"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2004 m. lapkričio 24 d., Nr. 22 (91)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai

Derybose su kairiaisiais reikėjo laikytis kitokios taktikos

Europos Parlamento narys
Vytautas Landsbergis
Tomo Černiševo (ELTA) nuotrauka

Naujų partijų, tokių kaip Naujoji sąjunga bei Darbo partija, įsteigimas prieš rinkimus - kairiųjų naudojamas būdas išlaikyti valdžią ir įtaką. Taip mano buvęs Tėvynės sąjungos pirmininkas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis.

 

Po Kovo 11-osios akto paskelbimo renkasi jau ketvirtas Seimas. Kaip vertinate Seimo rinkimų rezultatus? Kokie, Jūs manymu, naujojo Seimo privalumai ir trūkumai, lyginant su ankstesniais seimais?


Dž.Bušas pertvarko kabinetą ir stiprina savo pozicijas

Česlovas IŠKAUSKAS,

Politikos apžvalgininkas

JAV valstybės sekretoriaus
poste Koliną Pauelą pakeitė
buvusi prezidento patarėja
nacionalinio saugumo
klausimais energingoji
Kondoliza Rais

Nuo lapkričio 2-ąją Amerikoje įvykusių prezidento rinkimų praėjus vos dešimčiai dienų, Vašingtone kaip griaustinis iš giedro dangaus pasipylė valstybės pareigūnų atsistatydinimai. Politikos apžvalgininkas komentuoja pagrindines Baltųjų rūmų kadrines permainas.

Dovana politikės gimtadieniui

Iš tikrųjų reformos JAV prezidento Džordžo Bušo kabinete prasidėjo kiek per anksti ir todėl netikėtai. Visi laukė, kad tai gali įvykti po antrąją kadenciją pradėjusio prezidento inauguracijos sausio 20 dieną arba dar vėliau. Tačiau valstybės sekretorius Kolinas Pauelas – dabar jau buvęs – apie savo sprendimą pasitraukti iš diplomatijos šefo vadovo posto pranešė penktadienį, lapkričio 12-ąją. Apžvalgininkai tai pavadino tarsi džentelmeno dovana prezidento patarėjai nacionalinio saugumo klausimais Kondolizai Rais, kuri sekmadienį atšventė savo 50-ąjį gimtadienį. Beje, šventės vakarėlyje dalyvavo pats Dž. Bušas, kas labai reta Baltųjų rūmų istorijoje. Paprastai savaitgalius jis praleidžia savo rančoje Teksase.


Spąstuose

Petras KATINAS

Buvęs JAV ambasadorius Lietuvoje Keitas Smitas neseniai pažymėjo, kad buvo nepakankamai įvertintas pavojus, kurį kelia Lietuvai ir kitoms pokomunistinėms šalims energetinė priklausomybė nuo Rusijos. Apie tą pavojų ne kartą jau anksčiau kalbėjo ir žinomi, aišku, ne dabartinėje valdžioje esantys, Lietuvos politikai. Tačiau jie, išdrįsę tai pasakyti, bemat apšaukiami rusofobais ir panašiais vardais. Bet, matant, kaip į energetikos reikalus labai aktyviai kišasi pats A.Brazauskas ir K.Prunskienė bei kiti glaudžiai su Maskva susiję prorusiški veikėjai, pavyzdžiui, net bandant revizuoti pasirašytą sutartį su ES dėl Ignalinos branduolinės jėgainės uždarymo, aiškiai matyti, kokių tikslų siekiama. Ir tai daroma savų „grupės draugų“ rankomis. Žinoma, vadovaujantis instrukcijomis, gaunamomis iš „RAO JES“, „Gazprom“ ar „Lukoil“. Ir nežinia, kodėl kai kurie dienraščiai ir kita Lietuvos žiniasklaida stengiasi nuvertinti tą buvusio JAV ambasadoriaus Keito Smito pažymą apie Rusijos „Gazprom“ įtaką Lietuvos politikams.


Plėšikai grobio negrąžina

Petras KATINAS

Lietuvos Seimo ryšių su visuomene skyrius lapkričio 5 dieną išplatino Seimo pirmininko pirmojo pavaduotojo Česlovo Juršėno kalbą, pasakytą lapkričio 4-ąją Maskvoje vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Istorinis lietuvių raštijos kelias“ („Istoričeskij putj litovskoj pismennosti“). Šią kalbą Č.Juršėnas, kaip ir dera senam komunistui, pradėjo žodžiais: „Brangūs draugai, kolegos ir svečiai“. Netgi Rusijoje jau vengiama taip kreiptis. Šioje kalboje Č.Juršėnas sakė: „Daug kas iš to, kas buvo sukurta pas mus, per įvairias okupacijas, politinius sukrėtimus išgabenta svetur“. Bet Č.Juršėnas nepaaiškino brangiems draugams, kas yra tas „svetur“. Ogi visas tas vertybes pagrobė carinės Rusijos, o vėliau sovietiniai okupantai. Apie Maskvoje vykusią tarptautinę konferenciją kalbėjo ir Seimo spaudos tarnybos vadovas Andrius Vaišnys.


Liberalizmo keliai ir klystkeliai

Valdas Kilpys

Atsižvelgiant į dabartinę situaciją šalies politiniame gyvenime kalba apie ideologijas gali pasirodyti niekam nereikalinga ir net žalinga. Šio požiūrio priešpastatymui argumentų tikrai gali pritrūkti, nes seniai aišku, kad ideologiniai motyvai užleido savo vietą pragmatiškajam interesui. Tai tapo lemiamu faktoriumi priimant daugumą politinių sprendimų.


Karai ir terorizmas

Vilius Bražėnas

Neseniai Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) generalinis sekretorius Kofis Ananas, lyg nuo kalno nužengęs Mozė, paklojo JTO išmintį: „Irako karas nepadarė pasaulio saugesnio“. Lyg JTO turėtų kokį nors pasaulio saugumo nuo teroro matuoklį.

Nepritariu amerikiečių kariavimui Irake: norėčiau, kad ten kariautų arčiau esą prancūzai ir vokiečiai, o amerikiečiai saugotų savos valstybės sienas nuo milijonų svetimšalių nelegalios invazijos be karo paskelbimo. Tačiau, kaip liudija kurdų ir kitų irakiečių masinės kapavietės, kas nors turėjo „nusodinti“ Sadamą Huseiną. Svarbiausia – nuo naftos statinės. Antraip pasaulis jei ne šiandien, tai rytoj sėdėtų be naftos.


Punskas mena senovės laikus

Benjaminas ŽULYS

Tokių Žolinių altorėlių,
mėgiamų šio krašto lietuvių,
galima pamatyti ne tik
Punsko muziejuose, bet
ir per Žolinių šventę

Kryžiai ir... šiaudiniai batai

Punske (Lenkija) ir jo apylinkėse gyvenantys lietuviai kiek įmanydami siekia išsaugoti savo tautiškumo ženklus. Taip jie dažnai pralenkia netgi Lietuvoje gyvenančius tautiečius, ne visada mokančius įvertinti ir išsaugoti savo tautinį palikimą. Punske renkama, apibendrinama akiai ir protui prieinama įvairi medžiaga, kurios dėka daug ką sužinome ir dar sužinosime. Vieni tokių atkaklių žmonių yra kraštotyrininkai, einantys per kaimus, miestus ir miestelius, per žmones ir laukus, daug ką ten randantys, aptinkantys.


Lietuva ir pagalba besivystančioms šalims

Būdama ES narė, Lietuva kartu tampa šalimi paramos teikėja, kuri prisideda prie viso pasaulio raidos. Lietuva jau gali prisidėti prie besivystančių ir pereinamąjį laikotarpį išgyvenančių šalių gyvenimo kokybės gerinimo ir pasidalyti savo sėkminga patirtimi. Tą uždavinį Lietuva gali vykdyti įsitraukdama į Jungtinių Tautų programas, iš kurių viena svarbiausių yra Jungtinių Tautų vystymo programa.


Atviras Europos Parlamento narių laiškas pasaulio valstybių vadovams bei visuomenei

Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas pakvietė pasaulio valstybių vadovus 2005 m. gegužės 9 d. susirinkti Maskvoje ir pažymėti dieną, kuomet SSRS, tuomet vadovaujama J.Stalino, šventė savo pergalę Europoje kaip Antrojo pasaulinio karo pabaigą.

SSRS pergalė nuo demokratiškosios Europos pergalės, pasiektos kartu su sąjungininkėmis JAV, skyrėsi tuo, kad ją sekė SSRS viešpatavimas kai kuriose Europos valstybėse, sėkmingai paverstose „nelaisvomis tautomis“. Pati Europa pergalę kare su nacistine Vokietija pažymi gegužės 8-ąją.


Apie šimto Europos parlamentarų laišką ir Rusijos susitaikymo iniciatyvą

Lapkričio 18 dienos rytą iš Europos Parlamento rūmų Strasbūre buvo išsiųsti oficialūs vieno turinio laiškai daugelio valstybių vadovams. Laišką pasirašė šimtas Europos parlamentarų iš visų 25 valstybių narių. Tai atsiliepimas į Rusijoje paskelbtą sumanymą kviesti svečius į jos pergalės Antrajame pasauliniame kare minėjimą kitų metų gegužės 9 dieną. Europa mini šio karo pabaigą gegužės 8-ąją, o 9-oji yra Europos diena. Tada, praėjus penkeriems metams po karo, buvo pradėta kurti vieninga demokratinė Europa - dabartinė Europos Sąjunga. Tuo metu Vidurio ir Rytų Europos tautos tebevaitojo Stalino valstybės vergijoje po pergalingų jos užkariavimų 1940-1945 metais. Tokią sukaktį švęsti kartu su jokios kaltės nepripažįstančia Rusija turėtų būti problemiška. Apie tai ir pasiūlyta pamąstyti Rusijos prezidento kvietimą gavusiems arba gausiantiems valstybių vadovams: aiškiai atskirti „gyventojų ir karių didvyriškumo pagerbimą bei aukas nuo Baltijos šalių neteisėtos okupacijos bei Vidurio ir Rytų Europos prievartinio pavergimo“.


Kas rauna Maskvos
„branduolinius dantis“?

Petras KATINAS

Londono laikraščiai „Independent“ ir „Gardian“ paskelbė, kad Didžiosios Britanijos premjeras Tonis Bleiras pritarė JAV prezidento Džordžo Bušo pasiūlymui ir sutiko, jog amerikiečių priešraketinės gynybos sistemos raketos būtų dislokuotos Šiaurės Jorkšyre. „Gardian“ taip pat skelbia, kad JAV pradėjo derybas su Lenkijos, Vengrijos ir Čekijos vyriausybėms dėl priešraketinės gynybos raketų dislokavimo jų teritorijoje, taip pat dėl galingos radiolokacinės stoties įkūrimo Čekijoje.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija