„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2009 m. lapkričio 25 d., Nr.19 (198)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

 

Lietuva azerbaidžaniečio žurnalisto Raufo Orudževo akimis

„XXI amžiaus“ skaitytojai, be abejo, pastebėjo, jog paskutiniuoju metu mes daug dėmesio skiriame Azerbaidžano temai: gilinamės į Azerbaidžano santykius su Armėnija, Turkija, Rusija, analizuojame tikrąsias karo dėl Kalnų Karabacho priežastis, domimės Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse gyvenančių azerbaidžaniečių problemomis.

Šiandien jūsų dėmesiui siūlome išskirtinį Baku leidžiamo įtakingo laikraščio „Echo“ žurnalisto, politikos apžvalgininko Raufo Orudževo interviu.


Rytų geopolitikos ypatumai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Politikos apžvalgininkų ir ekonomistų žvilgsniai vis dažniau krypsta į rytus. Azijos šalyse egzistuoja labai skirtingo lygio ekonominės sistemos, skiriasi ir šalių demokratijos lygis. Lietuvos politikams, diplomatams ir daugeliui šalies piliečių Azija yra daugiau egzotika, kur kartais apsilankoma, bet glaudūs ryšiai su šio žemyno šalimis nėra palaikomi. Tai lemia ekonominė ir geopolitinė situacija – Lietuva yra nedidelė, ekonomiškai gana silpna ir nuo Azijos smarkiai nutolusi valstybė, tad daugelio Azijos šalių ir Lietuvos bendradarbiavimas ribotas.


„Demokratija“ ar idiotokratija?

Vilius Bražėnas

Pasirodo, ne be pagrindo kažkas jau senokai vadinamąją demokratiją pavadino paveikiausia valstybės savižudybės priemone. Mūsų kaimo išminčiai tvirtindavo: „Jei Dievas nori žmogų nubausti, pirmiausiai atima protą“.

Vakariečiai pamišo dėl žodžio „demokratija“. Šį kiekvienam ką kitą reiškiantį niekinį, iš tikrųjų neegzistuojančios sąvokos žodį kieno nors nupirkti ar savaime mandraudami intelektualai ir politikai įbruko į Vakarų politinį žodyną. Tuo pasibaigė rimta diskusija ir iš žodyno buvo išbraukti kai kam nemalonūs žodžiai –„savivalda“, „laisvi rinkimai“, „laisvė“. Prie to lengvai prilipo „žmogaus teisės“ (be pareigos) ir „mažumų teisės“ (su privilegijomis daugumos teisių sąskaita) bei įvairiais būdais apsaugojamos nusikaltėlių „teisės“ (jų aukų sąskaita).


Pleištas tarp Lenkijos ir Lietuvos?

Lenkijos tautos edukacijos ministerija parengė „Švietimo vystymo lenkų ugdomąja kalba ir mokymosi lenkų kalbos kaip dalyko 2009–2011 m. programą“ užsienio šalyse. Programoje rašoma, kad JAV gyvena 10 mln., Vokietijoje – 2 mln., Brazilijoje – 1,8 mln., Prancūzijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje – po 1 mln., Didžiojoje Britanijoje – apie 500 tūkst., o Lietuvoje ir Rusijoje – po 300 tūkst. lenkų. Programoje nurodoma, kad lenkų ugdomąja kalba Lietuvoje yra 121, Čekijoje – 36, Latvijoje – 5 mokyklos, o Ukrainoje ir Baltarusijoje – po 2 mokyklas. Visose kitose valstybėse lenkai arba lanko sekmadienines lenkų kalbos mokyklas arba mokosi jos kaip dalyko. Taigi Lietuva, kurioje gyvena 40 kartų mažiau lenkų negu JAV, išlaiko didžiausią pasaulyje lenkiškų mokyklų, kuriose visi dalykai dėstomi lenkiškai, tinklą. Tokią išvadą daro Seimo narys Gintaras Songaila. Jis teigia, kad mokyklų, kur visi dalykai būtų dėstomi tautinės mažumos kalba, nėra ir Lenkijoje. Be to, Lenkijos šaltiniai nurodo, jog Lietuvos biudžeto projekte 2010 metais mokinio krepšelio lėšos (pagal tai – algos mokytojams, keliama kvalifikacija ir pan.) vienam mokiniui yra 3310 litų. Tautinėms mažumoms šis krepšelis 15 proc. didesnis. Taigi vienam lenkui mokiniui skirta 3806 litai. Lietuva skiria ir vadinamąsias aplinkos lėšas, tai yra mokyklai išlaikyti, šildyti, valyti. Vienam mokiniui vidutiniškai skiriama 1500 litų aplinkos lėšų. Iš viso kiekvienam lenkiškose mokyklose besimokančiam vaikui reikėtų 5306 litų per metus. Vadinasi, visiems 15064 moksleiviams, besimokantiems lenkiškose mokyklose, išlaikyti Lietuva per metus sumoka 80 mln. litų. O jeigu įskaičiuotume mokyklų, darželių, kitų švietimo įstaigų, kuriose ugdoma lenkų kalba, išlaikymą, tai kainuotų daugiau nei 80 mln. litų. Tokius duomenis pateikia Vilniaus krašto lietuvių ir lenkų padėtimi besirūpinantis G. Songaila, klausdamas, ar nenukenčia mokyklos, kuriose dėstoma valstybine (lietuvių) kalba? Tai ko negali sau leisti Vokietija, JAV ar Lenkija, sugeba atlikti Lietuva. Beje, Lietuva dar finansuoja ir lietuviškas mokyklas Lenkijoje.


Įrodymų apie slaptą CŽV kalėjimą Lietuvoje stingant

Gintaras Visockas

Praėjusios savaitės pabaigoje kai kurios mūsų žiniasklaidos priemonės mirgėte mirgėjo nuo sensacingų pranešimų, skelbiančių, jog slaptieji CŽV kalėjimai Lietuvoje vis dėlto egzistavo. Keletas internetinių leidinių piktdžiugiškai šaukė, esą jau pateikta užtektinai rimtų įrodymų, bylojančių apie neva negarbingus Lietuvos slaptųjų tarnybų susitarimus su JAV žvalgybomis. Štai keletas ištraukų iš anarchistinių pažiūrų neslepiančių komentatorių pranešimų: „Lietuva vis labiau skęsta savo sąjungininko JAV sukurtoje neteisėtų CŽV kalėjimų ir grobikiškų karų kloakoje. Seimas po ilgų atsikalbinėjimų ir bandymų ignoruoti lyg ir pasišovė tirti tarptautinę teisę pažeidžiančio CŽV kalėjimo Lietuvoje istoriją, bet tyrimas dar tik pradėtas, o užsienio žiniasklaida jau pasimėgaudama skelbia visų tų įvykių detales. Seimui tokie pranešimai nė motais – jis ir toliau remia savo sąjungininkę“.


Rusiją sukrėtė pareigūno atskleista tiesa

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Lapkričio pradžioje Rusijos teisėsaugos pareigūno Aleksejaus Dymovskio atskleisti faktai apie milicijos darbą šokiravo šalies visuomenę. Šis milicijos majoras atvirai kalba apie tai, kad daug baudžiamųjų bylų yra fabrikuojamos, kad milicijoje paplitęs kyšininkavimas, girtavimas ir smurtas prieš suimtuosius. Buvęs Novorosijsko miesto kriminalinės milicijos pareigūnas aiškina, kad norėdami įvykdyti planus kai kurie pareigūnai fabrikuoja bylas – į butus įneša narkotikus, o po to jų savininkus suima už prekiavimą jais. Pasitaiko atvejų, kai narkotikai tiesiog įkišami į kišenę ir žmogus čia pat suimamas. A. Dymovskio atskleisti faktai buvo išdėstyti lapkričio 6 dieną pasirodžiusiame interneto portalo „Youtube“ įraše. Atskleidus šiuos faktus, majorui buvo pagrasinta, o keli milicijos pareigūnai pareikalavo parengti kitą videoįrašą ir atsisakyti savo žodžių. A. Dymovskis vos išvyko į Maskvą. Jo teigimu, jau kitą dieną, lapkričio 7-ają, jį po miestą vaikėsi du automobiliai, buvo išdaužtas jo buto langas. Lapkričio 9 dieną, vykstant į oro uostą, jam kelią bandė blokuoti visureigis užtamsintais stiklais. Šiuo metu majoras A. Dymovskis gyvena Maskvoje. Jau pasirodė keli nauji vaizdo įrašai, kuriuose jis atskleidžia kitas darbo milicijoje detales, korupciją ir užkulisinę milicijos veiklos pusę.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija