Raginama nedelsti pratęsti susitarimą dėl gynybos politikos

Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos narys Vytautas Landsbergis yra susirūpinęs dėl to, kad delsiama dar ketveriems metams pratęsti parlamentinių partijų pasirašytą susitarimą skirti krašto apsaugai ne mažiau kaip 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Parlamentaro nuomone, atnaujinti šį 2001 metais pasirašytą susitarimą dėl gynybos politikos buvo galima ir prieš vasaros atostogas. „Atrodė, kad viskas pakankamai aišku.

Dėl naftos gręžinių grėsmės Lietuvos pajūriui ir pamariui

Lietuvos Respublika, susirūpinusi dėl grėsmingos aplinkai naftos telkinio D-6 eksploatacijos Nidos gręžinyje (iš tiesų daugelyje tenykščių gręžinių prie pat Lietuvos sienos Baltijoje), dar nėra pakankamai ryžtinga, kad ne retoriškai, o valstybiškai pareikalautų visiško tarptautinio skaidrumo dėl šios verslovės bei ypatingo jautrumo statuso visai Baltijos jūrai. Tokio statuso pripažinimą Baltijai neseniai vetavo Rusija, savo interesus iškėlusi aukščiau už gerą kaimynystę, nors tai keistas atsakas į Europos Sąjungos tiesiamą ranką “naujiesiems kaimynams”. Dar nėra pareikalauta nė šimtaprocentinės materialios atsakomybės garantijų, jeigu ties Nida įvyktų “kaip visada”. Todėl visai teisus kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, kuris pastebi maksimalios apsaugos būtinybę, o maksimali Kuršių nerijos, kaip pasaulio paveldo, apsauga – tai būtent atsisakyti šio eksperimentinio ir geopolitinio gręžinio arba sustabdyti darbus ilgam laikui, išsigręžiant vietoj to dar vieną skylę Sibiro platybėse. Pažymėtina, kad čia būtume vieningi ir su Karaliaučiaus krašto gyventojais, ir su tarptautine gamtosauga.

Teisės, dorovės ir kultūros santykis
Prof. Alfredo Smailio ir kun. Prano Račiūno, MIC, požiūriu

Lietuvos Sąjūdžio (LS) tarybos iniciatyva 1992 m.rugsėjo 26 d. Vilniuje, Mokslų akademijos salėje, įvyko Sąjūdžio Santaros konferencija „Piliečių dorovė – tautos valstybingumo laidas“. LS garbės pirmininkas prof.Vytautas Landsbergis kalbėjo, kad „ši konferencija – tautos pakilimas kovai už išlikimą, už dorą žmogų – vyksta toje pačioje salėje, kurioje buvo suburtas Sąjūdis. Politiniai tikslai pasiekti, mes sugebėjome įveikti baimę ir atsisakyti netiesos. Bet ar mes jau žinome,kas yra morali politika ir politikos moralė? Ar kartais neima viršaus pragmatinė ir konformistinė politika?“
Šiame rašinyje nušviečiami teisės, dorovės ir kultūros santykio aspektai, paliesti prof.Alfredo Smailio pranešime „Teisė ir moralė“ ir tautos dorovės ugdymui daug nusipelnusio kun. Prano Račiūno, MIC, (jau mirusio) studijoje „Lietuvos dorovinio auklėjimo klausimai“. Jų pateikti samprotavimai ir pasiūlymai neprarado aktualumo ir šiandien, kai įžengėme į XXI amžių, kai beveik visur įsivyrauja pragaištingas pragmatizmas.

Ambicijos ir tikrovė

Jau šį mėnesį turėtų būti pasirašyta sutartis tarp Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano ir Ukrainos dėl vieningos ekonominės erdvės sukūrimo. Kad Baltarusija ir Kazachstanas glaudžiasi prie Maskvos, visiškai suprantama, tačiau dėl Ukrainos yra tam tikrų niuansų. Tiesa, Maskva nepaliaujamai spaudžia Kijevą visais frontais. Ir ekonomiškai, ir politiškai. Tai daryti visai nesunku, nes prezidentas Leonidas Kučma ir premjeras Viktoras Janukovičius neslepia savo prorusiškos orientacijos, nors dažnai deklaruoja norą suartėti su Europos Sąjunga, dargi NATO. Savo tariamą ištikimybę Vakarams, pirmiausia Jungtinėms Valstijoms, Kijevas pademonstravo pasiųsdamas savo karinį kontingentą į Iraką. Šiuo metu dar labiau išryškėjo Ukrainos priklausomybė nuo Rusijos. Mat šalį ištiko labai didelis maisto produktų stygius. Valdžios viršūnės, prezidentas ir premjeras šių metų nederlių aiškina nepalankiais orais.

Dar vienas pavojingas auglys

Kinijos sostinėje Pekine įvyko šešių šalių - JAV, Rusijos, Japonijos, Kinijos ir Pietų bei Šiaurės Korėjų derybos. Pagrindinis derybų klausimas - kaip nors įtikinti stalinistinį Pchenjano režimą atsisakyti branduolinių ginklų gamybos. Pagaliau priversti Šiaurės Korėjos režimą liautis šantažuoti visą pasaulį branduoliniu vėzdu. Juk dabar nė viena branduolinė valstybė, netgi tarpusavyje besiriejančios Indija ir Pakistanas, to nedaro viena kitos atžvilgiu. Dėl Šiaurės Korėjos keliamos grėsmės, be kaimyninės Pietų Korėjos, labiausiai susirūpinusios Jungtinės Valstijos. Kaip žinoma, JAV prezidentas Džordžas Bušas priskyrė Šiaurės Korėją prie „blogio ašies“ valstybių. Aišku, nuvertus Irake Sadamo Huseino režimą, Šiaurės Korėja dabar yra bene vienintelė valstybė, kelianti grėsmę ne tik Azijos regiono, bet ir pasaulio taikai.

Doleris pamažu atsigauna

Pasaulio ekonomistai prognozuoja, kad JAV dolerio kursas kils, tačiau daugelis abejoja, ar kurso augimas bus toks pat ženklus, kaip neseniai įvykęs smukimas.
Doleris stiprėja ne tik dėl augančios JAV ekonomikos, didelę įtaką kurso augimui turi įtakingų pasaulio valstybių, ypač Didžiosios Britanijos bei kitų Europos šalių, Rusijos bei Japonijos ekonominė situacija.

JAV specialiųjų tarnybų dėmesį patraukė naujasis kompiuterinis virusas

Naujo milžinišku tempu plintančio kompiuterinio viruso atsiradimas ,,Windows“ operacinėje sistemoje gali atnešti milijoninių nuostolių didžiausiam kompiuterinių programų tiekėjui pasaulyje kompanijai ,,Microsoft“. Tačiau sunerimę ne tik šios kompanijos vadovai, naujuoju virusu susidomėjo ir JAV teisėsaugininkai bei FTB. Viena galimų elektros energijos tiekimo tinklų šalies šiaurės rytuose bei Kanados pietinėje dalyje gedimų priežasčių, pasak kai kurių specialistų, galėjęs tapti būtent šis kompiuterinis virusas. Tiesa, vėliau ši versija buvo atmesta.

Oslas - brangiausias pasaulio miestas

Pasak dienraščio “Frankfurter Allgemeine Zeitung”, brangiausias pasaulio miestas yra Oslas, ypač didelių atlyginimų galima tikėtis Ciūriche, o Frankfurtas būtų dar labiau tinkamas gyventi, jei nevargintų dideli mokesčiai. Šias ir kitas išvadas paskelbė Šveicarijos bankas UBS, atlikęs 70 pasaulio didmiesčių palyginamąjį kainų ir darbo užmokesčio tyrimą.

„British Airways“ nuostoliai

Britų oro linijų kompanija ,,British Airways“ patyrė milijoninių nuostolių dėl Londono Hitrau oro uoste vasarą vykusių darbuotojų streikų. Specialistai teigia, kad tokių didžiulių nuostolių šiai oro linijų bendrovei iki šiol neteko patirti. Pirminiais duomenimis, ,,British Airways“ dėl streikų galėjo netekti maždaug 100 milijonų svarų sterlingų (apie 140 mln. JAV dolerių) pelno. Oficialiuose pranešimuose teigiama, jog vien liepos mėnesį Hitrou oro uoste vykęs administracijos darbuotojų streikas oro linijoms kainuos 30-40 mln. svarų sterlingų.

FTB siekia užkirsti kelią duomenų apie JAV ekonomiką nutekėjimui

Federalinis tyrimų biuras (FTB) nusprendė imtis itin griežtų priemonių prieš kiekvieną, kuris mėgins neteisėtai pasinaudoti JAV kompiuterinių programų, mokslinių tyrinėjimų ar karinės technikos duomenimis.

Rusijos visuomenės nuomonės tyrimų centrui iškilo pavojus būti uždarytam

Rugpjūčio pradžioje Rusijos visuomenės nuomonės tyrimų centro vadovas profesorius J.Levada žiniasklaidos atstovams paskelbė, kad jo vadovaujamai organizacijai gresia pavojus būti uždarytai.

Konferencijoje prisimintas Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos

Lietuvos derybininkų profesionalumas, diplomatiškumas ir lankstumas, didelė įtampa, vyravusi tarp Lietuvos ir Rusijos derybininkų prieš dešimt metų, buvo prisiminta penktadienį Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vykusioje mokslinėje konferencijoje, skirtoje Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos dešimtosioms metinėms.

Tėvynės sąjunga kviečia į akciją „Nidai - taip,
„Lukoil“ – ne!“

Nekreipdama dėmesio į Lietuvos reiškiamą susirūpinimą, Rusijos naftos kompanija „Lukoil“ artimiausiu metu ruošiasi pradėti statyti platformas naftos gręžiniui telkinyje „D-6“. Vos už poros dešimčių kilometrų nuo Nidos esančiame telkinyje naftos gavybą rengiamasi pradėti dar šių metų pabaigoje, neturint tarptautinių gamtosaugos ekspertų išvados, atsisakant bendradarbiauti ne tik su Lietuva, bet ir su Kuršių neriją Pasaulinio paveldo dalimi paskelbusia UNESCO.