2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Didžiausią pavojų Latvijai kelia korupcija ir politinis cinizmas

Vienas jaunųjų Latvijos lietuvių Andrius SURVILA pasakoja apie Latvijos politinius, ekonominius ir kultūrinius ypatumus, lietuvių ir latvių tarpusavio santykius.

Latvijoje gyvenantis žurnalistas ir vertėjas Andrius Survila mano, kad didžiausią pavojų Latvijai kelia korupcija bei politinis cinizmas Vytauto Visocko nuotrauka

Andrius SURVILA - vienas iš tų jaunųjų lietuvių, kuriems šiandien tenka gyventi svetur. Tiesa, A. Survilos negalima vadinti įprastu ekonominiu emigrantu - jis išvyko ne į Didžiąją Britaniją ar Daniją, o į mūsų artimiausią kaimynę Latviją, Ši šalis jo namais tapo neatsitiktinai. Jo žmona - latvė. Taigi nenuostabu, kad dabar daugiausiai laiko praleidžia būtent Latvijoje. Apie Latvijos politinius, ekonominius ir kultūrinius ypatumus, apie lietuvių ir latvių tarpusavio santykius su Latvijoje gyvenančiu žurnalistu, vertėju A. Survila kalbasi "XXI amžiaus" žurnalistas Gintaras Visockas.

Apie naujosios emigracijos ir tautos drąsą

Linas ŠALNA

Vyriausybės kuruojama Lietuvos įvaizdžio formavimo komisija neseniai patvirtino koncepciją, kuria vadovaujantis bus siekiama, kad užsienio šalių piliečiai Lietuvą įsivaizduotų kaip drąsią šalį. Drąsios šalies įvaizdžio idėją pasiūlė komunikacijos specialistai, kurių nuomone, šimtmečiais kovodami dėl išlikimo lietuviai tapo drąsūs ir ryžtingi, tvirti ir kovingi, užsispyrę ir atkaklūs, kartais ir stačiokiški. Koncepcijos autoriai teigia, kad drąsa ženklina visą Lietuvos istoriją – paskutiniai pagonys, sukūrė savo valstybę Europoje ir inicijavo Sovietų Sąjungos griuvimą. Drąsa, kaip teigia komunikacijos specialistai, ženklina ir novatorišką kultūrą, ir ekonominį augimą, ir politinę lyderystę, ir sporto laimėjimus. „Mes, lietuviai, drąsiai imamės iniciatyvos, ryžtingai priimame sprendimus, kuriame ir diegiame inovacijas. Tokie mes esame, taip mes kuriame savo šalį, tokį pėdsaką mes paliekame pasaulyje“, – taip grindžia Lietuvos įvaizdį koncepcijos autoriai.

„Jei laiku nepabusite, Rusija suvalgys jus pusryčiams“

Gintaras VISOCKAS

Britų žurnalisto E. Luko knyga „Naujas šaltasis karas“

Užverstas paskutinis britų žurnalisto Edvardo Luko (Edward Lucas) knygos „Naujas šaltasis karas“ puslapis. Ar vertėjo šį leidinį įsigyti, juolab gaišti laiką skaitant? Perpildytuose knygynuose šiandien susirasti tikrai dėmesio vertą knygą globalios politikos temomis – kebloka. Nepaisant įspūdingos knygų gausos ir įvairovės. Autoriai analizuoja politika bent kiek besidomintiems žmonėms žinomus faktus, beje, ir ta analizė beveik visuomet apsiriboja šalta, nuobodžia faktų konstatacija, bet nemėginama ieškoti išeičių. E. Luko knyga apie Kremliaus keliamą grėsmę Rusijai ir Vakarams – reta, maloni išimtis.

Badmetis Ukrainoje ir Kremlius

Petras KATINAS

Praėjusiųjų metų pabaigoje, lapkričio 24 dieną, Ukraina paminėjo bene tragiškiausią įvykį savo istorijoje – badmečio 75-ąsias metines. Kijeve, Michailovsko aikštėje įspūdingą kalbą pasakė prezidentas Viktoras Juščenka, paraginęs viso pasaulio ukrainiečius uždegti gedulo žvakes vienam iš didžiausių Stalino ir jo sėbrų nusikaltimui paminėti. Rusijos „nacionalpatriotų“ sukurstyti žaliūkai ir „Molodaja gvardija“ nusiaubė Ukrainos kultūros centrą Maskvoje, kuriame buvo surengta dokumentų, nuotraukų bei paveikslų paroda, skirta 1932-1933 metų badmečiui.

Kinijos drakono iššūkis

Savotiška buvusios sovietinės Vidurinės Azijos dujų ataka prasidėjo dar užpernai, kai naujasis „Turkmėnbaši“ – Turkmėnijos prezidentas Gurmanguly Berdymuchamedovas dalyvavo naujo dujų vamzdyno statybos „inauguracijoje“. Manoma, kad šiuo vamzdynu Turkmėnijos dujos, kurios anksčiau tekėdavo į Rusiją, pakeis kryptį Kinijos link. Strateginių problemų tyrimų kompanijos „Stratfor“ specialistai taip ir regi susidariusią situaciją. Iki šiol buvo manoma, kad Kinijos ekspansijai į energetiniais resursais turtingą Vidurinę Aziją aktyviai pasipriešins Rusija ir netgi amerikiečiai, todėl ir didelio pavojaus neiškils.

Kodėl Delis, o ne Pekinas?

Baigiantis 2007 metams Maskvoje pasirašytas dar vienas kontraktas, kuriuo įsipareigota parduoti Indijai 347 tankus T-90 už 1,237 mlrd. dolerių. Šiuo metu Indijos armija jau turi 300 tokių tankų – 181 iš jų surinktas pačioje Indijoje iš Rusijos pateiktų mazgų ir detalių. Avadi mieste pastatyta gamykla pradėjo dar 1000 tankų „T-90“ gamybą. Indijos premjerui Manmochanu Singiui ir Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui susitikus Maskvoje buvo kalbėta ne tiktai apie ginkluotės tiekimą Indijai, bet ir apie kooperavimąsi kuriant naujos klasės karinio transporto lėktuvą ir vadinamosios penktosios kartos naikintuvų bendrą gamybą Rusijos ir Indijos karinėse gamyklose. Indija labai daug dėmesio skiria ginklavimuisi. Rusija, tiekdama ginklus, padeda Indijai transformuotis į galingą karinę valstybę. Sovietų Sąjungos laikais Indija užėmė unikalią padėtį kaip Maskvos partnerė karinėje-techninėje srityje. Taigi, Indija tą potencialą nuolat stiprina moderniausiais Rusijos ginklais. Be to, kaip SSRS vertino, taip ir Rusija vertina Indiją kaip svarbią partnerę tarptautinėje arenoje ir stengiasi, kad Indija nelinktų Vakarų pusėn. Dėl to Maskva visada buvo pasirengusi parduoti (ir gana pigiai) pačius moderniausius, kokybiškiausius ginklus, apie kuriuos negalėjo svajoti netgi ištikimiausi satelitai iš Varšuvos bloko „socialistinio“ lagerio.