Kaip lietuviai išeiviai artino tėvynės laisvę

Dabar, kai jau palyginti greitai Lietuva peržengs Europos Sąjungos slenkstį ir su demokratinėmis valstybėmis kurs savo Europos ateitį, o kartu su NATO gins viso pasaulio demokratiją, kiekvienam pravartu perskaityti Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2002-aisiais metais Vilniuje išleistą humanitarinių mokslų daktaro, docento, Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytojo, LGGRTC Istorinių tyrimų programų skyriaus vyresniojo specialisto Juozo Banionio 318 puslapių istorinę apžvalgą „Lietuvos laisvės byla Vakaruose (1975-1990)“.

Sveiki atvykę?

Po Antrojo pasaulinio karo iš Vokietijos stovyklų ir kitų valstybių Australijon atvyko apie dešimt tūkstančių lietuvių. Šį skaičių sunku patikrinti, nes tuo metu Australijos valdžia įsileido tiktai baltiečius, o po karo daug kas tautybes pakeitė ir pasinaudojo baltiečių vardu palikti karo nualintą Europą.
Atvykusieji privalėjo atlikti dvejų metų darbo sutartį; t.y. dirbti valdžios nurodytose vietovėse, kur trūko darbo rankų. Atvykėliams pirmieji metai buvo gana sunkūs, bet pasirinkimo nebuvo. Buvome patenkinti, kad negrėsė komunizmo šmėkla, nors palikto krašto nostalgija ne vieną sužlugdė: privedė net iki savižudybės.

Australijos lietuvių dailininkų darbų dovana Lietuvai

Šiandien, liepos 2 dieną, Vilniaus Rotušėje vyksta Australijos lietuvių šventė. Jos pagrindinis akcentas - Australijos lietuvės meno mokslų daktarės Genovaitės Kazokienės akademinio veikalo "Lithuanian Artists in Australia 1950-1990" pristatymas ir jos 300 Australijos lietuvių dailininkų darbų dovana Lietuvai. Akademiniame veikale "Lithuanian Artists in Australia 1950-1990" nagrinėjama 140 lietuvių dailininkų gyvenimai ir darbai. Knygoje pateikiama daugiau kaip 100 dailininkų kūrinių iliustracijų, dauguma spalvotų.

Vokiečių mokslininkai – sovietų atominės bombos kūrėjai

Visiems seniai žinoma, jog Sovietų Sąjungos laikais visas pasaulis, ypač išsivysčiusios šalys, buvo tiesiog užtvindytos šnipais. Sovietams kuriant atominę bombą, daug prisidėjo nugalėtos Vokietijos mokslininkai. Kaip žinoma, atominei bombai reikalinga žaliava. Sovietų Sąjunga turėjo urano, kurio kasyklose dirbo vien tik pasmerkti mirčiai lagerininkai. Be to, urano buvo ir „socialistinėje“ Čekoslovakijoje, ir nugalėtoje Vokietijoje, ypač gausiai sovietams atitekusioje rytinėje jos dalyje. Tačiau urano rūda – dar ne viskas. Atominei bombai pagaminti buvo reikalingi izotopai. Tai puikiai žinojo sovietų mokslininkai, kūrę šį ginklą. Bet jie nesugebėjo sukurti pramoninės urano ir izotopų atskyrimo gamybos. Sovietų mokslininkai ir saugumas žinojo, kad šį atskyrimo procesą galima vykdyti difuziniu ir elektromagnetiniu būdais. Taip pat žinojo, jog Vokietijoje po karo liko gyvi garsūs fizikai ir kitų sričių mokslininkai, kurie mokėjo sukelti izotopų atskyrimo procesą. Todėl Kremliuje buvo nuspręsta atvežti tuos mokslininkus į Rusiją. Be to, ir sovietų agentūra puikiai žinojo apie jų laimėjimus, kurie buvo pripažinti visame pasaulyje.

Skaitmeninės technologijos artina techninę revoliuciją

2003-iaisiais neabejotinu lyderiu skaitmeninių technologijų srityje išlieka mobilieji telefonai. Pasaulyje vis labiau populiarėja telefonai su skaitmeninėmis kameromis bei fotografavimo funkcija.
Vakarų šalyse įprasta, kad mobiliųjų telefonų paklausa itin padidėja prieš didžiąsias šventes, Kalėdas bei Velykas. Telefonais prekiaujančios firmos prieššventiniu metu skelbia įvairias nuolaidų akcijas. Neretas susigundo įsigyti telefoną ne tik sau, bet ir savo artimiesiems.

H.Kisindžeriui – 80 metų

Ggužės 27-ąją 80-ąjį gimtadienį atšventė vienas įtakingiausių XX amžiaus JAV politikų Henris Kisindžeris, kurį vieni istorikai linkę liaupsinti, kiti – niekinti.
H.Kisindžeris gimė 1923-iaisiais Vokietijoje, viduriniosios klasės žydų šeimoje. Į JAV kartu su kitais šeimos nariais atvyko būdamas penkiolikos. Tarnaudamas JAV ginkluotosiose pajėgose 1943-iaisiais gavo JAV pilietybę. Nuo tada prasidėjo svaiginanti karjera. H.Kisindžeris Harvardo universitete apgynė daktaro disertaciją, kurios tema pasirinko tarptautinius santykius. 1968-aisiais šis politikas tapo R.Niksono rinkiminės kampanijos patarėju, o šiam tapus JAV prezidentu gavo patarėjo gynybos klausimams postą. 1973-iaisiais H.Kisindžeriui buvo patikėtas šalies sekretoriaus postas, paskirta Nobelio taikos premija bei aukščiausiasis JAV apdovanojimas – prezidento Laisvės medalis.

Britų archeologė skelbiasi atradusi karalienės Nefertitės mumiją

Didžiosios Britanijos archeologė Džoana Fletčer neseniai paskelbė, kad jos dvylikos metų moksliniai tyrinėjimai leidžia spėti suradus Egipto karalienės Nefertitės palaikus. Jei ši archeologė teisi, tai būtų vienas didžiausių pastarojo šimtmečio archeologinių pasiekimų.

Turkijos generolai budi...

„Irako karo pasekmės gali labai negatyviai paveikti politinę vidaus situaciją Turkijoje“, - pareiškė vienas aukštas Turkijos generalinio štabo generolas. Šis kariškis išreiškė ne savo, o visos Turkijos armijos vadovybės poziciją. Žinant, kad Turkijos generalitetas visada įdėmiai seka įvykius ne tik kaimyninėse valstybėse, bet ir šalies viduje, toks pareiškimas padarytas ne šiaip sau.

Dėl tranzito problemų

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktoriaus pavaduotojas V.Verba pareiškė, kad praėjusią savaitę baigė mokymus 82 asmenys, vadinami specialiaisiais kurjeriais, kurie dirbs tranzitiniuose traukiniuose, vykstančiuose per Lietuvos teritoriją iš Rusijos į Kaliningradą ir iš Kaliningrado į Rusiją. Numatyta, kad iš Rusijos į Kaliningradą vykstančiuose traukiniuose dirbs trys žmonės: vienas diplomatas ir du kurjeriai, o iš Kaliningrado į Rusiją - du žmonės: diplomatas ir kurjeris.

Premjero nuomonė

Lietuvos premjeras A.Brazauskas, kalbėjęs tradiciniame Krans Montanos ekonomikos forume Šveicarijoje, perskaitė pranešimą „Baltijos šalių integracija ir energijos tiekimas“. Premjeras savo pranešime daug dėmesio skyrė Ignalinos branduolinės jėgainės uždarymo pasekmėms, nes ši elektrinė gamina net 80 proc. Lietuvos elektros energijos.

„Lietuvos kelias“ – prieš korupciją

Korupcija yra užprogramuota kai kuriuose Lietuvos įstatymuose, spaudos konferencijoje tvirtino naujo politinio judėjimo “Lietuvos kelias” pirmininkė Lilijana Astra. “Reikia įvardyti korupciją kaip valstybinį nusikaltimą, o ne kaip paprastą darbo pražangą”, - tvirtino prieš kelias dienas oficialiai įregistruotos partijos vadovė.