„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2011 m. gruodžio 7 d., Nr.21 (242)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

 

Ukrainos valdžia aršiai puola buvusią Ukrainos premjerę Juliją Tymošenko

Kastytis Stalioraitis

Vakarams raginant Ukrainos valdžią nepersekioti politinių oponentų panaudojant teismus, Ukrainos teisėsauga rengia ne vieną baudžiamąją bylą opozicijos lyderei Julijai Tymošenko.

Prisiminė senus dalykus

Dar prieš nuteisiant buvusią Ukrainos ministrę pirmininkę Juliją Tymošenko septynerius metus kalėti neva už įgaliojimų viršijimą pasirašant sutartį su Rusija dėl dujų kainos buvo prisiminti ankstesni įtarimai dėl jos veiklos.


Vilniuje – didžiausias per nepriklausomybės dvidešimtmetį ESBO susitikimas

Šiandien, gruodžio 7-ąją, Vilniuje baigiasi surengtas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Ministrų Tarybos susitikimas. ESBO šiemet pirmininkauja Lietuva, todėl į Lietuvą atvyko tūkstančiai diplomatų, užsienio politikų, ir net itin garsių. Vakar oficialiai prasidėjusiame susitikime dalyvauja JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton, ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir kt. Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos Ministrų Tarybos susitikimas – didžiausias Lietuvoje per nepriklausomybės laikotarpį politinis renginys. Susitikime dalyvauja apie 1000 oficialių diplomatų, pareigūnų, ekspertų, 68 oficialios delegacijos, 45 užsienio reikalų ministrai, Jungtinių Tautų (JT) atstovai. Šiam susitikimui, vykstančiam Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, sutelktos didžiausios saugumo pajėgos, tarp jų policija, viešojo saugumo tarnybos, kariuomenė, pasienis, priešgaisrinė apsauga, Valstybės saugumo departamentas. Įrengta daugiau kaip tūkstantis darbo vietų. Per savaitgalį į ESBO susitikimo vietą buvo atvežtos ir Lietuvą užsienio svečiams pristatančios parodos. Pasirodymus rengia įvairūs kolektyvai.


Pažvelgus į V. Adamkaus „Dienoraščius“

Kaip ir galima buvo manyti, Valdo Adamkaus knygoje „Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraščiai“ Valstybės saugumo departamento (VSD) vadai nesurado kažko intriguojančio ar valstybės paslapčių išdavimo. Generalinė prokuratūra pirmoje lapkričio pusėje dėl knygos kreipėsi į VSD, prašydama išaiškinti, ar prezidentas neatskleidė valstybės paslapties. Jei VSD specialistai būtų nutarę, kad prezidento dienoraštyje galėjo būti atskleista valstybės paslaptis,


Tiesiog pamąstymai

Romualdas Matelis

Jau Tarybų Sąjungai smarkiai braškant per siūles, daugelis mūsų, Lietuvos gyventojų, vylėmės artėjančios aušros, kuri nušvies mus begaliniu skaidrumu: nebeliks „blato“ ir kyšių, nebebus vagysčių, nes kiekvienas dirbs Tėvynei. Ir dirbs tiek, kiek pajėgs. Ir uždirbs, kiek norės.  Tikėjomės, kad esame geresni nei atėjūnai, svajojome apie geruosius Vakarus, apie demokratiją, kuri užtikrins laisvą žmogaus valią gyventi pagal pasirinktą modelį, manėme, kad tautos vienybė nuo šiol bus pavyzdinė ir ateityje mums nebebaisios jokios okupacijos, nes pasaulis dabar jau kitoks, civilizuotas, apsiskaitęs ir išprusęs. Jau ir iki tol žinojome, kad ten, už mūsų geležinės sienos, klesti gėris ir tik dar kur ne kur, trečiojo pasaulio šalyse plyksteli kariniai konfliktai, tačiau jie netrukus nutyla kaip atsitraukiančio perkūno garsai.


Kai diskutuojame siaurame bendraminčių ratelyje

Gintaras Visockas

Žymiojo rusų humoristo Michailo Zadornovo autoriniai humoro vakarai, kuriuose regiu daug didžiarusiško šovinizmo, nuteikia nemaloniai. Suprantu, be sveiko nacionalizmo elementų negali išsiversti nė viena tauta, nes ji ištirptų, išnyktų, nutautėtų. Nacionalinių ambicijų privalo turėti visi – tiek lietuviai, tiek lenkai, tiek rusai. Tačiau liaudies išmintis byloja, jog „viską reikia daryti jaučiant saiką“.


Europos Parlamentas negina V. Uspaskicho 

Prieš savaitę, trečiadienį, Europos Parlamentas (EP) svarstė Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho prašymą grąžinti jam teisinę neliečiamybę. Pastebėtina, kad V. Uspaskichas EP sulaukė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio Valdemaro Tomaševskio palaikymo. Šis per plenarinį posėdį pareiškė esąs įsitikinęs, kad su V. Uspaskichu bandoma „susidoroti kaip su politiku ir partijos vadovu“, o didžiausios EP frakcijos – Europos liaudies partijos – nuomonei esą įtaką daro jo politinis oponentas Vytautas Landsbergis. Jį taip pat gynė ir rusakalbis latvių europarlamentaras Aleksandras Mirskis. „Darbiečių“ lyderį užtarė ir Liberalų demokratų aljansas, kuriam jis priklauso. Frakcijos narys Grahamas Watsonas teigė, kad V. Uspaskichas „yra retas reiškinys Lietuvoje – rusakalbis, pasiekęs sėkmės versle ir politikoje“, o jo politiniai priešininkai „naudojasi valstybės institucijomis siekdami paversti civilinės teisės pažeidimą baudžiamuoju persekiojimu“, kad išstumtų jį iš didžiosios politikos. Kiti europarlamentarai tvirtino, jog ne jų reikalas spręsti, ar V. Uspaskichas kaltas. EP Teisės reikalų komiteto nuomonės pranešėjas Bernhardas Rapkay ragino pritarti komiteto siūlymui neatkurti V. Uspaskicho neliečiamybės. Europos liaudies partijos atstovas Tadeuszas Zwiefka pabrėžė, kad Europos Parlamentas gina savo narių neliečiamybę tik tuomet, kai jie teisiami už veiksmus, susijusius su EP nario pareigų atlikimu, o V. Uspaskichas tuo metu nebuvo EP narys. Lapkričio 21 dieną EP Teisės reikalų komitetas pasiūlė parlamentui neatkurti V. Uspaskicho neliečiamybės, nes turi galimybę kovoti Lietuvos teismuose ir skųstis tarptautiniams teismams. V. Uspaskicho teisinę neliečiamybę EP panaikino pernai rugsėjį.


V. Landsbergis apie Eurazijos sąjungą

Rusija, Kazachstanas ir Baltarusija nuo kitų metų ketina gyventi bendroje ekonominėje erdvėje, kuri 2015 metais turėtų peraugti į dar glaudesnę Eurazijos sąjungą. Kai kurie Rusijos kariuomenės generalinio štabo generolai yra atvirai kalbėję apie NATO ir konkrečiai Baltijos valstybių keliamą grėsmę Rusijai. Kremliaus kuriami ir įgyvendinami planai stiprinti karo pajėgas nuo Rumunijos iki Norvegijos negali nekelti susirūpinimo NATO ir arčiausiai Rusijos esančioms Aljanso narėms. Net šiomis aplinkybėmis Rusija vis dar atvirai neneigia savo reikšto noro būti NATO ir ES strategine partnere.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija