"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2004 m. gruodžio 22 d., Nr. 24 (93)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai

Musulmonai ateina!

Sugrįžęs iš Briuselio
Turkijos ministras pirmininkas
Redžepas Tajipas Erdoganas
sveikina jį sutikusius šalininkus
EPA-ELTA nuotrauka

Visa Europos spauda mirgėte mirga nuo komentarų apie paskutinį 25 Europos Sąjungos valstybių vadovų susitikimą, įvykusį praėjusią savaitę. Pagrindinis klausimas šiame susitikime - nepaprastai sunkios derybos dėl derybų pradžios su Turkija, atkakliai siekiančia tapti ES nare. Šios derybos buvo pavadintos istorinėmis visai neatsitiktinai. Juk, sėkmingų jų baigties atveju, musulmoniška valstybė taptų ne tik didžiausia pagal gyventojų skaičių ES valstybe, bet, svarbiausia, musulmoniška šalimi, galinčia visiškai pakeisti tradicinės krikščioniškosios Europos sampratą ir jos kultūrines bei istorines vertybes. Tai suvokia daugelis ES valstybių politikų, todėl ir buvo siūloma, kad Turkijai būtų suteikta neribotam laikui tiktai vadinamoji privilegijuota partnerystė. Su tuo kategoriškai nesutiko ne tik nepaprastą aktyvumą demonstruojantis Turkijos ministras pirmininkas Tajipas Erdoganas, bet ir naujasis Europos Komisijos pirmininkas Chose Manuelis Barozas.


Interesų zonoje

Petras KATINAS

Šiomis dienomis Maskvos dienraštyje „Izvestija“ pasirodė didžiulis straipsnis gana intriguojančiu pavadinimu: „Rusija praranda ekonominę perspektyvą Pabaltijyje“. Straipsnio autorius A.Parkanskis rašo, kad „antirusiškos nuotaikos Baltijos šalyse reguliariai papildomos naujais garsiais kaltinimais, reikalavimais ir t.t. Tai Lietuvoje ponas Adamkus pareiškia, kad Rusija turi atlyginti Baltijos šalims „okupacinę žalą“, tai Estijoje ponas Laaras reikalauja atsiprašyti už Ribentropo-Molotovo paktą“. Toliau A.Parkanskis, analizuodamas politinius ir ekonominius Baltijos valstybių ir Rusijos santykius, pažymi Lietuvos ir Latvijos energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir apgailestauja, kad Estija yra beveik visiškai energetiškai nepriklausoma, nes pati turi degiųjų skalūnų.


Kilpa užsiveržė

Petras KATINAS

Kremliui, konkrečiau, Rusijos teisingumo ministerijai, paskelbus, kad tariamai už nesumokėtus 27 mlrd. dolerių mokesčių gruodžio 18 dieną aukcione bus parduodamas naftos kompanijos „Jukos“ pagrindinis naftos gavybos padalinys „Juganskneftegaz“, tapo aišku, kad ši naftos milžinė likviduojama. Ta proga Maskvos dienraštis „Izvestija“ paskelbė didžiulį straipsnį apie legendinį JAV milijardierių Džoną Rokfelerį, kurį palygino su jau metus Lubiankoje sėdinčiu „Jukos“ vadovu Michailu Chodorkovskiu. Esą taip atsitiko ir XX a. pradžioje su pačiu turtingiausiu JAV bei pasaulio žmogumi Dž.Rokfeleriu, kuris kontroliavo daugiau nei 90 proc. JAV naftos pramonės ir kurio valdžia bei įtaka buvo didesnė nei JAV Kongreso. Tačiau 1911 metais Dž.Rokfelerio monopolinė naftos imperija teismo sprendimu buvo suskaldyta į 38 nepriklausomas kompanijas. Tiesa, jo į kalėjimą niekas nepasodino.


Ar išsaugosime tautos savastį?

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Esame sena unikali baltų tauta, išlikusi gyva po daugelio istorinių kataklizmų, turinti nepakartojamą savastį, kuri teikė dvasios stiprybės prievarta nudangintiems lietuviams į Sibiro platybes ir savo valia, ieškant skalsesnio duonos kąsnio ar gelbstint gyvybę nuo okupantų perplaukusiems Atlantą ir ten įsikūrusiems, taip pat likusiems gyventi savojoje žemėje laisvės ir prievartinės ideologijos sąlygomis.


Užėjo už varčios ...

Protestuodamas prieš Ignalinos atominės elektrinės (AE) trečiojo bloko statybą, 1998 metų rudenį Sąjūdis ją apjuosė Gyvybės žiedu. Šiandien galime džiaugtis, kad ne tik nebuvo pastatytas trečiasis blokas, bet ir pirmasis uždaromas. Tačiau atsirado veikėja, kuriai, jei neatsirado trečiasis blokas, uždaromas pirmasis, iki 2009 metų bus uždarytas antrasis, prisireikė ketvirtojo, anot jos, modernaus, kažkokio prancūziško. Ta veikėja – atominė „ledi“ Kazimira Prunskienė. Kaip žmonės sako, užėjo už varčios ir – vėl iš pradžios. K. Prunskienės teiginių apie atominės energijos pigumą bei atominių jėgainių saugumą (ypač Lietuvoje) kitaip kaip paistalais nepavadinsi. Tačiau Lietuvoje paistalai gyvastingi, patrauklūs (Darbo partija, be kitokių nuopelnų, per paistalus į dabartinį Seimą pakliuvo).


Airijos – „keltų tigro“ fenomenas

Elvyra Žeižienė

Unikalūs Moherų skardžiai,
stačios 200 metų virš vandenyno
iškilusios uolos sukrečia
tūkstančius turistų, meninių
filmų ir reklamų kūrėjus

Prieš trisdešimt metų Europos Sąjungos nare tapusi Airija ne tik pakilo iš skurdo, suklestėjo, bet tapo uždarbiaujančių emigrantų traukos centru. Kasmet auganti šalies ekonomika vadinama „keltų tigro“ fenomenu. Neoficialiais duomenimis, čia gyvena ir dirba apie penkiasdešimt tūkstančių lietuvių. Airijos sostinėje Dubline veikia ne tik lietuviška parduotuvė, šį rugsėjį duris atvėrė pirmoji šeštadieninė lietuvių vaikų mokyklėlė. Lankantis šioje šalyje buvo įdomu suprasti, kaip per trumpą laiką kraštas pakilo iš skurdo į žvaigždes.


Lenkai - Kremliaus okupantai

Rusijos Valstybės Dūma šventiniame kalendoriuje padarė istorinių pakeitimų. Ir ne bet kokių. Vietoje bolševikinio perversmo - „didžiosios spalio socialistinės revoliucijos“ metinių bus švenčiamos lenkų okupantų išvarymo iš Kremliaus metinės.

Ta proga Maskvos laikraštis „Moskovskije novosti“ išspausdino žinomo lenkų publicisto ir politikos apžvalgininko Slavomiro Popovskio straipsnį „Susaninas atakuoja“. Straipsnis išties vertas dėmesio, nes jame pateiktos mintys ir faktai susiję ne tik su šia kalendorine data. Štai ką rašo S.Popovskis: „Mums, lenkams, šis Dūmos nutarimas juokingas, bet kartu ir liūdnas. Juokinga todėl, jog mes, lenkai, puikiai suprantame, kad, priimant tokį sprendimą, vadovautasi tiktai tuo, kad būtų rasta priežastis šventiniame kalendoriuje palikti „raudoną dieną“. Skirtumas tiktai tas, jog dabar laisva diena, prie kurios rusai jau įpratę, asocijuosis ne su Leninu ir bolševikais, o su Mininu Požarskiu ir lenkų okupantais.


Žmogžudysčių bumas –
šalutinis civilizacijos produktas
ir neišvengiama demokratijos kaina

Teisės instituto vyresnysis
mokslinis darbuotojas
dr. Karolis Jovaišas
Valdo Kopūsto
(ELTA) nuotrauka

Nors, palyginti su sovietmečiu, žmogžudysčių skaičius Lietuvoje yra padidėjęs du tris kartus, oficiali statistika neleidžia tvirtinti, kad mūsų šalis būtų išskirtinė tarp kitų posovietinių valstybių. Palyginti su kaimyninėmis Baltijos šalimis, pagal tyčinių nužudymų koeficientą Lietuva yra vidutinė, o nuo Rusijos šiuo požiūriu „atsiliekame“ maždaug du kartus.

Teisės instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas dr. Karolis Jovaišas, tarp kitų, pateikia ir labai paprastą atsakymą į klausimą, kodėl sovietmečio Lietuvoje žudikų buvo gerokai mažiau. Todėl, kad nusikalstamas totalitarinis režimas buvo sunaikinęs „konkuruojančias“ nusikalstamas struktūras.


„Baikalfinansgrup“ tikriausiai yra Rusijos vyriausybės dalis

Pirmadienį Europos ir JAV laikraščiai rašė apie „paslaptingą“ bendrovę, varžytinėse įsigijusią kompanijos „Jukos“ svarbiausią gavybos įmonę „Juganskneftegaz“.

Britų „Financial Times“ (FT) pateikia sekmadienio aukciono aprašymą. Kai aukciono rengėjas paprašė „Gazpromneft“ siūlyti kainą, šios kompanijos atstovas paprašė leisti paskambinti ir išėjo iš salės. Aukciono rengėjas buvo sakęs dalyviams, kad naudotis mobiliuoju telefonu ar palikti salę draudžia taisyklės. Kai „Gazpromneft“ atstovas grįžo, „Baikalfinansgrup“ pateikė paskutinį savo pasiūlymą. Šis aukcionas, anot FT, sustiprino Rusijos, kaip vienos neskaidriausių verslo terpių, reputaciją. Laikraštis cituoja liberalią Rusijos politikę Iriną Chakamadą: „Visiškai nežinoma kompanija su milžiniškais finansiniais ištekliais visiems netikėtai laimėjo tokį aukcioną - tai tegalėjo įvykti Rusijoje“.


Lietuva išlieka viena skurdžiausių
ES valstybių

Lietuva pagal vienam gyventojui tenkantį bendrąjį vidaus produktą (BVP) išlieka viena skurdžiausių Europos Sąjungos valstybių, tačiau augant ekonomikai pernai kiek sumažino atsilikimą. ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, Lietuvos BVP vienam gyventojui pernai siekė 46 proc. ES vidurkio, o 2002-aisiais – 42 procentus.

„Stebuklai negali įvykti per vieną naktį. Tai, kas vyksta pastaruoju metu, – ne atsilikimas, vis dėlto pasivijome Lenkiją“, – sakė Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Pasak jo, BVP dalį vienam gyventojui lemia verslo struktūra, darbo našumas ir gamybos efektyvumas. Lietuvių darbo našumas pernai prilygo 45,1 proc. ES senbuvių darbo našumo vidurkio.


Maskvos meška Europoje

Daugelis Lietuvos Seimo narių buvo gerokai nustebę, kai Premjerui pristatant savo Vyriausybės narius ir programą neišvydo ministrų būryje būsimojo ūkio ministro V.Uspaskicho. Premjeras A.Brazauskas paaiškino, kad tas skubiai išvyko į Briuselį, nes Europarlamente steigiama nauja Demokratų frakcija, prie kurios prisijungs ir V.Uspaskicho Darbo partijos penki europarlamentarai iš Lietuvos. Tiesa, Premjeras kalbėjo apie Darbo frakciją, bet tai padėties nekeičia. Apie tai, kad Briuselyje ir Strasbūre kuriama Maskvos partija, paprastai tariant, jos interesams atstovaujanti grupuotė, besiskelbianti ginsianti išsiplėtusios ES rusakalbių interesus, atvirai papasakojo Latvijos rusų žiniasklaida. Konkrečiai, „Vesti segodnia“.


„Oligarchų tėvo“ išpažintis

Anatolijus Čiubaisas
EPA-ELTA nuotrauka

Visame pasaulyje įtakingas Didžiosios Britanijos laikraštis „The Financial Times“ išspausdino gana įdomų straipsnį apie Rusijos vyriausiuoju energetiku vadintą Anatolijų Čiubaisą ir pateikė jo samprotavimus apie neseną Rusijos istoriją po Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Pačioje Rusijoje ir Europoje A.Čiubaisas vadinamas milijardierių ir oligarchų tėvu, nors jis neįeina į turtingiausių Rusijos žmonių šimtinę, o jo pernai deklaruota gautų pajamų suma – vienas milijonas dolerių – pernelyg kukli.


Be garbės ir sąžinės

Rusijos laikraščiuose, bent jau tuose, kurie dar nevirto „patriotiniais“, nemažėja straipsnių apie rusų armijos karininkų nuolat keliamus skandalus. Ne tik tyčiojantis iš pavaldinių, bet svarbiausia – korupcinius. Ta proga dienraštis „Komsomolskaja pravda“ priminė rusų literatūros klasiko rašytojo Aleksandro Kuprino apsakymą „Bregetas“. Apsakymo siužetas toks: viename caro armijos karininkų vakarėlyje jo dalyviui rotmistrui dingo brangus laikrodis. Vagyste buvo įtartas poručikas Čekmariovas, pas kurį buvo rastas lygiai toks pat „Breget“ firmos laikrodis. Pasipiktinę vakarėlio dalyviai pasiūlė poručikui palikti kompaniją. Pastarasis nepakėlė tokios baisios gėdos ir nusišovė. O dingęs laikrodis buvo rastas tarp karininkų išgertų degtinės butelių. Taigi karininkas nusižudė vien todėl, kad buvo įtartas įvykdęs vagystę. Savo garbę jis įvertino brangiau už gyvybę.


Laikrodžio rodyklės artėja prie dvyliktos

Petras KATINAS

Italijos laikraščio „Corriere della sera“ apžvalgininkas Ferdinandas Salco teigia, kad Ukrainos krize bei politiniais žaidimais tarp Kijevo ir Maskvos spendžiamos būsimos ilgalaikės geopolitinės problemos. Pasak F.Salco, Ukrainos klausimas – tai ne tik Rusijos ir Ukrainos reikalas, bet labai svarbus visai Europai ir JAV. Kai kurie politikai dėl susidariusios krizės kaltina Europos Sąjungą, kuri dėjo aiškiai nepakankamai pastangų, kad atitrauktų Ukrainą nuo Maskvos ir bent jau pažadėtų, kada ji konkrečiai galėtų tapti kandidate į ES. Tačiau galima suprasti ir tuos politikus, kurie to daryti neskubėjo. Nei kuriant įstatyminę bazę, nei užtikrinant žmogaus teisių laikymąsi Kijevas faktiškai irgi nedėjo bent minimalių pastangų. Buvo apsiribota tik deklaratyviais prezidento L.Kučmos pareiškimais.


Ukraina – ne vienintelis Kremliaus taikinys

Vašingtone įsikūrusio fondo “Jamestown Foundation“ bendradarbis Vladimiras Sokoras laikraštyje “Wall Street Journal“ rašo apie, jo žodžiais, akivaizdų Rusijos kišimąsi į postsovietinės erdvės valstybių vidaus reikalus.

Ukrainos atvejis, anot V. Sokoro, tikrai nėra išskirtinis. Kremliaus vadovaujamas puolimas prieš demokratines jėgas Ukrainoje, kurį stebime kelias pastarąsias savaites, kol kas paskutinis ir labiausiai pastebimas dabartinės Maskvos strategijos pavyzdys. Rusija ją vykdo visose Europos Sąjungos (ES) bei NATO kaimyninėse valstybėse ir netgi bando įgyvendinti kai kuriose euroatlantinės bendrijos šalyse. Kremlius stengiasi sutrikdyti šių valstybių rinkimų procesus ir konstitucinę sandarą, tikėdamasis, kad išrinktos vietinės antidemokratinės jėgos padės atgauti buvusią įtaką.


Vakarų Ukrainoje Lenkija laikoma pažadėtąja žeme

Prie Lenkijos sienos esančio Vakarų Ukrainos miestelio Šenino gyventojai remia opozicijos lyderį Viktorą Juščenką ir svajoja, kad vieną dieną Ukraina taps Europos Sąjungos (ES) nare. Už 500 kilometrų į rytus nuo Varšuvos esančio Šenino ir jo apylinkių gyventojai nuolat važiuoja į Lenkiją, kurioje parduoda kontrabandos būdu įvežtas cigaretes ir degtinę.


Politinės partijos laikomos labiausiai korumpuotomis institucijomis pasaulyje

Politinės partijos yra laikomos labiausiai korumpuotomis institucijomis pasaulyje, rodo organizacijos „Transparency International“ atliktos ir Paryžiuje pristatytos visuomenės apklausos duomenys.

„36-iose iš 62-jų apklausoje dalyvavusių šalių visuomenė mano, kad korupcija yra didžiausia politinėse partijose“, - nurodoma „Transparency International“ sudarytame 2004 metų Pasaulio korupcijos barometre, pristatytame Antikorupcijos dienos proga.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija