piligrimus lydėjo šūkis „Tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8, 32).

Piligriminė kelionė prasidėjo birželio 9-ąją, penktadienį, 9 val. šv. Mišiomis Turgelių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Joms vadovavo Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos vikaras kun. Viktoras Kudriašovas, koncelebravo Vilniaus ir Šalčininkų parapijų dvasininkai. „Tiesa padarys jus laisvus. Tai – tik žodžiai, bet kokie stiprūs. Šio žygio metu apmąstysime, kas yra tiesa. Jus tai padarys laisvus. Sužinosite, kas yra laisvė, kokias galimybes ji suteikia“, – pamokslo metu aiškino kunigas Viktoras bei pabrėžė, kad šios Mišios – dvasinis pasirengimas piligriminei eisenai.