Lietuviais norime ir but...

Jūratė Laučiūtė

Jurate Lauciute

Masinė lietuvių emigracija iš laisvos ir nepriklausomos Lietuvos iššaukė griūtį problemų, kurios lyg Klaaso pelenai beldžiasi į tą valdžios ir visuomenės organizmo vietą, kur turėtų būti arba natūrali išmintis, sąžinė, ar bent etnoso savisaugos instinktas.

Savisaugos instinktas, sprendžiant iš publikacijų ir komentarų gausos emigracijos tema, jau ima busti... O išmintis? O sąžinė politikų, priimančių sprendimus, ir valdininkų, tuos sprendimus vykdančių?

Politikai, deja, pavertė emigracijos problemą dar viena rinkėjų balsų viliojimo tema, o apie valdininkų išmintį bei sąžinę geriausiai pasako jų sukeltos komplikacijos dėl Airijoje gimusių lietuvių vaikų pilietybės.

Kodel Vilniuje nebuvo riaušių?

Tomas Čyvas

Po Taliną nusiaubusių riaušių jau kuris laikas svarstoma, ar įmanoma kažkas panašaus Lietuvoje. Praktiškai visi apžvalgininkai linkę teigti, jog teoriškai viskas įmanoma, bet realiai tokių neramumų, kaip Taline, galime nesitikėti. Ko gero, taip iš tikrųjų ir yra, tik norėtųsi panagrinėti argumentus, kuriais remiantis neigiama riaušių Vilniuje galimybė.

Pagrindiniai argumentai yra du. Pirma, Lietuvos valdžia su rusų mažuma elgiasi kur kas meiliau, negu Estijos, todėl Lietuvos rusai yra daug geriau integruoti į visuomenę bei kur kas lojalesni tėvynei, negu jų tautiečiai Estijoje. Antra, Lietuvos policija yra daug geriau pasirengusi galimiems neramumams, negu Estijoje, todėl nedelsiant efektyviai sutramdytų riaušininkus.

Rusijos sulaikymo strategija - Lietuvos politikos silpnybių veidrodis

Andrius Kubilius

Tėvynės sąjungos pirmininko Andriaus Kubiliaus vadovaujama darbo grupė visuomenės svarstymui pateikė dokumento "Rusijos sulaikymo strategija" projektą, kuris yra pirmoji platesnio projekto "Nauja dienotvarkė Lietuvai" dalis. Žiniasklaida atkreipė dėmesį tik į vienintelį iš 36 punktą - koks Prezidento rinkimo būdas labiau leistų amortizuoti Rusijos įtaką, - kuris teikiamame projekte nėra svarbiausias. Ką norėjo pasakyti "Rusijos sulaikymo strategijos" autoriai, - klausiame darbo grupės vadovo Andriaus Kubiliaus.

Asimetrinė Rusijos
sulaikymo strategija -
katino tampymas už ūsų

Tomas Misiūnas

"Neurotišką Kremliaus požiūrį į pasaulio reikalus lemia tradicinis, instinktyvus rusų nesaugumo jausmas. Kadaise tai buvo nesaugumas taikių, žemę dirbančių žmonių, mėginančių išgyventi atvirose lygumose, puldinėjamose nuožmių klajoklių genčių. Rusijai pradėjus kontaktuoti su toliau ekonomiškai pažengusiais Vakarais, prie to jausmo prisidėjo ir kompetentingesnių, galingesnių, aukštesnės organizacijos visuomenių baimė. Bet pastaroji nesaugumo jausmo atmaina daugiau būdinga rusų valdovams negu rusų liaudžiai; mat visi Rusijos valdovai jautė, kad jų valdymas yra gana archaiškas, neturi tvirto, natūralaus psichologinio pamato, neatlaiko palyginimo ar sąlyčio su Vakarų šalių politinėmis sistemomis. Dėl šios priežasties jie visada bijojo užsienio įtakos, bijojo tiesioginio jų pasaulio kontakto su Vakarų pasauliu, bijojo, kad rusai nesužinotų tiesos apie pasaulį išorėje ir kad užsieniečiai nesužinotų tiesos apie Rusijos pasaulį viduje. Ir jie įprato siekti saugumo ne sutartimis ar kompromisais, o vien kantria, žūtbūtine kova iki visiško varžovo sutriuškinimo." Kad ir kaip stebintų, tačiau tai citata iš vadinamosios Džordžo Kenano "ilgosios telegramos", kurią 1946 m. jis iš Maskvos pasiuntė JAV vyriausybei. Praėjus daugiau nei šešiasdešimčiai metų, nė vienas iš šios ilgos citatos žodžių, deja, nėra pasenęs.