"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2004 m. lapkričio 10 d., Nr. 21 (90)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai

Vašingtone – be permainų

Petras KATINAS

JAV prezidentas Džordžas
Bušas su žmona Lora
ir dukromis: Džena (kairėje)
ir Barbara (antra iš kairės)
džiaugiasi pergale

Pasaulis nepaprastai susidomėjęs laukė galingiausios pasaulio valstybės – Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimų. Rinkimų kampanija buvo labai atkakli, ir visos visuomenės apklausos rodė, kad abiejų kandidatų – dabartinio JAV prezidento Džordžo Bušo ir jo varžovo demokrato Džono Kerio galimybės laimėti rinkimus apylygės. Paskutinės apklausos rinkimų išvakarėse rodė, kad Dž.Bušas lenkia Dž.Kerį dviem procentais. Be to, Dž.Bušui paskutinėmis dienomis prieš lapkričio 2-osios rinkimus didelį smūgį sudavė 36 didieji JAV laikraščiai, ėmę aktyviai remti Dž.Kerio kandidatūrą. Žinant, kokį didžiulį vaidmenį JAV atlieka spauda, ypač didžioji, tai privertė Dž.Bušo štabą rimtai nervintis.


Nomenklatūros klestėjimo metas

Petras KATINAS

Naivu būtų manyti, kad pastarojo meto politiniai įvykiai Lietuvoje yra nestebimi ES valstybėse, o ypač mūsų kaimyninėse šalyse, ir tų šalių politinėms jėgoms visai nesvarbu, kokie žmonės artimiausiais metais lems Lietuvos vidaus ir užsienio politiką. Reikia pripažinti, jog naujojo Seimo sudėtis nieko gero nežada. Jame susispietė ne tik naujieji rusai ir naujieji lietuviai, nežinia kokiais būdais susikrovę savo milijonus, bet ir seni komunistiniai nomenklatūrininkai, iš kurių tikėtis nuoširdaus darbo valstybės labui nėra jokios prasmės. Štai tik keletas ryškiausių politinių funkcionierių, tapusių milijonieriais. Pirmiausia tai didelis kolchozinio kaimo apraudotojas J.Jagminas, dabar „Lietuvos naftos produktų agentūros“ direktorius, deklaravęs beveik dvylika milijonų litų turto. Arba besitaikantis į žemės ūkio ministrus 1989 metų Leningrado aukštosios partinės mokyklos auklėtinis A.Pakeliūnas, dabar vadovaujantis AB Krekenavos agrofirmai, dar vienas K.Prunskienės „valstiečių ir visuomenės lyderis“, sovietų okupacijos metais buvęs Biržų rajono vykdomojo komiteto pirmininkas Viktoras Rinkevičius. Ką jau kalbėti apie vadinamuosius socialdemokratus.


Pasiklydusi Europa

Petras KATINAS

Nors būsimasis Europos
Komisijos pirmininkas
Žozė Manuelis Barozas
Europos Parlamente
gynė savo prieštaringai
vertinamą komisarų komandą,
tačiau vėliau paskelbė,
kad balsavimas dėl komisarų
atidedamas neribotam laikui.
Penktoje eilėje pirma iš kairės
sėdi Lietuvos komisarė
Dalia Grybauskaitė
EPA-ELTA nuotrauka

Spalio 29 dieną į Romą susirinkę 25 Europos Sąjungos šalių valstybių vadovai Romos konservatorijos rūmuose ant Kapitolijaus kalvos pasirašė istorinį dokumentą – Europos Sąjungos Konstituciją. Simboliška, kad šio istorinio dokumento pasirašymo ceremonija įvyko tuose pačiuose rūmuose ir toje pačioje salėje, kur 1957 metais Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Olandijos, Belgijos ir Liuksemburgo vadovai pasirašė ne mažesnės svarbos dokumentą apie Europos Ekonominės Bendrijos įkūrimą. Bendrijos, kuri palaipsniui virto dabartine Europos Sąjunga. Šioje iškilmingoje ceremonijoje tarsi koks varduvininkas jautėsi Italijos premjeras Silvijus Berluskonis, pareiškęs, jog Konstitucijos pasirašymas yra istorinė diena Europai, kuri užtikrins senajam žemynui taiką, saugumą ir gerovę. Vargu ar galima su tuo sutikti, ypač kalbant apie saugumą. Ir ne vien dėl to, kad Europos saugumą turinčios užtikrinti bendros ginkluotosios pajėgos tebėra embriono stadijoje. Kitas dalykas, kasdien vis labiau reiškiamos buvusios SSRS, ištisus pokario dešimtmečius laikiusios Europą savo taikiklyje, įpėdinės Rusijos pretenzijos vėl tapti supervalstybe. Pretenzijos ES, tariamai neatsižvelgiančiai į „teisėtus“ Rusijos reikalavimus. Pirmiausia dėl laisvo tranzito, įskaitant ir karinį, į Kaliningradą per ES šalies Lietuvos teritoriją.


Prašė Rusijos intelektualų padėti grąžinti Lietuvai lituanistikos vertybes

Maskvoje viešėjęs Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas, Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio minėjimo komisijos vadovas Česlovas Juršėnas paprašė intelektualų padėti sugrąžinti Lietuvos visuomenei lituanistikos vertybes, saugomas užsienio archyvuose. Jis Maskvoje atidarė tarptautinę mokslinę konferenciją „Istorinis lietuvių raštijos kelias“. Sveikindamas konferencijos dalyvius, Seimo vicepirmininkas pabrėžė, jog lituanistikos klodai svarbūs ne tik kalbos, bet ir platesnės kultūros palikimo aspektu. Jis paprašė Rusijos intelektualų padėti grąžinti lituanistikos vertybes mūsų šaliai.


Lietuva vėl praranda vardą, kaip ir prezidentaujant Rolandui Paksui

Naujosios daugumos rietenos postų dalybose baigėsi dar viena socialdemokratų pergale. Jie gaus Premjero ir penkių ministrų, socialliberalai - dviejų ministrų ir Seimo Pirmininko postą, Darbo partija - šešių ministrų portfelius. Kitą Seimo ir jo komitetų vadovybę formuos bendru sutarimu. Tačiau koalicija, kurią jau pravardžiuoja "raudonąja pašvaiste", politikus verčia abejoti dėl jos stabilumo.


Amžinoji ugnis teliepsnoja
meile savo tautai

Prieš mėnesį žiniasklaida paskelbė Lietuvos visuomenės nuomonių apie tautybes tyrimo duomenis. Tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai palankiausiai – 44,5 proc. – vertina rusų tautybės žmones, o lietuvius – tik 7,7 proc. Vadinasi, lietuviai rusą daugiau myli už lietuvį beveik šešis kartus.


Tautas suartino mokslininkė lietuvė

Benjaminas ŽULYS

Is kairės: dr. Bogdanas
Jakimovičius, dr. Aldona
Vasiliauskienė, vertėja Beatričė
Beliavciv iš Lietuvos garbės
konsulato, garbės konsulato
sekretorius spaudai Oles
Pograničnij ir dr. Vira Frys

Tokio darbo labai reikėjo

Šiais metais Ukrainoje, Lvovo nacionaliniame Ivano Franko universitete, ukrainiečių kalba buvo išleista Lietuvos mokslininkės istorikės dr. Aldonos Vladislavos Pajedaitės-Vasiliauskienės monografija „Antrojo Lietuvos Statuto nuorašai kirilicos rašmenimis (paleografija, chronologija, diplomatika)“ (Aldona Vladislava Pajedaitė-Vasiliauskienė „Kirilični spiski Drugogo Litovskogo Statutu: paleografija, chronologija, kodikologija“. Monografija. Lviv, 2004). Tai pirma mokslo humanitarinio profilio lietuviška knyga ukrainiečių kalba. Šis 175 puslapių knygos forma išleistas mokslo darbas rugsėjo viduryje buvo iškilmingai pristatytas minėtame Lvovo universitete, puošniojoje Veidrodžių salėje.


Užuot mažinęs korupciją, Lobizmo įstatymas baudžia nevyriausybines organizacijas

Valstybinio reguliavimo griežtinimas negali išspręsti korupcijos problemos, nes šią problemą sukuria būtent perdėtas valstybės reguliavimas, tvirtina Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Ugnius Trumpa.

 

Pas mus žodis „lobizmas" yra vos ne keiksmažodis. Kaip ir kodėl jis įgavo tokią neigiamą prasmę?

Lietuva ir kitos šalys, kurios perėjo iš nedemokratinės valdymo sistemos į demokratinę, susidūrė su tam tikromis ydomis. Natūraliai kilo klausimas, kaip vertinti tokius faktus, kai akivaizdžiai arba neakivaizdžiai papirkinėjami pareigūnai arba politikai. Šie reiškiniai pavadinti užsienyje paplitusiu žodžiu „lobizmas", neatsižvelgiant į tai, ką šis terminas reiškia. Taip automatiškai žodis įgavo „blogą" prasmę.


Lietuviai yra patys atsakingi už tai, kad negali keliauti į JAV be vizų

Artimiausiu metu Jungtinės Valstijos nesirengia taikyti bevizio režimo į šią šalį keliaujantiems Lietuvos piliečiams. Anot JAV ambasadoriaus Lietuvoje Stiveno Malo, lietuviai patys yra atsakingi už tai, kad jiems netaikomas bevizis režimas, nes daugelis į JAV keliaujančių Lietuvos piliečių nepaiso vizų galiojimo laiko.


JAV ir Europos dien raščiai vertina JAV prezidento rinkimų rezultatus

JAV dienraštis "The New York Times" apie Džordžo Bušo pergalę JAV prezidento rinkimuose rašo: "Dž. Bušas pasiekė solidžią pergalę. Tačiau šalis lieka susiskaldžiusi. Net 49 procentai rinkėjų, norėjusių kitokios vyriausybės, yra nusivylę ir su nerimu žvelgia į ateitį. Pirmoji jų užduotis - pripažinti daugumos valią".


Šuolis į Pietus

Petras KATINAS

Pasaulio politikos apžvalgininkai atkreipė dėmesį į pernelyg nereklamuotą Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą į Kiniją ir į Tadžikistaną. Nors kai kurie Rusijos imperininkai jau spėjo pavadinti vizitą istoriniu. Iš tiesų Pekine ir Dušanbėje V.Putinas pasirašė kelis svarbius susitarimus, kurie atveria Rusijai tokias politines ir ekonomines perspektyvas šiuose regionuose, kokių nebuvo per visą posovietinį laikotarpį.


Politinės spekuliacijos
dėl „patriarcho“ pasiligojimo

Petras KATINAS

Jasiras Arafatas
EPA-ELTA nuotrauka

Gana keistai atrodo, kai faktiškai neegzistuojančios valstybės – Palestinos autonomijos lyderio Jasiro Arafato sunki liga sukėlė tolį didžiulį susidomėjimą visame pasaulyje. Didžiosios informacijos agentūros, kitos žiniasklaidos priemonės nuolat pranešinėjo apie J.Arafato ligą, jo sveikatos būklę, spėliojo, gyvas jis ar jau miręs. Kaip ir tai, kur bus palaidoti J.Arafato palaikai. Retas kuris pasaulio lyderis susilaukė tokio dėmesio. Juk pats Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas atsiuntė specialų lėktuvą pasiligojusiam palestiniečių lyderiui nugabenti į prestižinę karo ligoninę netoli Paryžiaus. Aišku, Ž.Širaką suprasti galima. Jis siekia visaip sureikšminti save ir tuo pačiu Prancūziją, stengdamasis įsikišti į visus svarbiausius pasaulio įvykius.


Baltijos šalims sunku atsikratyti sovietinio palikimo

Praėjus šešiems mėnesiams po prisijungimo prie Europos Sąjungos (ES), trys Baltijos šalys, nepaisant sėkmingų rinkos reformų ir spartaus ekonomikos augimo, tebevargsta dėl pusę amžiaus trukusio sovietinio valdymo pasekmių, skelbia tinklalapis „EU Business“.


„Dedovščina“ Rusijos armijoje - pasibaisėtina

Kasmet dėl brutalaus elgesio su naujokais Rusijos armijoje sužalojami ar netenka gyvybių tūkstančiai jaunų vyrų. Savo ruožtu kariuomenės valdžia nepakankamai daro, kad to būtų išvengta. Tai skelbiama Niujorke įkurtos žmogaus teisių apsaugos grupės „Human Rights Watch“ Maskvoje išleistoje ataskaitoje.

Per trejus metus sudarytoje 86 puslapių ataskaitoje dokumentuojama vadinamoji „dedovščina“ - žiaurus antrus metus tarnaujančių kariškių elgesys su pirmamečiais.

Toks elgesys kasmet tūkstančiams šauktinių sukelia rimtų, dažnai nuolatinių, fizinės ir psichinės sveikatos pažeidimų. Šimtai šauktinių nusižudo ar bando nusižudyti, tūkstančiai dezertyruoja iš savo dalinių.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija