2002 metai
2003 metai
2004 metai

Rusija ir ES:
šalinami povendeniniai rifai

Česlovas Iškauskas,

Politikos apžvalgininkas

„Europiečių nuolaidos derybose dėl narystės PPO turės teigiamos įtakos Rusijos pozicijai Kioto klausimu”, - po pokalbių su Europos Komisijos pirmininku Romanu Prodžiu (dešinėje) pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Maskvoje dpa-ELTA nuotrauka

Galinga ir nesulaikoma Europos Sąjungos plėtros banga pažadino ir pragmatiškus Rusijos politikus ieškoti proveržio į pasaulį kanalų, ne tik statyti barjerus ir kelti sąlygas bendradarbiavimo su tarptautinėmis organizacijomis kelyje, bet ir ieškoti kompromisų, sutikti su nuolaidomis, atsisakyti ideologizuotų ir vienašališkų reikalavimų. Tuo labiau kad, kaip gegužės 12-osios numeryje rašė britų verslo dienraštis „The Financial Times”, Briuselis gegužės viduryje paskelbė naują ES plėtros strategiją, kuri apima naujų santykių vystymą su tokiais bendrijos kaimynais kaip Gruzija, Ukraina, Izraelis, Marokas, Egiptas, Jordanija.

Migla nesisklaido

Petras KATINAS

Darosi vis labiau aišku, kad Europos Sąjungos plėtra turės didelės reikšmės Briuselio santykiams su Maskva. Tačiau kokie bus santykiai – visiškai neaišku. Sprendžiant iš paskutiniųjų ES ir Rusijos derybų, vadinamieji Briuselio biurokratai nedrįso net priminti Maskvai, kad kišimasis į Baltijos valstybių reikalus yra nedraugiškas aktas ne tik šių šalių, bet ir visos ES atžvilgiu. Toks ES vadovų tūpčiojimas apie Maskvą iš dalies suprantamas. O ypač dabar, kai naftos kaina pasaulinėje rinkoje viršijo 40 JAV dolerių už barelį. Nuo Rusijos energetinių išteklių labai priklausančios ES šalys stengiasi nematyti daug ko. Pavyzdžiui, beveik nereaguota į Rusijos šnipų išsiuntimą iš Lietuvos, Latvijos ir Slovakijos. Tuo labiau kad kairiųjų Lietuvos politikų žvilgsniai, vėl kaip ir okupacijos metais, atsukti į Rytus. Štai kandidatė į Prezidento postą, pirmaisiais nepriklausomybės metais buvusi premjerė, dabar pasiskelbusi pirmalaikių Prezidento rinkimų favorite, teigia, kad tapusi Prezidente pirmiausia imsis aktyvios užsienio politikos ir visokiais būdais skatins ES vystyti partnerystės santykius su Rusija. Taigi, be keletos atvirų Rusijos draugų, Lietuvos Seime atsirado dar viena Maskvos draugė.

Žvilgsnis į lietuviškąjį egzilį

Vitalija KAZILIONYTĖ

Kažkada Marius Katiliškis ištarė savo fatališkąjį: Išėjusiems negrįžti! Regis, sovietmečiu tai buvo priimta kaip egzistencinė tiesa. Tačiau dabartis tvirtina kitokią ištartį: Išėjusiems sugrįžti. Šiuos žodžius akivaizdžiai liudija ir balandį Pasvalio M. Katiliškio bibliotekoje vykęs seminaras „Žvilgsnis į lietuviškąjį egzilį“, kurį būtų galima pavadinti ir Lietuvių išeivijos instituto diena Pasvalyje; instituto mokslo darbuotojai visapusiškai vartė didžiąją mūsų egzilio sugrįžimo knygą.

Nekask duobės kitam…

Andrius Kubilius

Gegužės 24 dieną Vilniaus apygardos teisme prasidėjo „Mažeikių naftos“ bylos nagrinėjimas. Teisiami du buvę Tėvynės sąjungos ministrai – Sigitas Kaktys ir Rimantas Didžiokas bei viceministras Antanas Bartulis. Teisiami už tai, kad vykdė Vyriausybės nutarimą parafuoti sutartis arba atitinkamus teisės aktus. Vyriausybė kolektyviniu sprendimu šiems dokumentams buvo pritarusi. Praktiškai teisiama visa Tėvynės sąjunga, kuri laikėsi principinės nuostatos, kad sutartis reikia pasirašyti ir negalima bėgti nuo atsakomybės priimant nepopuliarius sprendimus, kaip tuo metu elgėsi tuometis Premjeras ir keletas ministrų. Mūsų įsitikinimu, sutarčių nepasirašymas valstybei, jos finansų sistemai ir visai tolesnei ekonomikos raidai būtų buvęs labai žalingas.

Metas šalinti neteisybę

Algimantas Zolubas

Skaudi patirtis ir slogi atmintis iki šiolei Lietuvai, kaip lygiateisei šaliai su kitomis valstybėmis, neleido su SSRS teisių ir pareigų perėmėja Rusija normaliai tartis, derėtis, teisėtai reikalauti šalinti neteisybę be pavojaus, kad gali imtis pavojingų Lietuvos būčiai priemonių. Dar taip neseniai vien už žingsnius nepriklausomybės link SSRS organizavo Medininkų žudynes, karinį išpuolį ir žudynes prie Televizijos bokšto, jaunuolių gaudynes į SSRS kariuomenę, užiminėjo svarbias valstybines įstaigas, nutraukė tiekimo sutarčių vykdymą – visokiais būdais stengėsi sužlugdyti tik paskelbtą nepriklausomybę, susigrąžinti Lietuvą imperijos žinion. Vėliau, kai savarankišką Lietuvos valstybę pripažino pasaulio valstybių bendrija, tarp jų ir Rusija, grėsmė tarsi išnyko, tačiau žinant, kad Rusija nuo Ivano Rūsčiojo laikų sutartis su Lietuva laužė, nesaugumo jausmas, netekčių baimė išliko.

Perdėtos demokratijos grimasos

Petras KATINAS

Austrijos teisingumo ministras Diteris Bemdorferis pateikė parlamentui gana įdomų ir netikėtą pasiūlymą: pastatyti šiuolaikinį kalėjimą, atitinkantį visus demokratinės Europos standartus, Rumunijoje... Mat pastaruoju metu šios Alpių respublikos sostinę Vieną ir visą Austriją užplūdo nusikaltėliai bei šiaip visokie teisinių normų pažeidėjai iš Rumunijos. Pasak Austrijos teisingumo ministro, pastatyti kalėjimą nusikaltėlių tėvynėje Austrijai kainuos daug mažiau nei išlaikyti kaimyninės šalies vagis ir chuliganus pačioje Austrijoje. Iš tiesų kiekvieno kalinio išlaikymas Austrijos kalėjimuose kainuoja 100 eurų per dieną!

Be taikos sutarties

60 metų nuo karo praėjus

Maskvos meras Jurijus Lužkovas pareiškė, kad jis sutiko būti jo paties iniciatyva įsteigtos Japonų-rusų išminčių tarybos nariu. Ši „išminčių taryba“ („sovet mudrecov“) savo uždaviniu paskelbė Rusijos ir Japonijos santykių gerinimą. Artimiausiomis dienomis į Maskvą atvyks vienas tokių „išminčių“ – buvęs Japonijos premjeras Mori. Jis kartu su J.Lužkovu apsvarstys Maskvos mero siūlymą 2005-aisiais pagaliau baigti visus nesutarimus tarp Tokijo ir Maskvos bei pasirašyti taikos sutartį. Mat 2005-aisiais bus minimos 1904-1905 metų Rusijos-Japonijos karo šimtosios metinės, o taip pat 60 metų nuo SSRS ir Japonijos karo pabaigos 1945-aisiais.

NAUJOJI LIETUVOS
UŽSIENIO POLITIKA

Laikinojo prezidento Artūro Paulausko
kalba Vilniaus universitete gegužės 24 d.

Šiame universitete beveik prieš dešimtmetį Prezidentas Algirdas Brazauskas suformulavo tris svarbiausius mūsų užsienio politikos tikslus: narystė Europos Sąjungoje, narystė NATO ir geri santykiai su kaimynais. Dabar šie tikslai iš esmės pasiekti. Esame Europos Sąjungos ir NATO valstybė. Mūsų ramybę saugo NATO lėktuvai, mūsų ministrė - Europos komisarė. Netrukus pirmą kartą rinksime savo atstovus į Europos parlamentą.

Keičiasi Maskvos propagandos niuansai

Petras KATINAS

Baltijos valstybių tapimas NATO narėmis Rusijoje buvo sutiktas ypač neigiamai. Pirmiausia imta kalbėti apie vos ne mirtiną grėsmę Rusijai, aplink ją užsisklendžiantį apsupimo žiedą, tariamas NATO karines bazes Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tačiau pastaruoju metu Maskvos propagandos tonas pastebimai keičiasi. Pasirinktas naujas variantas: esą NATO ne tik nesugebės užtikrinti Baltijos valstybių saugumo, bet, atvirkščiai, tas saugumas bus dar labiau pažeidžiamas. Imti plačiai cituoti skandalingojo Rusijos Valstybės Dūmos vicepirmininko Vladimiro Žirinovskio žodžiai, jog „Pribaltikos“ šalys bet kokio konflikto atveju atsidurs sunkiausioje padėtyje, nes Rusijos bombonešiai ir raketos pirmiausia bombarduos ne Briuselį, o Baltijos šalis. „O bet kokio konflikto atveju Rusija ir JAV visada susitars mažųjų šalių sąskaita“, - teigia V.Žirinovskis.

Kova su NATO –
nacionalinė Rusijos pramoga

Tokiais žodžiais Rusijos politikos ir karinis apžvalgininkas Pavelas Felgenhaueris laikraštyje „Novaja gazeta“ apibūdino pastarojo meto aukščiausių Maskvos pareigūnų, Dūmos deputatų, generolų sukeltą isteriją dėl to, kad buvusioje sovietų karinėje bazėje Zoknių oro uoste nusileido keli NATO lėktuvai.

Euroskeptikų viltys

Petras KATINAS

Kliūtys ES vieškelyje

Karnegio fondo programų Rusijai ir Rytų Europai direktorius Andersas Aslundas paskelbė knygą: „Statome kapitalizmą: buvusio sovietinio bloko transformacija“. Joje autorius gana skeptiškai žiūri į ES plėtrą ir pateikia savo požiūrį į naujųjų ES narių ekonomines problemas. A.Aslundas pripažįsta, kad, praėjus dvylikai metų po SSRS žlugimo, aštuonios buvusio komunistinio lagerio šalys tapo demokratinėmis valstybėmis ir dabar vienaip ar kitaip integravosi į Vakarų bendriją. Tuo pačiu A.Aslundas rašo: „Narystė ES suteikia toms šalims tik kai kuriuos privalumus, tačiau jose nėra geros ekonominės dinamikos. Kad taptų ES narėmis, šalys kandidatės turėjo įvykdyti visas ES biurokratines taisykles, tarp jų ir labiausiai pasenusią – bendrąją žemės ūkio politiką, tai yra subsidijas ES šalių ūkininkams. Dėl to gali sulėtėti naujųjų ES narių ekonominis augimas.

Azerbaidžanas eina į NATO, o Rusija grūmoja atominiu vėzdu

Jau prieš savo mirtį Azerbaidžano prezidentas Heidaras Alijevas, susitikęs su atvykusiu į Baku JAV NATO komiteto pirmininku B.Džeksonu, pareiškė: „Nuo 1994 metų Azerbaidžanas ramiai, nekeldamas didelio triukšmo, daro viską, kas įmanoma, kad taptų NATO nariu. Tai mūsų galutinis pasirinkimas“. Baku spauda rašo, kad šie H.Alijevo žodžiai tapo tarsi jo politiniu testamentu.

Karo muziejui perduoti unikalūs paskutiniojo „Lituanica” skrydžio kadrai

Karo muziejui perduotuose unikaliuose paskutiniojo „Lituanica” skrydžio kadruose – Steponas Darius ir Stasys Girėnas

Vytauto Didžiojo karo muziejui Kaune perduota unikali filmuota archyvinė medžiaga, kurioje įamžintas legendinis Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis iš Niujorko oro uosto bei paskutinis S. Dariaus interviu JAV žiniasklaidai.

Septynių dešimtmečių senumo filmuotą medžiagą muziejui perdavė LNK Žinių tarnybos vadovas Edmundas Jakilaitis ir Lietuvos ambasadorius JAV Vygaudas Ušackas.

Istoriniuose kadruose S. Darius ir S. Girėnas įamžinti Niujorke prieš transatlantinį lėktuvo „Lituanica” skrydį į Kauną. S. Darius duoda interviu amerikiečių žurnalistams, iškart po to legendinė „Lituanica” pakyla skrydžiui į Kauną. Lietuvoje nematytus kadrus LNK Žinių tarnyba, tarpininkaujant Lietuvos ambasadai JAV, įsigijo iš „FOX News Network” televizijos.