„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2010 m. rugpjūčio 18 d., Nr.14 (214)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

 

Sovietinio lenkiško laikraščio „Czerwony Sztandar“ tęsinys

Ryšard Maceikianec, Fondo
„Vilniaus klodai“ pirmininkas
Autoriaus nuotrauka

„XXI amžius“ lietuvių padėtimi Vilniaus krašte domisi jau seniai ir kryptingai, tačiau ankstesnėse publikacijose mes rėmėmės daugiausia lietuvių pozicija, nuomonėmis, įžvalgomis. Šiandieninį mūsų svečią „Vilniaus klodai“ pirmininką Ryšardą Maceikianecą (Ryszard Maceikianec) kalbina žurnalistas Gintaras Visockas.


Rusiją siaubia gaisrai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Rusijoje nuo liepos vidurio siaučia gaisrai. Kaimyninėje valstybėje nuo liepos vidurio įsigalėjo itin karšti orai – termometro stulpelis pakyla iki 38–40 laipsnių. Dega miškai, pievos, durpynai, ištisi kaimai. Gaisruose jau žuvo 92 žmonės. Rugpjūčio 5–8 dienomis dėl miestą gaubiančių tirštų dūmų iš Maskvos negalėjo pakilti dauguma lėktuvų, sutriko oro uostų darbas. „Vnukovo“ ir „Domodedovo“ oro uostai visai nedirbo. Ir Nižnij Novgorodo oro uostas rugpjūčio 4–8 dienomis negalėjo normaliai veikti – išskrido vos trečdalis lėktuvų. Tik rugpjūčio 9 dienos ryte „Vnukovo“, „Domodedovo“ ir Nižnij Novgorodo oro uostai pradėjo dirbti visu pajėgumu. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas rugpjūčio 2 dieną paskelbė ypatingąją padėtį septyniuose Rusijos regionuose: Marių ir Mordovijos respublikose, Maskvos, Vladimiro, Voronežo, Nižnij Novgorodo ir Riazanės srityse. Sinoptikai jau prognozuoja, kad rugpjūčio 18–20 dienomis orai Rusijoje atvės, tad padėtis turėtų gerėti.


Avinėliais mes nebūsime

Atsakymas dr.  K . Girniui: kas pradėjo karą Gruzijoje?

Kun. dr. Robertas Pukenis

Delfi.lt atsisakė paskelbti šį mano straipsnį.  Suprantama, kad Delfi redakcija iškraipo žinias. Lietuvai reikia tiesioginių (be tarpininkų) Vakarų informacinės erdvės žinių. Tai pastebi daugelis skaitytojų, tuo turėtų susidomėti spec. tarnybos. Tarnavimas kitos valstybės ideologijai nėra žodžio laisvė – tai kenkimas piliečių žodžio laisvei.

Skaitydamas Juozo Girniaus raštus didžiuodavausi, kad lietuvių tauta turi tokios gilios minties krikščionišką filosofą. Krikščionybės sąvoka apima ne tik humanizmą, bet ir  tiesos ieškojimą, jos suvokimą tiek supančiame pasaulyje, tiek sudėtinguose politiniuose įvykiuose. Daug skaičiau ir Kęstučio Girniaus straipsnių, kuriems irgi sunku ką nors prikišti. Tačiau kai kuriose jo nagrinėjamose temose kažkas įstringa. Neiškentęs labai trumpai atsakau į kai kurias K. Girniaus politines apžvalgas.


Lietuviai turi kandidatą į  Nobelio taikos premiją?

Edmundas  Simanaitis

Publicistas, rašytojas, lietuvių
išeivijos veikėjas Vilius Bražėnas

Ilgametis taikus darbas lietuvybės labui

Žiniasklaidoje pasirodė žinia, kad  Mažosios Lietuvos reikalų taryba kreipėsi į  Norvegijos Karalystės ambasadorių Vilniuje Steinar Gil su prašymu tarpininkauti siūlant publicistą, rašytoją, plačiai žinomą lietuvių išeivijos veikėją Vilių Bražėną Nobelio taikos premijai. Kiek žinoma, tokie kreipimaisi adresuoti tiesiogiai Norvegijos Nobelio komitetui (Norvegian Nobel Committee), kuris sprendžia, kam  skirti šį labai garbingą apdovanojimą.  


Neramumų banga Rusijoje

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Rusijoje įkaito ne tik oras – kaista ir politinė padėtis: vyksta opozicinių jėgų ir ekologų organizuotos masinės protesto akcijos. Be to, Baškirijoje tęsiasi nesėkmingos vadinamųjų „baškirų partizanų“ paieškos. Liepos 28 dieną pamaskvio Chimkų miesto administracijos pastatą užpuolė apie 300 žmonių minia. Jie atvyko su plakatais: „Bej putinistov, spasaj Rosiju“ (mušk putinistus, gelbėk Rusiją), „Ostonovim vyrubku lesa“ (sutabdysim miško kirtimą), „Zaščitim naši lesa“ (ginsime mūsų miškus). Daugelis šios akcijos dalyvių buvo su kaukėmis, mėtė į pastatą akmenis ir dūmines granatas, šaudė iš mažo kalibro pistoletų. Daug pastato langų buvo išdaužyta. Vienas  akcijos dalyvis kirviu kapojo pastato duris. Akcija truko tik 10 minučių, po to visi jos dalyviai staiga pasitraukė iš įvykio vietos. Teigiama, kad šį užpuolimą organizavo Rusijos antifašistai. Nuo šių metų balandžio mėnesio greta Chimkų miesto esančiuose miškuose nuolat vyksta konfliktai tarp ekologų, antifašistų bei milicijos ir privačių saugos tarnybų darbuotojų. Mat čia tiesiamas naujas kelias ir barbariškai kertami miškai. Milicijos pareigūnai nuo gegužės pradžios bent kelis kartus buvo areštavę Chimkų miško gynimo iniciatorę, ekologę Jevgeniją Čirikovą ir kitus miško gynimo akcijas organizuojančius aktyvistus. J. Čirikova kartą buvo sulaikyta visai parai, kelis kartus – po kelias valandas. Rugpjūčio 4 dieną J. Čirikova buvo suimta Maskvos centre ir kalinama iki šiol. Jos suėmimas priminė viešųjų ryšių akciją – prie jos pribėgo septyni milicijos pareigūnai, mušė, spardė kojomis, o tada nuvilko į autobusą ir išvežė. Atbėgusius žurnalistus tramdė ištisas OMON būrys. Omonininkai žurnalistus stumdė, užtvėrė jiems kelią, grasindami suėmimais.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija