„XXI amžiaus“ priedas apie gimtinės žmones ir darbus

2017 m. liepos 21 d., Nr. 7 (87)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Valstybės dieną – malda ir himno giedojimas

Šilališkiai prie
„Laisvės šauklio“ paminklo

Šilališkiai susirinko
giedoti „Tautišką giesmę“

Pagarba laisvės gynėjams prie paminklo
žuvusiems už Lietuvos laisvę

Šilalė. 1253 m. liepos 6 d. kunigaikščiui Mindaugui priėmus Krikštą, Lietuva buvo paskelbta karalyste, o apsikrikštijęs valdovas tapo Lietuvos karaliumi. Daug išbandymų okupacinio režimo metais teko patirti Lietuvai: baudžiavą, sukilimus, karus. Visokie politiniai „vėjai“ alino mūsų šalį, „plovė“ žmonių protus. Tačiau prieš kelis šimtmečius karūnuoto Karaliaus Mindaugo dvasia nuolat stiprino lietuvius ir teikė viltį valstybėje prie Baltijos ir prie per visą šalį tekančio Nemuno gyvenantiems žmonėms.

Liepos 6-ąją, paminint Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, Šilalės dekanato bažnyčiose vykusiose pamaldose buvo meldžiamasi už garbingą ir kilnų mūsų Valstybės sukūrimą bei įtvirtinimą. Krašto žmonės kaip ir visa Lietuva aktyviai įsijungė paminėti Lietuvos valstybės vienybę. Ant visų Šilalės rajone esančių piliakalnių liepsnojo laužai. Prie jų žmonės rinkosi pasimeldę bažnyčiose. Į Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje vykusias pamaldas susirinko tie, kurie iki šios dienos išliko ištikimi kovose už Lietuvos valstybingumo stiprinimą. Kai kurie atėjo su vėliavomis bei savo atributika, atžygiavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilalės filialo nariai, šauliai su savo vadovais. Šv. Mišias aukojo klebonas kan. Algis Genutis ir vikaras kun. Vaidas Gadeikis. Po pamaldų eisena pasuko prie paminklo miesto skverelyje žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę, o paskui – prie „Laisvės šauklio“ paminklo. Ten sugiedota „Tautiška giesmė“, koncertavo jaunimas, su Lietuvos valstybės švente pasveikino mero pavaduotojas Valdemaras Jasevičius.

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija