2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Gindama Gruziją Lietuva nėra vieniša

Europos parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis

Praėjusią savaitę Lietuvoje netilo aistros dėl Gruzijos. Vieni tvirtino, esą Lietuva, demonstratyviai remdama Tbilisį, be reikalo erzina Kremlių. Mat už paramą gruzinams Rusija puls keršyti visiems, kurie tik padėjo Gruzijai. Taigi Lietuva neva atsidurs tarp tų šalių, kurias Rusija baus pirmiausiai, taikydama įvairias ekonomines priemones. Žodžiu, už moralinę paramą Lietuva susilauks konkrečių ekonominių sunkumų. Kiti teigė, esą Lietuvai reikėtų elgtis taip, kaip elgiasi dauguma didžiųjų Europos Sąjungos šalių – pragmatiškai. Treti įrodinėjo, jog remdama Gruziją Lietuva pirmiausiai gina savo interesus, nes nenuolaidžiauja agresyviam Kremliui. Europarlamentaras prof. V. Landsbergis laikosi pozicijos, jog gindama Gruziją Lietuva nėra nei vieniša, nei keistuolė, nei donkichotiška. Su prof. Vytautu LANDSBERGIU kalbasi „XXI amžiaus“ žurnalistas Gintaras VISOCKAS.

„Iskander“ šešėlis virš Europos

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Padėtis Europoje darosi vis labiau miglota, daugėja sumaišties ženklų. Tai susiję tiek su ekonomine krize, tiek su Rusijos pastangomis skaldyti Europą, primesti jai savo valią. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas dar lapkričio pradžioje pagrasino, kad Rusija, reaguodama į JAV priešraketinės gynybos skydo įkūrimą, Kaliningrade dislokuos „Iskander“ raketas. Tokiu atveju ši grėsmingų raketų sistema būtų dislokuota Lietuvos pašonėje. Bet už visos šios „dūmų uždangos“ slypi ir kitos Rusijos lyderių užmačios – plėsti savo politinę ir ekonominę įtaką. Kremlius aktyviai teigia: „Susikūrė vienpolis pasaulis, kuriame dominuoja JAV, šiam JAV dominavimui reikia atsvaros “. D. Medvedevas neseniai pareiškė: „Gruzijos kariuomenės puolimas prieš rusų taikdarius tapo tragedija tūkstančiams žmonių. Konfliktu Kaukaze pasinaudojo NATO valstybės, kurios atsiuntė į Juodąją jūrą karinius laivus. Naudojantis šiuo konfliktu, tvirtinama, jog Europoje kuo skubiau reikia dislokuoti priešraketinės gynybos sistemas“.

„Swedbank“ prognozuoja, kad „2009-ieji didžiosioms pasaulio ekonomikoms bus sunkiausi“

Su „Swedbank“ analitikėmis Lina VRUBLIAUSKIENE ir Jorūne JUODŽBALYTE kalbasi žurnalistas Gintaras VISOCKAS.

„Swedbank“ banko

Lietuvoje analitikė

Lina Vrubliauskienė

– Kokia Jūsų nuomonė apie kilusią pasaulinę ekonominę krizę? Ar buvo galima jos išvengti, ar vis dėlto tai – natūrali sėkmės ir nesėkmės kaita, kaip ir atoslūgiai bei potvyniai jūroje? Kada ji pasieks savo didžiausią tašką, kokios valstybės ir kodėl labiausiai nukentės?

„XXI amžiaus saulės“ dvaras ir dvariškiai

Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Čen Iras

Pasaulyje pasirodžius pranešimams apie branduoline kuoka  mosuojančios Šiaurės Korėjos „mylimiausiuoju vadu“ tituluojamo diktatoriaus 67-erių metų Kim Čen Iro sunkią ligą ar net mirtį, sukruto ne tik Šiaurės Korėjos kaimynai, bet ir visas pasaulis. Tokios kalbos turi pagrindą. Tuo labiau kad „mylimiausias vadas“ rugsėjo 9 dieną nepasirodė pagrindiniame propagandiniame šou – kariniame parade, skirtame Korėjos „liaudies demokratinės respublikos“ įkūrimo metinėms. Netgi naivuoliai suvokė, kad Pchenjane vyksta kažkokie neįprasti dalykai. Susirūpino netgi tarptautinis MAGATE branduolinės kontrolės organizacijos vadovai – juk ne juokas, kai nežinai, kieno rankose atsidurs mažiausiai dešimt branduolinių užtaisų.

Globalinė krizė ir rusų oligarchai

Kas žiūri Rusijos valdžios kontroliuojamų pagrindinių televizijos kanalų politines laidas ir skaito imperinių laikraščių „Zavtra“ ir „Profil“ verdančiojo apžvalgininko Michailo Leontjevo straipsnius bei televizijos komentarus, tas žino, kad šis autorius beveik džiūgauja dėl pasaulį ištikusios ekonominės-finansinės krizės. Pasirodo, dėl tos nelaimės kalčiausia ir labiausiai kenčia Amerika. Bet   M. Leontjevas pripažįsta, jog dėl krizės nukentėjo  Rusija. Ji patiria didžiulių nuostolių. M. Leontjevas „Profilyje“ teigia: „Rusija – sąlyginai skurdi valstybė, tačiau išdidi. Tiesa, tas išdidumas, bent jau kol kas, irgi sąlyginis.  Jeigu finansinio kapitalizmo konstrukcijoms, sukurtoms pokarinėje Amerikoje, ateina galas, tai mums nesuprantama, kas trukdo – „proletarams nėra ko prarasti, išskyrus savo grandines“, nusimetus tas grandines uždėti jas visam pasauliui“.