„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2007 m. gruodžio 12 d., Nr. 22 (159)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

2006 metai
2007 metai

 

Šiuolaikinis Izraelis. Taikos viltys po Anapolio konferencijos

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Izraelio premjeras Ehudas Olmertas
vadovavo didelei delegacijai,
atvykusiai į Anapolio
taikos konferenciją
AFP nuotrauka

Jau daugelį metų įvykiai Izraelyje yra pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre. Izraelio ir palestiniečių konfliktai tarsi Gordijaus mazgas, kurį perkirsti labai sunku. Lapkričio 27-29 dienomis JAV, Anapolyje, vyko taikos konferencija, skirta Artimųjų Rytų krizei spręsti.

Konferencijoje dalyvavo JAV prezidentas D. Bušas, kiti aukščiausi JAV pareigūnai, Izraelio premjeras E. Olmertas ir didelė jį lydinti delegacija, Palestinos autonomijos prezidentas M. Abasas. Be to, čia atvyko ir konferencijoje dalyvavo dar apie 40 šalių atstovai. Izraelio, Palestinos ir Jungtinių Amerikos Valstijų vadovai susitarė atnaujinti oficialias taikos derybas. Tikimasi sudaryti Izraelio ir Palestinos taikos sutartį iki 2008 metų pabaigos. Izraelio užsienio reikalų ministrė C. Livni pareiškė: „Tikiuosi, kad Anapolio konferencija bus esminių teigiamų permainų Izraelio ir Palestinos santykiuose pradžia“.


Tokios tokelės

Petras KATINAS

Nuėjus nuo politinės arenos Prancūzijos prezidentui Žakui Širakui, kuris tiesiog varžėsi su buvusiu Vokietijos kancleriu Gerhardu Šrioderiu, katras labiau įtiks Rusijos prezidentui V. Putinui, buvo manoma ir skelbiama, kad naujasis Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozy iš esmės pakeis Paryžiaus užsienio politiką. Beje, tik išrinktas N. Sarkozy leido suprasti, kad nenaudos tos antiamerikietiškos retorikos, kuria nuolat puikavosi jo pirmtakas Ž. Širakas. Deja, po vizito į Maskvą N. Sarkozy nuomonė Rusijos ir jos valdovo V. Putino atžvilgiu labai pasikeitė.


Lietuvos Sąjūdis aktyvina veiklą

Dr. Aldona Kačerauskienė

Kaip nurodyta šių metų viduryje išleistuose „Lietuvos Sąjūdžio įstatuose“, šios organizacijos tikslai ir veiklos sritys yra „ugdyti pilietinę atsakomybę ir nesitaikstyti su nusikalstamumu bei įstatymų pažeidimais, skatinti Sąjūdžio narius aktyviai dalyvauti bendruomenių veikloje“. Vykdant šiuos tikslus, gruodžio 1 dieną Vilniuje Lietuvos Sąjūdžio taryba susitiko su 18 skyrių atstovais iš miestų ir rajonų. Renginys prasidėjo mons. A. Svarinsko invokacija.


Apie padėtį Čečėnijoje

Minint genocido Čečėnijoje 13-ąsias metines, Vilniaus Sąjūdžio taryba kreipėsi į Europos parlamento vadovus, JAV ir Rusijos prezidentus, Čečėnijos parlamento pirmininką.

Kreipimesi teigiama, jog nesutramdžius Rusijos agresijos, pasaulio valstybių ir atsakingų tarptautinių organizacijų – Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos tarybos, Europos saugumo organizacija ir NATO – vadovai atiduoda V. Putinui teisę žudyti čečėnus.


Dėl pinigais valdomos politikos

Lietuvos nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolija kreipėsi į Lietuvos Respublikos prezidentą Valdą Adamkų, norėdama išgirsti jo aiškią poziciją esminiais Lietuvos išlikimo klausimais.

„Mums neramu dėl Rusijos šiandieninės politikos Lietuvos atžvilgiu, – teigiama kreipimesi. – Juk atvirai sakoma: Rusija pradėjo prieš mus karą ne tankais ir kalašnikovais, o pinigais. Ir Lietuvos politikoje, ir energetikoje, net kultūroje jaučiama Rusijos pinigų įtaka.“


Rimti reikalai ir nerimtos virgulės

Vilius Bražėnas

Nežinia kieno ir kuriuo tikslu galimų senovinių žydų kapinių statybos sklype Vilniuje klausimas išpūstas į pasaulinę aferą. Dėl to ir buvo apšmeižta Lietuva.

Kad ir kur kasinėtum senajame istoriniame Vilniuje, gali tikėtis atrasti kurios nors pasaulio tautos atstovo kaulus. Lietuviai, kaip jau ne kartą buvo įrodyta, pagarbiai palaidoja į kapines senovės ar pastarųjų karų aukų išlikusius palaikus. Tad labai išskirtinai nuskambėjo didis politinis tarptautinis triukšmas dėl statybos sklypo Šnipiškėse. Net JAV Kongrese atsirado pora suklaidintų ar kitus klaidinančių atstovų, kone grasinančių bombarduoti Vilnių atominėmis bombomis. Mat mes esą įžeidžiame visą amerikiečių tautą.


Rusija po rinkimų. Valdantysis režimas stiprina pozicijas

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Gruodžio 2 dienos rinkimai į valstybės Dūmą Rusijoje, kaip ir prognozuota, sutvirtino valdžios partijų pozicijas ir išstūmė iš Dūmos negausią opoziciją. Vieningoji Rusija gavo 64 procentus balsų ir kartu su artima „Teisingąja Rusija“ įgavo absoliučią Dūmos kontrolę. 57 mandatus naujoje Dūmoje turi Komunistų partijos atstovai. Liberalų demokratų partijos nariai su V. Žirinovskiu priešakyje – 30. Į Dūmą pateko ir šios partijos sąraše trečiu numeriu kandidatavęs skandalingasis Andrejus Lugovojus, verslininkas, buvęs FSB majoras, kurio ieško Didžiosios Britanijos teisėsauga dėl A. Litvinenkos nužudymo.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija