Šiemet svarbiausi tampa moralės klausimai

Lauras Bielinis

Valstybės Prezidento ir Vyriausybės vadovo kalbos turėtų būti svarbiausiu politiniu įvykiu per metus. Aišku, neskaičiuojant rinkimų. Ar buvo joms skirta pakankamai dėmesio Lietuvoje ir kokias išvadas bei politinės ateities ženklus galėtume įžvelgti metiniame Prezidento pranešime bei premjero pateiktoje Vyriausybės ataskaitoje? Apie tai – pokalbis su politologu Lauru Bieliniu.

Politinio susikalbėjimo link (I)

Vladimiras LAUČIUS

Eltos politikos skyriaus redaktorius

Vladimiras Laučius

Akivaizdus, kartais komiškas nesusikalbėjimas svarstant politinius klausimus tolydžio tampa viena didžiausių mūsų visuomenės ir valstybės problemų. Ir anaiptol ne todėl, kad nesugebama susiderėti ir susitarti: derybų menas siekiant valdžios, o per ją ir naudos šiandien yra ištobulintas kaip niekad. Tačiau susikalbėti vadovaujantis bendrai pripažintais principais ir susitarti vadovaujantis sutampančiais ar sutaikytais interesais - tai du absoliučiai skirtingi dalykai. Jei kas nors dėl to abejoja, juos galime tik pasveikinti, nes abejonė yra pirmoji gilesnio mąstymo pastanga.

Nevieninga dešiniųjų vienybė

Dalius STANCIKAS

Dalius Stancikas

Po neseniai Tėvynės sąjungos Krikščioniškųjų demokratų frakcijos pareikštų abejonių dėl perdėm intymių TS santykių su koalicijos partneriais liberalcentristais, ypač Vilniaus savivaldybės veikloje, pasigirdo tie patys dažnai kartojami nuogąstavimai dėl nevieningos „dešiniųjų vienybės“.

Tarp mums įprastų politinio gyvenimo klišių turėtų gana keistai skambėti šis klausimas, bet vis dėlto iškelkime jį patys sau: kuo apskritai grįsta ši dešiniųjų vienybė ir tas nuolatinis bei, regis, labai rimtas susirūpinimas ja - juk šią vienybę įvairiausiomis progomis mini ir abiejų partijų lyderiai, ir jų šalininkai, ir net politologai?

Konservatyviausias Tėvynės sąjungos sparnas liberalėjimui nepritaria

Povilas Jakučionis

Tėvynės Sąjunga, remiantis viešosios nuomonės apklausų duomenimis, antroji tarp populiariausių partijų, ir jos reitingai vis dar auga. Iš tiesų naujoji jungtinė Tėvynė sąjunga yra sudėtingas, tris sparnus vienijantis darinys, kuriame bendri sprendimai gimsta tik didelių kompromisų dėka. Kaip dabartinius iššūkius šiai partijai ir valstybei vertina konservatyviausias TS sparnas – Politinių kalinių ir tremtinių frakcija, “Atodangos” teiravosi jos vadovo, Seimo nario Povilo Jakučionio.

Ilgiuosi tikros krikščioniškosios demokratijos

Andrius NAVICKAS

Bernardinai.lt vyr. redaktorius

Andrius NAVICKAS

Noriu pasidalyti labai asmeniškais samprotavimais. Kartais būna situacijų, kai klausimai yra ne mažiau vertingi už atsakymus, kai širdies balsas svarbiau už proto schemas. Mano įsitikinimu, tai galima pasakyti ir apie dabartinę Lietuvą. Ilgai stebėjau, kaip lengvai diskusijose tarsi teniso kamuoliukas mėtomos tokios sąvokos, kaip „tradicinės partijos“, „vakarietiška politika“, „demokratija“, „laisvė“ ir panašiai. Deja, nepakanka perdažyti fasadus ir pakeisti vėliavos spalvas, reikalingi širdies pokyčiai. Juos apsunkina ne tik stingdanti praeitis, bet ir tai, jog Vakarų pasaulis, kurį uoliai bandėme persipiešti, taip pat yra kamuojamas problemų. Vartotojiška visuomenė simuliuoja gerovę. Jos nariai vis labiau primena zoologijos sodo gyventojus, kuriems tereikia ėdalo ir visiškos laisvės narve. Socialistinio paveldo ir vartotojiškos visuomenės kentauras įspūdingas. Deja, daug kas jį kažkodėl vadina „liberaliosios demokratijos“ ar „vakarietiško kapitalizmo“ vardu.

Kodėl Petras Gražulis nori sunaikinti Tėvynės sąjungą?

Audronė V. Škiudaitė

Petras Gražulis, Eltos foto.

“Vienintelis iš tos penkerių metų senumo Seimo daugumos likęs gyvas krikščionis demokratas, pernai nesugebėjęs valstybės prezidento poste išsaugoti dabartinės Rusijos žvalgybos rezervo, badaus lygiai iki NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo Vilniuje, ragindamas iš užsienio reikalų ministro ir saugumo vadovo postų pašalinti buvusios SSRS žvalgybos rezervininkus”, – rašė “Lietuvos ryto” apžvalgininkas Rimvydas Valatka, tikriausiai pirmas rimtai ėmęs traktuoti Petro Gražulio pastarųjų metų elgesį. Iki šiol jis buvo laikomas tuščiu rėksniu arba isterišku ekstremistu, nevertu dėmesio. Į televizijos ar radijo laidas buvo kviečiamas tik tada, kai reikėdavo daugiau triukšmo.