„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2006 m. kovo 29 d., Nr. 6 (122)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

2006 metai

 

Žingsnis į ateitį ar kritimas į praeities duobę?

Į valdžią tikisi grįžti buvusi
premjerė Julija Tymošenko
Reuters nuotrauka

Jeigu prezidento rinkimų rezultatai Baltarusijoje faktiškai buvo žinomi dar net nepaskelbus jų ir rinkimai tebuvo tik formalumas įteisinant A.Lukašenkos valdymą trečiąją kadenciją, tai Ukrainos parlamento (Aukščiausiosios Rados) rinkimų pasaulis laukė labai nekantriai. Tuo labiau kad praėjus vos metams po „oranžinės revoliucijos“ politinė situacija Ukrainoje, didžiausioje po Rusijos buvusioje sovietinėje „respublikoje“, labai pasikeitė. Pirmiausia išsiskyrė „oranžinės revoliucijos“ lyderių – prezidento V.Juščenkos ir buvusios premjerės ambicingosios ir, reikia pripažinti, labai gudrios politikės Julijos Tymošenko – keliai.


„Bijoki danajų, dovanas nešančių...“

Česlovas Iškauskas

Politikos apžvalgininkas

Valstybių santykių fronte paprastai kariaujama dviem būdais: viename visu garsu griaudžia diplomatinė kanonada, kitame vyksta vadinamasis tylusis karas, kai iš pirmo žvilgsnio tarsi viskas ir gerai, tačiau iš tikrųjų tęsiasi arši nematoma kova. Ar tik ne šis tylusis karas įsiplieskė pastarosiomis dienomis? Net ir nebūdamas pernelyg įtarus, galėtum pastebėti keletą reiškinių.


Kas pila druską ant žaizdų?

Petras KATI NAS

Rusijos informacijos agentūra „Regnum“, nepaprastai daug dėmesio skyrusi Baltarusijos prezidento rinkimams ir neva Lietuvos, Lenkijos bei ES „kišimuisi“ į Baltarusijos vidaus reikalus, plačiai komentavo ir apie kovo 23-24 dienomis Vilniuje įvykusį tarptautinį forumą „Europa – Rusija“. Šiame forume dalyvavo daugiau kaip 150 aukšto rango politikų iš 20 Europos šalių, taip pat NATO, ES, ESBO, Europos Tarybos ir Parlamentinės Asamblėjos atstovų. Gana įspūdinga buvo Rusijos delegacija. Jai dirigavo Rusijos prezidento V.Putino specialusis atstovas ryšiams su ES Sergejus Jastržembskis ir valdybos prie Rusijos prezidento, kuruojančios tarptautinius, regioninius ir kultūrinius ryšius, viršininkas Modestas Kolerovas.


Išsivaikščiojanti Lietuva

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Gyventojų kėlimasis iš vienos vietos į kitą, tarkim, iš valstybės į valstybę, vadinamas migracija. Ši sąvoka apima emigraciją (išvykimą) ir imigraciją (atvykimą). Vyresniosios kartos žmonių atmintyje tebegyvi prisiminimai apie giminaičius, XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje palikusius tėvynę ir atsidūrusius Amerikoje. Vyrai bėgo, norėdami išvengti carinės priespaudos represijų, šaukimo į Pirmojo pasaulinio karo frontus, moterys – norėdamos išvengti samdinių dalios. Kai pasiekdavo kitą Atlanto krantą, į gimtinę siųsdavo graudžius laiškus: „Su savo drabužiais esu nuoga, su savo kalba nebylė“. Nors materialiai prakuto, galėjo paremti Lietuvoje likusius giminaičius, bet visą gyvenimą kankino tėvynės ilgesys ir išsiskyrimo su artimaisiais nostalgija, graužatis dėl nutautėjusių vaikų. Ką kalbėti apie vaikaičius – su jais lietuviškai jau nebesusišnekėjo. Tiesa, lietuvybę visomis išgalėmis stengėsi išsaugoti antroji emigrantų banga, į svečias šalis nublokšta Antrojo pasaulinio karo baisumų.


Ar tikrai Europa taps musulmoniška?

Česlovas IŠKAUSKAS,

politikos apžvalgininkas

Vakarų apžvalgininkai jau seniai muša būgnus dėl vieno vis stiprėjančio pavojaus: Europa pamažu tampa musulmoniška. Vėl įsižiebusiai diskusijai pretekstą davė šiaip jau nenaujas reiškinys – Kosovo statuso problema. Vasario pabaigoje Vienoje įvyko pirmas derybų tarp Kosovo albanų ir Serbijos etapas. Vadinamoji Kontaktinė grupė – Rusija, JAV, Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija bei Italija, taip pat Jungtinės Tautos – tikisi, kad Kosovo statuso problemą galima išspręsti dar šiemet. Kiti analitikai teigia, jog toks optimizmas be pagrindo.


Čečėnų tautos genocido sąlygos ir pasekmės XX ir XXI amžiuose

Aminat SAIJEVA,

Čečėnijos Respublikos Ičkerija atstovė Baltijos šalyse

Aminat SAIJEVA

Čečėnija ir Rusija: genocidas, kuris tęsiasi 200 metų

Kruvina čečėnų tautos istorija tęsiasi jau daugiau kaip 200 metų. Tiek laiko naikina čečėnus ir tiek pat pagal savo galimybes čečėnai priešinasi Rusijos tironijai. Didysis Kaukazo karas, vykęs daugiau nei 100 metų XVIII-XIX amžiais tarp Šiaurės Kaukazo tautų ir Rusijos imperijos, baigėsi tiktai tada, kai baigėsi kaukaziečių žmonių resursai. Rusijos šaltiniai teigia, kad XIX a. viduryje čečėnų buvo 1,5 milijono, o amžiaus pabaigoje jų beliko tiktai 156 tūkstančiai. Tokią didžiulę kainą sumokėjo čečėnų tauta, siekdama išlaikyti savo laisvę.


Neaiškus žaidimas

Petras KATINAS

„Su teroristais nesiderama – jie sunaikinami“, - per visus savo šešerius valdymo metus nuolat kartoja Rusijos prezidentas V.Putinas. Aišku, pirmiausia turėdamas galvoje čečėnų laisvės kovotojus, nes visus kitus ar beveik visus dabar pasaulyje egzistuojančius terorizmo lizdus puoselėjo jo pirmtakai iš Lubiankos – KGB ir GRU. Todėl pasaulio visuomenėje ir tarp politikų kilo šokas, kai V.Putinas pakvietė į Maskvą laimėjusius Palestinos savivaldos rinkimus, JAV ir ES paskelbtos teroristinės organizacijos „Hamas“ vadovus. Ta nuostaba visiškai suprantama. Juk „Hamas“ treniruočių lageriuose netgi septynerių metų vaikai rengiami kaip teroristai-mirtininkai.


JAV ir Venesuelos problema

Venesuelos prezidentas
Ugas Čavesas

Iš ankstesnių politinių apžvalgų mums jau pažįstamas Stratforo strateginių tyrimų korporacijos analitikas Džordžas Frydmanas kviečia atkreipti dėmesį į naujausią, JAV prezidento Džordžo Bušo administracijai galvos skausmą keliančią problemą. Venesuelos prezidentas Ugas Čavesas pykdo Ameriką vykdydamas šalyje bolivarinę revoliuciją (Simonas Bolivaras – Venesuelos didvyris, pirmasis išlaisvintojas, jo vardu pavadintas Venesuelos piniginis vienetas - J.Ž.). Ne paslaptis ir jo glaudūs ryšiai su Kuba ir kitomis Pietų Amerikos šalimis, kurioms jis vis dar turi nemažą įtaką.


Šiandieninė Lietuva: realybė ir viltys

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Per šešiolika nepriklausomybės metų Lietuva vadavosi iš sovietinio totalitarizmo palikimo, mokėsi demokratijos, sėkmingai įstojo į NATO ir Europos Sąjungą, nuo planinio sovietinio ūkio perėjo prie rinkos ekonomikos. Patirties nebuvo jokios – Lietuva pirmoji pertraukė „neįveikiamos“ ir „nenugalimos“ Sovietų Sąjungos grandinę, davė impulsą kitoms tautoms pasekti savo pavyzdžiu. Laisvės troškimas buvo toks didžiulis, kad Sąjūdžio vedami žmonės pradėjo atsikratyti baimės, susikibo rankomis Baltijos kelyje, buvo pasirengę iškęsti materialinius nepriteklius ekonominės blokados sąlygomis. Iš pirmo žvilgsnio, regis, didieji slenksčiai perkopti. Tačiau... „Kai šeimoje kas nors suserga, artimieji sunerimsta, bando kuo greičiau nustatyti diagnozę ir pradėti gydymą“, – sakė Lietuvos kultūros fondo pirmininkas Hubertas Smilgys, vasario 22-ąją į Seimo Konstitucijos salę sukvietęs kultūros, meno, mokslo žmones, kurie bandė išsakyti savo nuomonę apie Lietuvoje pastebėtas „ligas“. Kalbėjo R.Batūra, doc. dr. A.Gumuliauskas, doc. dr. R.Tamošaitis, dr. D.Kuolys, Nepriklausomybės Akto signataras R.Ozolas, lakūnas J.Kairys ir kt.


Minsko režimas siautėja

Milicija tramdo protestuotojus Minske

Minsko diktatorius A.Lukašenka, leidęs kelias dienas po rinkimų komedijos pamitinguoti opozicijai Minsko Spalio aikštėje, praėjusį penktadienį surengė masinę ataką prieš mitinguotojus: buvo sugriautas palapinių miestelis, o nesipriešinantys protesto mintingo dalyviai (apie 300-400 žmonių) sugrūsti į dengtus sunkvežimius ir nuvežti į specialų kalėjimą. Šiai operacijai aiškiai buvo rengiamasi iš anksto. Specialiosios paskirties daliniai, omonininkai ir milicininkai įsiveržė į aikštę trečią valandą nakties ir visiems protestuotojams įsakė gulti ant žemės. Po kelių minučių aikštėje liko tiktai sudraskytos palapinės, išmėtyti drabužiai, knygos, termosai ir maisto produktai. Visiems suimtiesiems gresia teismai. Tarp suimtųjų buvo ir opozicijos lyderio buvusio kandidato į prezidentus Aleksandro Milinkievičiaus sūnus.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija