2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

„Lietuva – mano tėvynė“

Regina Gytė Firantaitė-Narušienė

Regina Gytė Firantaitė-Narušienė – advokatė, politikė, Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės (JAV LB) XVII Tarybos Prezidiumo pirmininkė, gyvenanti JAV ir Lietuvoje. Su p. Regina Gyte NarušienE kalbėjosi mūsų korespondentė dr. Aldona KačerauskienĖ.

Gerb. Regina, JAV lietuvių bendruomenėje užimate aukštas pareigas. Taryba nustato veiklos kryptį ir gaires. Prašome plačiau papasakoti apie JAV lietuvių bendruomenę

JAV lietuvių bendruomenė buvo įkurta JAV 1951 metais. Jos tikslas gyvenant užsienyje išlaikyti lietuviškumą ir jį perduoti ateities kartoms. Bendruomenei priklauso visi lietuviai, lietuvių kilmės asmenys ir jų nelietuviai sutuoktiniai. Siekiant iškelto tikslo, organizuojama švietimo, kultūrinė, religinė, visuomeninė, socialinė ir kitokia veikla; dirbama su visais lietuvių sambūriais; informuojami kitataučiai apie lietuvių ir Lietuvos reikalus; rūpinamasi žmogaus ir pilietinių teisių apsauga; remiama demokratijos ir skaidrumo plėtra Lietuvoje; palaikomi ryšiai su lietuviais už JAV ribų.

Nelinksmi scenarijai

Petras KATINAS

Prisidengiant gedimais magistraliniame naftotiekyje nutrūko žaliavos tiekimas „Mažeikių naftai“. Maskva neigia, kad naftos tiekimas nutrauktas politiniais motyvais, kerštaujant už tai, kad Mažeikių įmonę nuspręsta parduoti Lenkijos koncernui „PKN Orlen“. Dar nežinia, kaip Lenkijos koncernui pavyks susitarti su Rusijos naftos tiekėjais. „PKN Orlen“ vadovai slepia, su kokiu Rusijos naftos tiekėju deramasi. Premjeras G.Kirkilas ragina nedramatizuoti padėties, nes, pasak jo, kai tiktai lenkų koncernas susitars su rusų naftos tiekėjais, nafta „Družbos“ vamzdynu vėl tekės į Mažeikius.

Ar reikia keisti Lietuvos Konstituciją?

Regina NaruŠienė

2006 m. liepos 25 d. Vilniuje vyko tarptautinė konferencija „Lietuvos teisinė sistema: raidos, tendencijos ir perspektyvos”, kurioje, be Lietuvos teisininkų, dalyvavo ir išeivijos teisininkai. Konferencijoje pranešimą skaitė JAV lietuvių bendruomenės Tarybos pirmininkė dr. Regina Narušienė. Siūlome susipažinti su jos pranešimu.

Komedija, vadinta „Liaudies seimo rinkimais“

Kazys BLAŽEVIČIUS

Mūsų valstybės istorijoje didžiausia komedija vyko 1940 metų vasarą, per vadinamuosius „Liaudies seimo rinkimus“. Imperinės Rusijos užsienio politika šimtmečiais rėmėsi klasta, ardomąja veikla ir durklu. Tokia ji išliko ir mūsų dienomis. Todėl nereikia stebėtis, kad kartkartėmis iš Kremliaus pasigirsta balsai, tvirtinantys, jog 1940-ųjų vasarą mūsų tauta savo iniciatyva pasiprašė priimama į „broliškų sesių šeimą“.

Studijų savaitėje –tautiškumas su pilietiškumu parankiui

Edmundas SIMANAITIS

„Į Laisvę“ fondo XV studijų savaitės Lietuvoje programa numatė ilgoką seką aktualių pranešimų. Neturint jų tekstų būtų neatsargu polemizuoti su autoriais, tačiau keletą bendrų pastabų verta paskelbti, juolab kad diskusijose ne visada pavykdavo jas pareikšti. Išeivijos atstovai, apibūdindami Lietuvoje susiklosčiusią padėtį, neretai lygindavo ją su Vakarų bei JAV demokratijos patirtimi. Šalies visuomenę varginančių negerovių diagnostika iš principo teisinga. Tačiau išvados ir pasiūlymai, kaip taisyti padėtį, įgautų kiek kitokią išraišką, jei būtų atsižvelgta į atsikūrusios valstybės Trečiosios Respublikos realijas.

IZRAELIO - „Hizbollah“ KONFLIKTAS IŠ ARČIAU

Libano kariai AFP nuotrauka

Po porą dienų trukusių humanitarinių paliaubų tarp Libano ir Izraelio ir toliau aidi sprogimai, pokši šūvių salvės, be tikslo ir prasmės gęsta gyvybės. Spaudžiamas Jungtinių Tautų bei tarptautinės bendruomenės, Izraelio premjeras kalba apie galimas paliaubas, po kurių aršaus konflikto išvarginti žmonės turėtų mokintis gyventi iš naujo, galėtų grįžti į paliktus namus ir atstatinėti visa, kas nepataisomai sugriauta. Nors Izraelis įsitikinęs, jog galutiniam ugnies nutraukimui jam prireiks mažiausiai dviejų savaičių, Jungtinės Tautos ragina jį skelbti paliaubas kur kas anksčiau, nes kiekviena delsimo akimirka gresia nevaldomu partizaninio karo protrūkiu, atnešiančiu tūkstančius aukų ir ilgam nutolinsiančiu bent sąlyginai į regioną grįžusios taikos viziją. Kasdien pasiekiančios žinios apie oro raketų antpuolius, ginkluotus Izraelio ir „Hizbollah“ karių susirėmimus, kraupią Kanos miesto statistiką, kuomet iš šešiasdešimties žuvusiųjų daugiau nei trisdešimties būta vaikų, tarsi kruvinu šydu uždengia pačią šių įvykių genezę.

Kijevas: stabilumas ar posūkis atgal?

Viktoras Janukovičius savo daugumą vadina antikrizine koalicija AFP nuotrauka

Nežinomybės ir užsitęsusios valdžios krizės debesys Ukrainoje lyg ir išsisklaidė. Prezidentas Viktoras Juščenka po ilgų derybų, trukusių ištisomis valandomis, pagaliau perdavė vykdomosios valdžios skeptrą kitam Viktorui – buvusiam savo pagrindiniam politiniam priešui „oranžinės“ revoliucijos metu, Rusijos statutiniu laikomam V.Janukovičiui. Pastarasis vadinamas stambiųjų pramonininkų Donecko klano atstovu. To Donecko klano galva yra didžiausias ir įtakingiausias Ukrainos oligarchas Rinatas Achmetovas, kuris laikomas faktišku Ukrainos šeimininku. Tuo metu, kai 2002-2004 metais V.Janukovičius jau buvo Ukrainos premjeru prezidentaujant Leonidui Kučmai, už 800 mln. dolerių buvo parduotas Ukrainos metalurgijos gigantas – metalurgijos kombinatas „Krivorožstal“ konsorciumui, kuriame tvarkosi tas pats oligarchas R.Achmetovas, dabar jau ir V.Janukovičiaus Regionų partijos deputatas Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje, ir buvusio prezidento L.Kučmos žentas Viktoras Pinčukas.

Po penkerių metų – nauja SSRS

Pastarojo meto Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos komentarai apie politinius įvykius, ypač liečiančius ne tik buvusias SSRS „respublikas“, bet ir „tolimąjį užsienį“, dargi agresyvesni nei juodžiausiais komunistinio režimo metais. Tada tokio pobūdžio komentaruose ir straipsniuose nebuvo atvirų grasinimų kaimynams, dargi šnekama apie taikingą Maskvos poziciją ir t.t. Dabar gi kagėbistine-putiniška maniera parašyti straipsniai, televizijos laidų vedėjų komentarai yra perdėm agresyvūs, imperiniai, dvelkiantys atviru stalinizmu. Ypač tuo pasižymi Rusijos laikraščiai „Tribuna“ ir „Komsomolskaja pravda“ bei televizijos programos „Odnako“ vedėjas Michailas Leontjevas, kurio komentarus minėti laikraščiai bemat persispausdina. Štai neseniai „Komsomolskaja pravda“ paskelbė M.Leontjevo komentarą reikšmingu pavadinimu: „Po penkerių metų Rusija surinks naują Sąjungą“. Verta ir būtina pacituoti kelias šio straipsnio pastraipas, kad žinotume, ko galima laukti iš Maskvos artimiausioje ateityje, su kuria Lietuvą kviečia „draugauti“ Lietuvos Seimo narys B.Bradauskas bei panašūs buvusiai imperijai plušantys veikėjai.

Pchenjanas ir Maskva – į vieną dūdą

Kremlius senu papročiu vis dar tebedraugauja su Šiaurės Korėja ir jos diktatoriumi Kim Čen Iru. O anas atsidėkodamas paleido savo balistines raketas į Rusijos teritorinius vandenis. Ir Maskva nepakėlė jokio triukšmo, nepasiuntė netgi protesto notos. Tegul paišdykauja draugas Kimas. Svarbu, kad nuolat grūmoja užmėtyti atominėmis raketomis Ameriką.

Konflikto duobė gilėja

Libanietė prie Beiruto griuvėsių Reuters nuotrauka

Šią savaitę tarptautinės organizacijos, įskaitant Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą ir arabų šalių lyderius, susirinkusius Libano sostinėje, ėmė skelbti rezoliucijas, reikalaudamas nedelsiant nutraukti karo veiksnius Libane ir paskelbti paliaubas. Libano vyriausybė pareiškė nepritarianti JAV ir Prancūzijos parengtam JT Saugumo Tarybos rezoliucijos projektui, kuriame pripažįstama Izraelio teisė imtis atsakomųjų veiksmų, jeigu iš Libano teritorijos nesiliaus „Hisbollah“ raketų atakos. Beje, šis JAV ir Prancūzijos rezoliucijos projektas buvo derinamas gana sunkiai, nes Paryžius tradiciškai remia Libaną.