2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Vengrijos konstitucija ir pasaulio liberalai

Mitinguose – plakatai, pritariantys premjerui V. Orbanui

Lietuvos politinėje žiniasklaidoje jau kuris laikas sklando neįprasti klausimai: kas netinka naujojoje Vengrijos konstitucijoje, kuo Vengrija nusikalto Europai? Liberaliosios ir kairiosios Europos jėgos grasina sankcijomis ir kėsinasi pažeisti šalies suverenitetą. Ir pačioje Vengrijoje iš karto po Naujųjų į gatves protestuodami išėjo tūkstančiai vengrų, esą kritikuodami premjero Viktoro Orbano vyriausybės veiklą, vykdomas reformas vadindami nedemokratiškomis ir garsiai skanduodami, kad premjeras šalį pavertęs „Orbanistanu“. 27 narių Europos Komisija (EK) pagrasino Vengrijos premjero V. Orbano vyriausybei Europos Teisingumo Teismo veiksmais dėl tariamo demokratinių teisių pažeidinėjimo ir „paragino“ Vengriją kuo greičiau atšaukti tris itin ginčijamus konstitucijos pakeitimų paketus. Tačiau vyriausybė susilaukė vengrų tautos pasitikėjimo: atsakydami į Europos Sąjungos (ES) kišimąsi į suverenios valstybės reikalus praėjusį šeštadienį į Budapešto gatves išėjo 100 tūkst. žmonių, palaikydami vyriausybę. Demonstracija buvo pavadinta „Taikiomis eitynėmis už Vengriją“. Žmonės buvo pasipiktinę Europos Parlamento (EP) socialistų ir liberalų spaudimu pakeisti konstituciją. Ypač išraiškingi buvo šūkiai „Kolonializacija: 1956 Sovietų tankai, 2012 Vakarų bankai“. Vengrai reiškė pasipiktinimą Europos kairiąja ir liberalia spauda, valdoma bankų ir darančia spaudimą vengrų tautai. Panašiai prieš Vengrijos konstituciją ir šalies politikus didžiausią įniršį rodo ir kai kuri prokomunistinė ir liberali Lietuvos spauda, ypač „Lietuvos rytas“. Tad kas gi vyksta Vengrijoje, o tiksliau, Europos Sąjungos suverenioje Vengrijos valstybėje, atsisakiusioje komunistinės 1949 metų konstitucijos?

Žydų sėkmės formulės beieškant

Laimantas Jonušys, žinomas vertėjas ir literatūros kritikas, į lietuvių kalbą išvertęs knygą „Žydų šimtmetis“

Perskaičiau, regis, užtektinai daug knygų apie „Mossad“ ar „Šin Bet“. Izraelio slaptųjų tarnybų žygiai negali nekelti susižavėjimo ir pavydo. Tačiau čia tiktų liaudiška išmintis: „kuo toliau į mišką – tuo daugiau medžių“. Kaskart vis tvirčiau įsitikinu, kokia įdomi, pamokanti, įkvepianti žydų istorija. Tad nenuostabu, kad nusprendžiau įsigyti ir neseniai Lietuvos knygynuose pasirodžiusį „Žydų šimtmetį“, kuriame, sakyčiau, labai įtaigiai ir įtikinamai atskleidžiama žydų sėkmės formulė. Beje, šią knygą į lietuvių kalbą išvertė žinomas vertėjas, literatūros kritikas Laimantas JONUŠYS. Jis mielai sutiko atsakyti į keletą „XXI amžiaus“ žurnalisto Gintaro Visocko klausimų.