„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2014 m. vasario 28 d., Nr. 2 (267)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Lemiamos dienos Ukrainoje

Praėjusiame „XXI amžiaus“ numeryje trumpai pranešėme apie įvykius Ukrainoje. Rašėme, kad iki praėjusio trečiadienio buvo žuvę 25 žmonės. Prezidentas Viktoras Janukovyčius ketvirtadienį paskelbė gedulo dieną, tačiau tada, nepaisant derybų ir tariamų paliaubų, prasidėjo dar didesni susirėmimai, per kuriuos žuvo dar daugiau kaip 50 žmonių, šimtai buvo sužeista. Tarp žuvusių ir sužeistų yra ir vaikų. Greitosios pagalbos automobiliais buvo vežami sužeistieji į miesto ligonines ir cerkves, kur gydoma daugiau kaip 400 žmonių, iš viso sužeistųjų skaičius siekia 1000. Teisėsaugos ir specialių pajėgų „Berkut“ dalinių pareigūnai, snaiperiai, Dnipropetrovsko atskiroji oro brigada ir „tituškos“ naudojo paprastąsias kovines ir šarvamušes kulkas, šaudė siekiant nužudyti. Naktį apie 50 „tituškų“, padedant 20 milicininkų, suniokojo beveik visus greitosios pagalbos automobilius, supjaustytos padangos, išlaužtos durelės, greitosios pagalbos automobiliai nebetinkami naudoti. Iš viso suniokota apie 30 greitosios pagalbos automobilių. Beje, liūdnai pagarsėjusių neteisėtai veikiančių „tituškų“ pavadinimas kilęs iš vieno asmens vardo. Vadimas Titušek dalyvavo susidūrimuose su protestuotojais valdžios institucijų pusėje. Suimtas už smurtą jis pasakė vykdęs policijos nurodymus. Taigi, kai atrodė, jog Kijeve pagaliau pavyks išlipti iš politinės krizės, o Ukrainos parlamente – Aukščiausioje Radoje – turėjo būti pradėta svarstyti Konstitucijos reforma, kuri turėjo grąžinti Ukrainą į parlamentinės respublikos statusą, viskas apsivertė aukštyn kojomis, nes Rados pirmininkas Volodymyras Rybakas neleido registruoti šio projekto. V. Janukovyčius dėl aukų pareikalavusių neramumų kaltino opoziciją, tokios pačios pozicijos laikėsi Ukrainos prokurorai. Regionų partija, iš kurios po Maidano gynėjų iššaudymo koviniais ginklais masiškai išstoja žmonės, paskelbė pareiškimą, kuriuo pasmerkė V. Janukovyčių dėl žmonių aukų ir padėties Ukrainoje, apkaltindama jį valstybės išdavyste. Ukrainos gynybos ministerija pareiškė, kad lieka ištikima tautai, ir kariuomenė nesileis įtraukiama į politinį konfliktą. Nemažai „Berkut“ pareigūnų oficialiai atsisakę tarnauti buvusiai vyriausybei, perėjo į protestuotojų pusę ir prisiekė ištikimybę Ukrainos tautai.

