D. Kuolys: Lietuvos Temidė žvelgia pro partinės nomenklatūros akinius

Darius Kuolys

Vis netyla nusivylimo mūsų šalies teisėsaugos institucijų darbu aidas. Žadėtos ir lauktos teismų sistemos reformos kol kas nematyti, tuo tarpu problemos, susijusios su teismų darbo viešumu bei kartais nelabai korektiškais jų sprendimais, lieka. Teismai ir toliau netenkina visuomenės, pastaroji ir toliau jais nepasitiki.

Apie Lietuvos teisėsaugos institucijų darbą, jų spragas, tų spragų priežastis ir taisytinas klaidas kalbamės su Pilietinės visuomenės instituto (PVI) direktoriumi Dariumi Kuoliu.

Trečias kartas nemeluoja?

Andrius Navickas

Internetinio dienraščio Bernardinai.lt vyr. redaktorius

Andrius Navickas

Gyvename nuo skandalo iki skandalo. Pripratome prie dramatiškų scenų viešojoje erdvėje ir dažnas pasiilgome stabilesnio gyvenimo. Tačiau ar galime tikėtis tvarkos, stabilumo, teisingos visuomenės, jei neišsigydome politinės sistemos ligų? Apie politinio organizmo apsivalymo būtinybę, esminius pokyčius kalbame pastaruosius du dešimtmečius. Deja, dideli kalbų debesys paprastai neperauga į darbų liūtį. Tai gal neverta stebėtis, jog ta pati liga vėl ir vėl sugrįžta per skirtingus skandalus.

Dešinėje turi būti ne viena stipri politinė jėga

Pokalbis su Tėvynės sąjungos pirmininku, Seimo opozicijos lyderiu Andriumi Kubiliumi apie dešiniųjų politinių jėgų perspektyvas

Andrius Kubilius

Ką Jums ir šiandienei dešinei reiškia neseniai susikūręs Liberalų sąjūdis?

Liberalų sąjūdis yra sveikas dalykas ta prasme, kad tie liberalai, kurie nesutiko su neskaidria Artūro Zuoko veikla, atsiskyrė nuo Liberalų ir centro sąjungos ir sukūrė savo partiją. Gerai, kad yra principingų žmonių, kurie nesitaiksto ir nelaukia, kada neskaidrūs reikalai kaip nors išsispręs paties A. Zuoko valia. Problema ta, kad dešiniosios jėgos, kurioms aš priskiriu ir liberalus, skyla, o ne jungiasi. Kokia bus liberalų sąjūdžio ateitis, gali atsakyti tik patys šios politinės jėgos atstovai, nes jų sėkmė yra jų pačių rankose. Mes jiems padėti kažin ar sugebėtume.

Iš kur semsimės stiprybės?

Jūratė Laučiūtė

Jūratė Laučiūtė

Kas sudaro kiekvienos valstybės stiprybės ir išlikimo pagrindą?

Teritorija? Buvo (ir tebėra, deja…) taip mąstančių, ypač – kai kuriose kaimyninėse šalyse, nors istorija kaskart laidoja tokį mąstymą po eilinės imperijos nuolaužomis.

Konstitucija? “Gerų” įstatymų sąvadas? Demokratinės valstybės valdymo procedūros?

Konstitucijų jau sukurta daugybė, ir daugybė valstybių skelbiasi demokratinės. Rasime ne vieną tokią valstybę, kurios vadovai ir valdovai, įsikibę demokratinių procedūrų keliu pasiekto valdžios vairo, peni piliečius nuo dažno kartojimo jau gerokai nuzulintomis mantromis (pavyzdžiui: “demokratija – mažiausia iš blogybių”; “piliečiai turi tokią valdžią, kokios nusipelnė” ir t.t.), tačiau kažkodėl vienose valstybėse tos mantros piliečius sotina, ir gana neblogai, o kitose kurtinamai lyg neapsiplunksnavę paukščiukai čiepsi alkanos minios. Pastarosiose šalyse itin populiarūs svarstymai, ar tos minios serga patologišku rajumu (nedemokratinės praeities palikimu?), ar pasirinkta ne ta mantrų seka, ar, pagaliau, tai, kuo penimos minios – nei demokratiškas, nei ekologiškas, nei skaniai pagamintas patiekalas, galintis sužadinti sotumo ir euforijos jausmą.

Lietuva paruošta naujiems „gelbėtojams“?

Virgis Valentinavičius

Pokalbis su politikos apžvalgininku dr. Virgiu Valentinavičiumi.

Praėjusią savaitę nuskambėjo metinis Prezidento pranešimas. Praėjusiais metais apie Valdo Adamkaus metinį pranešimą buvo kalbama ne vieną mėnesį. Kaip manote, ar šiųmetis sulauks ne mažesnio dėmesio?

Šių metų pranešimas galbūt buvo ne toks ryškus kaip praėjusių metų. Aišku, didžiausio dėmesio nusipelno ta vieta, kur Prezidentas pakartoja, kad moralinis ir politinis vertinimas egzistuoja šalia teisinio vertinimo, ir visiškai nedviprasmiškai taiko šį dalyką dabar veikiantiems politikams. Visa Lietuva pakankamai aiškiai suprato, kad Valdas Adamkus tai taiko pirmiausia Artūrui Zuokui ir, matyt, kiek mažesniu laipsniu – Algirdui Brazauskui. Tačiau tiedu, atrodo, vieninteliai to nesuprato.

Stasys Bačkaitis: Vokietija tampa Maskvos Trojos arkliu ES

Brangstant energetiniams ištekliams, proporcingai didėja ir Rusijos ekonominė galia bei įtaka pasaulio galingųjų sprendimams. Vis didesnį pagreitį įgauna Vokietijos susitarimas su „Gazprom“ tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu. Gal tai naujas – šįsyk ekonominis Molotovo – Ribbentropo paktas? Ar Europa sugebės likti savarankiška, ar susivilios „danajų dovanomis“? Apie tai – pokalbis su KTU Garbės daktaru Stasiu Bačkaičiu.