Lietuva ir Prancūzija: kas perbėgo kelią?

Prancūzų dainininkui Bertranui Kanta pareikštas įtarimas dėl aktorės Mari Trentinjan nužudymo. Nuotraukoje jis guli ant M.Trentinjan kelių, kairėje - aktorės mama kino režisierė Nadin

Pasvarstykime apie Lietuvos ir Prancūzijos santykius. Kodėl apie juos? Pretekstą davė praėjusį trečiadienį Šveicarijos laikraštyje “Le Temps” išspausdintas Deni Masmežano straipsnis, kuriame tvirtinama, kad garsios prancūzų aktorės žūtis Vilniuje virto teisinio pobūdžio nesutarimais tarp Vilniaus ir Paryžiaus bei įgavo politinį atspalvį. Laikraštis cituoja vieną Lietuvos opozicinės partijos lyderį, kuris nužudymu kaltinamo Bertrano Kanta ekstradiciją Prancūzijai pavadino “nacionalinio Lietuvos išdidumo klausimu”.

Lietuviškas liliputo refleksas?

Taigi šveicarų apžvalgininkas tarsi pritaria, kad teisiniai ginčai įgavo politinį pobūdį, tačiau atmosfera, anot laikraščio, truputį sušvelnėjo, kai paaiškėjo, kad į Vilnių gali atvykti tardytoja Natali Tiurky. Bet ne taip viskas paprasta. Vieni Paryžiuje kalba, kad Lietuva turi nevisavertiškumo kompleksą prieš Prancūzijos teisėtvarką, kiti tai vadina teisėtu mažos šalies refleksu. Lietuva rengiasi stoti į ES ir nori įrodyti, kad jos teisingumas nė kiek ne prastesnis negu senosios demokratijos šalyse.

Bagdado pamokos
Apie irakiečius, amerikiečius ir dar kai ką

JAV kariškiai apieško irakiečius

Antrasis Persijos įlankos karas priminė blogai surežisuotą tragikomediją. Pasaulį stebinęs diktatorius S.Huseinas vieną dieną dingo, o jo išgirtoji armija, keletą savaičių rodžiusi ganėtinai vangų pasipriešinimą, savo sostinės prieigose tiesiog išgaravo. Žadėtojo Bagdadogrado (S.Huseinas labai mėgdavo pabrėžti, kad įsiveržėlių Bagdade laukia toks pat pragaras, kaip ir vokiečių Stalingrade) mes neišvydome. Atvirkščiai, susidarė įspūdis, kad didžioji gausios irakiečių armijos dalis tiesiog išsivaikščiojo po namus.
Nutilo įvairaus masto ekspertai ir prognozuotojai. Užsičiaupė didžioji dalis protestuotojų. Net arabai, keikę Vakarų imperialistus, su nuostaba žiūrėjo į televizorių ekranus, kur džiūgaujančios minios batais spardė nuverstą S.Huseino statulą. Pasaulį ištiko lengvas šokas, o pacifistinė rusų demonstracija Maskvoje įvyko tą dieną, kai amerikiečių tankai netrukdomi įvažiavo į Irako sostinės centrą.

Knyga, sukėlusi ant kojų Prancūziją

B.Bardo su vienu iš daugelio savo numylėtinių

Pasaulio kino legenda tapusi Prancūzijos kino aktorė Bridžita Bardo savo 68-ąsias metines sutiko pateikdama savo naują atsiminimų ir apmąstymų knygą. Ši moteris visikai neslepia, jog neapkenčia šiuolaikinio pasaulio žmonių. Ypač musulmonų ekstremistų, kuriems nerūpi moralė ir padorumas, visų kairiųjų - komunistų ir socialistų. Užtat ji labai gerbia prancūzų kraštutinių dešiniųjų lyderį Žaną Mari Le Peną. Apie visa tai ji aprašė savo naujojoje knygoje, pasirodžiusioje Prancūzijos ir kitų Europos šalių knygynuose. Knyga sukėlė didžiulį susidomėjimą ne tik Prancūzijoje. B.Bardo gyvena savo dvare gana uždarą gyvenimą, apsupta gausybės „jaunesniųjų mūsų brolių“ - šunų, kačių ir kitų gyvūnų, už kurių išlikimą ji aktyviai kovoja jau kelis dešimtmečius.

Stojimas į ES atvers galimybes Lietuvos turizmo plėtrai

Pasaulio turizmo asociacijos atstovas Europai Luidžis Kabrinis

Praėjusiais metais į Lietuvą atvyko 4,7 proc. mažiau užsienio svečių nei užpernai - iš viso 3,999 mln. Kadangi tokie pasauliniai įvykiai, kaip terorizmo aktai, kariniai konfliktai, SŪRS Lietuvą paveikė mažiau, tikimasi, kad šitie metai turizmo verslui bus palankūs, nors dabar statistinės tendencijos nedžiugina. Didžiausias kelionių organizatorius Baltijos šalyse, Lietuvos “Novaturas” užfiksavo, kad šiemet dėl tarptautinių įvykių kelionių bumas mūsų šalyje prasidėjo vėliau - gegužės pabaigoje, birželio pradžioje, tačiau mano, kad jis turėtų būti ypač sėkmingas.
Europos dalis pasauliniame turizme, manoma, sudaro apie du trečdalius ir turistams lieka vienu patraukliausių regionų.
PTO atstovo Europai vertinimu, pastaruoju metu keičiasi turistų elgesys - jie linkę neskubėti, palaukti paskutinių minučių, mieliau keliauja į artimesnes šalis, didelį dėmesį kreipia į kainą, dėl teroro atakų baimės vietoje lėktuvų skrydžių dažniau vykstama keliais, verslo kelionių mažėja, jos pinga. Nepaisant ekonominės padėties bei įvykių, per pastaruosius dvejus metus sukrėtusių pasaulį labiausiai per pusę amžiaus, turizmas išlieka vienu dinamiškiausių verslų. Palyginus 1950 ir 2000 metus, atvykstančių turistų skaičius išaugo nuo 25 mln. iki 696 mln. Praėjusiais metais į Europą buvo atvykę 411 mln. turistų - 58 proc. keliavusiųjų.

Kazio Pakšto Baltoskandijos idėja prieškariu ir dabar

Prof. Kazys Pakštas

K.Pakšto „Baltoskandijos konfederacija“

„XXI amžiuje“ (Nr. 49) rašyta apie garsų geografą, politiką ir rašytoją prof. Kazį Pakštą, kurio 110- osios gimimo metinės paminėtos birželio 29 dieną. Vienas „neišgirstu pranašu“ vadinto žmogaus originaliausių darbų – „Baltoskandijos konfederacija„ („The Baltoskandian Confederation„). Veikalas, kurį Lietuvių kultūros institutas 1942 metais išleido Čikagoje, sudarytas iš keturių dalių. Pirmasis skyrius skirtas Baltoskandijai, kaip geografiniam ir kultūriniam vienetui, apibūdinti, antrasis- kaip ekonominiam, trečiasis- kaip politiniam ir kariniam, o ketvirtojoje dalyje nagrinėjamos istorinės Baltoskandijos idėjos.
Pasak A.Bliūdžiaus, veikalas „Baltoskandijos konfederacija“ dar ir dabar išlieka originalus keletu aspektų (Voruta, 1993, Nr. 17). Pirmiausia juo apibendrinti visi XX a. pirmosios pusės Baltoskandijos temai skirti darbai Lietuvoje. Antra, tai buvo nors ir nedidelė, bet konkreti studija, pagrindžianti ir nurodanti kelius realiam Baltoskandijos šalių kultūriniam, ekonominiam ir politiniam bendradarbiavimui bei susivienijimui. Trečia, šis veikalas buvo tarsi iššūkis, mažų tautų mestas didžiosioms Antrojo pasaulinio karo sūkuryje, siekiant sukurti tada nors ir utopinį, tačiau perspektyvų Europos (kartu ir pasaulio) mažų ir didelių valstybių bei jas sudarančių nacijų optimalaus bendradarbiavimo modelį, turint vieną aiškų tikslą – išsaugoti tarpnacionalinę pusiausvyrą ir garantuoti maksimalų tarptautinį saugumą.

Aukso karštligė

Penkiolika metų kovojančią ir verkiančią Lietuvą krėtė slaptas giluminio viruso drugys – draugai ir bičiuliai dalijosi partijos auksą. (Nepamirškime, geriausiais laikais visas turtas buvo “liaudies”, tai yra, Partijos.) Dabar atėjo eilė Europos auksui.
Ieškotojai skuba užsikalti kuolelius, atsižymėti ir pasidalyti zonas. Drugys jau pereina į atvirą formą, jis krečia nebe grupes, o valstybės struktūras. “Aš į tave šausiu iš to kompromato, bet aš į tave – iš to!” Kieno rankose didesnis šaunykas? Ar gali susirinkti vienose rankose visi šaunykai?

Ar bus kam džiaugtis reformuota ES?

Europos Konventas, rengdamas konstitucinės sutarties projektą, nuolat kalbėjo apie ES ateitį, jos vaidmenį tarptautinėje politikoje. Tačiau svarbius ir labai dramatiškus demografinius pokyčius netolimoje Europos ateityje Konventas lyg ir pamiršo. Deja, būtent jie greitai taps daug svarbesni ir aktualesni negu visos Konvento taip detaliai numatytos institucinės reformos.