Opozicijos protestuotojams perėmus sostinės kontrolę ir nacionalinį parlamentą, paskelbta, kad penktadienį vakare V. Janukovyčius iš Kijevo pabėgo į šalies rytuose esantį Charkovą ir pasmerkė, jo teigimu, „valstybės perversmą“. Kol lankytojai praradę žadą ir piktindamiesi apžiūrinėjo V. Janukovyčiaus rūmus, baseinus ir egzotiškus gyvūnus, žurnalistai naršė po dokumentų krūvas. Tie dokumentai rodo, kad prezidentas maudėsi ekstravagantiškoje prabangoje, kai jo šalis prašė finansinės pagalbos ir iš Vakarų, ir iš Rusijos. Daug finansinių ir kitų dokumentų buvo sudeginta, o kiti sumesti į ežerą prieš tai, kai V. Janukovyčius pabėgo iš savo akylai saugotos rezidencijos. Narai sugebėjo daug dokumentų iš ežero ištraukti, ir aktyvistai juos išdėliojo, kad jie išdžiūtų. O išdžiūvusiuose dokumentuose rasta, kaip švaistyti milijonai, kad buvo mokami kyšiai, taip pat ir teisėjams, vyko mokesčių slėpimas bei kiti nusikaltimai. Prezidento valdas perėmė opozicijos savigynos grupės, kurios atvėrė jas lankytojams, dislokavo aktyvistus palaikyti tvarką ir užkirsti kelią galimam plėšimui ar žalai. Ukrainiečiai skubėjo apžiūrinėti parkus ir prabangą, įskaitant V. Janukovyčiaus privatų golfo lauką, kiaulių fermą ir nedidelį zoologijos sodą su stručiais ir povais visa tai vertindami su nuostaba ir pasibjaurėjimu. V. Janukovyčiaus privati rezidencija Mežygirjos parke – maždaug 140 ha mišku apaugusiose kalvose palei Dniepro upę – daugeliui ukrainiečių tapo korumpuotos administracijos simboliu. Prezidentas nesutikdavo atsakyti į klausimus apie tas valdas ir nurodydavo, kad gyvena kukliame name mažame sklype toje teritorijoje. Besaikę prabangą mėgo ir buvęs Ukrainos generalinis prokuroras Viktoras Pšonka. Rada nusprendė prabangias rezidencijas nacionalizuoti.

Šeštadienį dramatiškai pasikeitė padėtis Aukščiausiojoje Radoje. Atsistatydino Rados pirmininkas V. Rybakas, o naujuoju Rados pirmininku išrinktas Oleksandras Turčynovas. Beje, tai padaryti pavyko gana lengvai vien todėl, kad bent 70 deputatų iš prezidento V. Janukovyčiaus Regionų partijos perėjo į opozicijos pusę. Aukščiausioji Rada atstatydino prezidentą V. Janukovyčių, o jo įgaliojimai laikinai perduoti Rados pirmininkui O. Turčynovui.

Parlamentas balsavo ir už užsienio reikalų ministro Leonido Kožaros nušalinimą nuo pareigų. L. Kožara buvo glaudžiai susijęs su V. Janukovyčiaus sprendimu nepasirašyti politinės ir prekybos sutarčių su Europos Sąjunga bei ekonominių ryšių su Rusija atkūrimo.

Rada balsavimu sugrąžino 2004 metais veikusią konstituciją su gerokai mažesnėmis prezidento galiomis, priėmė įstatymą, draudžiantį persekioti žmones už dalyvavimą Maidane, nuo atsakomybės atleisti visi protestų dalyviai, kuriems buvo iškeltos bylos. Rada priėmė nutarimą dėl kelio separatizmui ir kitiems galimiems pasikėsinimams į Ukrainos teritorinį vientisumą užkirtimo, nusprendė, kad neeiliniai prezidento rinkimai įvyks gegužės 25 dieną.

Beje, 49 metų O. Turčynovas kilęs iš Dniepropetrovsko miesto Ukrainos pietryčiuose, kaip ir ekspremjerė Julija Tymošenko. Jis yra J. Tymošenko partijos „Tėvynė“ lyderio pavaduotojas. O. Turčynovas ėjo Ukrainos valstybės saugumo tarnybos vadovo pareigas po 2004–2005 metų Oranžinės revoliucijos. Šis gabus politikas ir ekonomikos mokslų daktaras rašo ne vien mokslinius straipsnius apie šešėlinę ekonomiką. Jo kūryba liejasi fantastiniuose psichologiniuose trileriuose, gausiai pagardintuose bibline tematika. 2004 metais O. Turčynovas išleido įtempto siužeto romaną „Baimės iliuzija“. 2008 metais pagal jį buvo sukurtas to paties pavadinimo filmas, kurį Ukraina pasiūlė kandidatu į „Oskarą“ geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje.

Šeštadienį dramatiškai pasikeitus situacijai, į laisvę paleista 53 metų J. Tymošenko, nuo 2011-ųjų atlikusi septynerių metų laisvės atėmimo bausmę dėl piktnaudžiavimo valdžia pasirašant dujų sutartį su Rusija. Paleista iš ligoninės Charkove ji atvyko į Kijevą ir emocingai kalbėjo Nepriklausomybės aikštėje susirinkusiems žmonėms, didvyriais pavadinusi visus žuvusiuosius. Jos teigimu, „mes nebūsime verti šių žmonių atminimo, jeigu nenuteisime visų, visų iki vieno, kas atėmė jų gyvybes, šių studentų, mūsų taikių, gražių, dvasingų, moralių žmonių gyvybes. Jeigu visi kaltieji neatsakys už savo veiksmus, kiekvienas iš jų asmeniškai ir visi kartu, mes tiesiog būsime neverti žuvusiųjų atminimo. Mums reikia rasti savyje gailestingumo, drąsos, meilės ir atsakomybės suvienyti šalį, atkurti taiką, ramybę ir tą jausmą, kad kiekvienas žmogus yra savoje žemėje. Ir dabar aš noriu prisiekti tiems žmonėms, kurie stovi Maidane, padaryti viską, kas įmanoma, kad už kiekvieną kraujo lašą būtų atlyginta laime ir ateitimi“, – pabrėžė J. Tymošenko.

Ukraina pirmadienį išdavė arešto orderį V. Janukovyčiui dėl protestuotojų „masinių žudynių“ ir paprašė 35 mlrd. eurų pagalbos iš Vakarų krizės ištiktai šaliai apsaugoti nuo bankroto. Tiksli V. Janukovyčiaus, kuris paskutinį kartą esą buvo matytas Kryme, buvimo vieta vis dar tebėra nežinoma. Iš pradžių skelbta, kad jo lėktuvas nusileido oro uoste Jungtiniuose Arabų Emyratuose, paskui esą pastebėtas Donecke, slepiasi Maskvos stačiatikių patriarchato vienuolyne, galiausiai – kad yra Sevastopolyje.

Rada iki ketvirtadienio turėjo suformuoti naują vienybės vyriausybę. Vis dėlto tūkstančiai opozicijos šalininkų, paisydami lyderių raginimų likti Kijevo Nepriklausomybės aikštėje, tęsia demonstracijas ir neketina išardyti barikadų, kol nebus sudaryta nauja valdžia ir išrinktas naujas prezidentas.

Neramumai nusidriekė per visą Ukrainą. Bent trisdešimtyje miestų nuverstos Lenino statulos, atsistatydino devynių vakarinių ir centrinių Ukrainos sričių gubernatoriai. Tačiau kai kuriose vietose, ypač Kryme ir rytinėje šalies dalyje, yra daug nepatenkintų šiais pasikeitimais. Charkove vyko valdžios pasikeitimu nepatenkintų Regionų partijos deputatų suvažiavimas, kuriame dalyvavo atstovai iš Ukrainos pietinių ir rytinių sričių (Charkovo, Lugansko, Dnepropetrovsko, Donecko), autonominės Krymo respublikos, Rusijos. Deputatai skelbė esantys „už draugystę su Rusija!“ Antradienį keli šimtai prorusiškų aktyvistų užblokavo Krymo Aukščiausios Tarybos pastatą ir pareikalavo, kad vietinio parlamento pirmininkas pažadėtų sušaukti neeilinę sesiją. Mitingo dalyviai reikalavo, kad Krymo parlamentas paskelbtų pareiškimą, jog atsisakoma paklusti centrinei valdžiai, skelbtų referendumą dėl nepriklausomybės ir kreiptųsi į Rusijos valdžią pagalbos.

JAV pareiškė, kad Ukrainos parlamento veiksmai yra teisėti ir perspėjo Rusiją dėl karinės intervencijos, o Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad opozicija „užgrobė valdžią Kijeve, atsisako nusiginkluoti ir tęsia smurtą“. Abejones dėl valdžios teisėtumo Ukrainoje išreiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bei premjeras Dmitrijus Medvedevas. JAV Valstybės departamentas pranešė, kad uždraudė išduoti vizas maždaug 20 aukšto rango Ukrainos pareigūnų „prisidėjusių arba atsakingų už žmogaus teisių pažeidimus ar kitaip nurodžiusių juos vykdyti“. Beje, Ukrainos laikinasis vidaus reikalų ministras antradienį pasirašė įsakymą, kuriuo likviduojamas „Berkut“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija