„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2011 m. lapkričio 9 d., Nr.19 (240)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

 

Aleksandras Lukašenka siūlo Daliai Grybauskaitei didinti karinį biudžetą

Kastytis Stalioraitis

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė, kad Baltarusija papildomai ginkluojasi. Kariniai analitikai sutrikę. Pasaulinės ekonominės ir finansinės krizės metu tokia brangiai kainuojanti akcija vargu ar gali būti įmanoma šaliai, kurios ekonomika yra apgailėtinos būklės. Belieka padaryti išvadą, kad yra kažkokios ypatingos aplinkybės, sukėlusios tokį sprendimą. Lietuvoje, svarstant 2012 metų šalies biudžeto Krašto apsaugos ministerijos eilutę, yra apie ką pagalvoti.


Graikijos krizė išsprendė Europos Sąjungos krizę?

Krizę išgyvenančiai Graikijai visa praėjusi savaitė buvo ypač lemtinga. Ekonominė-finansinė krizė, kurios išspręsti negali ES politikai, peraugo į politinę Graikijos krizę, kai po stichiškų socialisto Giorgos Papandreou vyriausybės veiksmų ji faktiškai žlugo. Sekmadienio vakarą po Graikijos vyriausybės posėdžio pagaliau buvo sutarta dėl naujos koalicinės vyriausybės. G. Papandreou įpėdinis paskirtas pirmadienio rytą.  Tikėtina, kad juo taps garsus ekonomistas Lucas Papademos. Dėl būsimos nacionalinės vienybės vyriausybės sekmadienį derėjosi G. Papandreou, opozicijos (centro dešiniųjų) lyderis Antonis Samaros bei šalies prezidentas Karolos Papoulias. Graikijos prezidentas patikino, jog vos bus paskelbtas naujas vyriausybės vadovas, šalies partijos bus kviečiamos burtis į naują vyriausybę. Už ją bus atsakingos dvi didžiausios šalies partijos. G. Papandreou, norėjęs ir toliau išlikti premjeru, siūlė suburti naują ministrų kabinetą, tačiau prezidentas nesutiko – pirmiausia reikalavo paties premjero kėdės. Susitikimo metu kalbėta ir apie naujus rinkimus. Premjeras siūlė palaukti bent kelis mėnesius, tačiau prezidentas tikino, jog to reikia artimiausiu metu.


Skaudi Rusijos vokiečių dalia

Vytautas Guliokas

Šiais metais sukanka 70 metų nuo tada, kai į buvusioje  Sovietų Sąjungoje gyvenusių  vokiečių namus atėjo tragiškai lemtingos permainos. Prasidėjus Rusijos–Vokietijos karui ir pastariesiems pirmomis dienomis sėkmingai žygiuojant į Rytų gilumą, 1941 m. rugpjūčio 28 d., SSSR Aukščiausios tarybos prezidiumas priėmė įsaką „Dėl vokiečių perkėlimo, gyvenančių Pavolgio rajone“. Tuo pačiu kaip administracinis vienetas buvo panaikinta Vokiečių autonominė respublika su sostine Engelsu, įkurta 1924 metais Saratovo srities teritorijoje. Nors vokiečiai Rusijoje gyveno kelis šimtmečius, sovietinė valdžia jais nepasitikėjo. Įsake, kurį tuo metu pasirašė M. Kalininas ir A. Gorkis, buvo konstatuota: „Pagal patikimus duomenis, gautus iš karinės valdžios, tarp vokiečių gyventojų, gyvenančių Pavolgio rajonuose, yra tūkstančiai ir dešimtys tūkstančių diversantų ir šnipų, kurie pagal signalą, gautą iš Vokietijos, privalo atlikti sprogdinimus rajonuose, apgyvendintuose Pavolgio vokiečių. Apie tokį didelį diversantų ir šnipų skaičių tarp Pavolgio vokiečių niekas iš vokiečių, gyvenančių Pavolgio rajonuose, sovietinei valdžiai nepranešė, reiškia vokiečių gyventojai slepia tarp savęs sovietų liaudies ir sovietų valdžios priešus“. Šiuos piliečius prieš tai skaudžiai palietė 1937–1938 metais visoje šalyje vykdoma planinė Didžiojo teroro akcija. 1937 m. liepos 25 d. NKVD įsakymu visi vokiečiai, dirbantys karinėse, chemijos įmonėse, karinių objektų statybose, turėjo būti areštuoti, iš jų 55 tūkst. buvo teisiami, beveik 42 tūkst. – mirties bausme. Tokią krauju paženklintą ataskaitą su išklotine pagal atskiras respublikas, kraštus ir sritis 1938 metais pateikė NKVD organai politiniam biurui, kurio iniciatyva buvo sprendžiamas „vokiečių klausimas“.  


Kodėl Lietuva balsavo prieš Palestinos narystę UNESCO

Lietuva praėjusios savaitės pirmadienį balsavo prieš Palestinos narystę Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijoje UNESCO. Narystė UNESCO yra palestiniečių kampanijos dalis siekiant valstybingumo. Palestinos priėmimui labai priešinosi JAV ir Izraelis. Amerikiečiai teigė, kad palestiniečių tikslas tapti UNESCO nare yra netinkamas būdas siekti valstybingumo, – tai trikdo siekti valstybingumo taikos derybose su Izraeliu. Už Palestinos priėmimą balsavo 107 šalys,  52 susilaikė, o prieš Palestinos narystę pasisakė vos 14 valstybių. Lietuvos nuolatinės atstovybės prie UNESCO laikinoji reikalų patikėtinė Violeta Baltrušytė aiškino, kad sprendimas Lietuvai balsuoti prieš buvo priimtas Vilniuje. Ji sakė negalinti plačiau komentuoti Lietuvos pozicijos. Iš 27 Europos Sąjungos (ES) šalių už Palestinos narystę pasisakė 11 šalių, tiek pat susilaikė, o penkios balsavo prieš: Čekija, Švedija, Vokietija, Nyderlandai ir Lietuva. Iš kitų įtakingų šalių, be minėtų JAV ir Izraelio, pasisakė prieš ir Australija, Kanada. Prieš balsavo ir tokios šalys, kaip Vanuatu ir Saliamono salos. Tam, kad prisijungtų prie UNESCO, palestiniečiams buvo būtinas dviejų trečdalių organizacijos narių sutikimas.


Prieštaringi prieštaringos asmenybės vertinimai

Saulius Kizelavičius

Buvusi Ukrainos ministrė
pirmininkė Julija Timošenko

Buvusiai Ukrainos premjerei Julijai Tymošenko pareikšti nauji kaltinimai. J. Tymošenko kaltinama tuo, kad privačios kompanijos skolas siekė padengti iš valstybės biudžeto. Tai – ne tokie jau maži pinigai. Kalbama apie 405 milijonus JAV dolerių.

Dabartinis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius viešai kalba, kad įstatymas, kuriuo remiantis Oranžinės revoliucijos lydere vadinama J. Tymošenko nuteista kalėti septynerius metus, gali būti patobulintas, ir buvusi premjerė tokiu atveju „čia pat bus paleista į laisvę“.


Ukraina: dar viena ES klaida

Saulius Stoma

Šiomis dienomis ypatingai aktualus tampa garsiojo lenkų kilmės JAV politologo Zbigniewo Brzezinskio posakis: „Be Ukrainos Rusija negali būti imperija, o su Ukraina, papirkta ir tada pavergta, Rusija automatiškai tampa imperija“. Atrodo, esami Europos Sąjungos (ES) lyderiai tokio supratimo kaip tik ir stokoja.

Aiškios Rytų politikos nebuvimas jau senokai yra viena opiausių ES problemų. Tas intelektinis išskydimas, negebėjimas brėžti aiškių strateginių prioritetų gali atsiliepti visam istoriniam procesui. ES nelabai moka elgtis su Rusija, o dar labiau – su Baltarusija. Tačiau pastarųjų savaičių elgesys su Ukraina yra tiesiog apgailėtinas.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija