„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2014 m. gegužės 30 d., Nr. 5 (270)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Mirė komunistinės Lenkijos vadovas

Generolas Vojciechas Jaruzelskis

Sekmadienį Varšuvoje, karinėje ligoninėje, po sunkios ligos mirė paskutinis komunistinės Lenkijos liaudies respublikos vadovas, generolas Vojciechas Jaruzelskis (Wojciech Jaruzelski). Liepos 6-ąją jam būtų sukakę 91-eri.

Dalį savo jaunystės V. Jaruzelskis praleido Lietuvoje. 1939 metais jis apsigyveno Lietuvos teritorijoje, o 1940 metais, prasidėjus sovietinei okupacijai, su šeima buvo ištremtas į Sibirą, kur mirė jo tėvas.

Komunistinės Lenkijos kariuomenėje V. Jaruzelskis sparčiai kopė karjeros laiptais. Jau 1962 metais jis tapo gynybos viceministru, o 1968 metais tapo generolu ir gynybos ministru. Jam pavaldūs daliniai malšino sukilimą Prahoje. Vis dėlto ryškiausia dėmė jo biografijoje – karo padėtis, Lenkijoje įvesta 1981 metų gruodžio 13-ąją, oficialiai galiojusi iki 1983-ųjų sausio 13-osios. Skaičiuojama, kad per maždaug pusantrų metų, kiek truko karo padėtis, nuo šautinių žaizdų ir kitų sužalojimų mirė bent 56 prodemokratinių protestų dalyviai, o karo padėties laikotarpiu Lenkijoje iš viso žuvo apie 100 žmonių.Šis žmogus aktyviai kovojo su „Solidarumo“ judėjimu ir disidentu Lechu Valensa (Lech Walęsa), vėliau tapusiu Lenkijos prezidentu. Per tą laikotarpį buvo suimta apie 10 tūkst. disidentų V. Jaruzelskis tapo pirmuoju iš komunistinio bloko lyderių, sutikusiu surengti derybas su demokratinės opozicijos lyderiais. Tai atvedė prie pusiau laisvų rinkimų 1989 metais ir komunistinio režimo taikaus pasitraukimo. Tie įvykiai buvo pirmasis žingsnis procese, lėmusiame viso sovietinio bloko subyrėjimą. 1990 metais V. Jaruzelskis oficialiai pasitraukė iš prezidento posto, ir L. Valensa galėjo tapti pirmuoju po Antrojo pasaulinio karo demokratiškai išrinktu Lenkijos valstybės vadovu.

V. Jaruzelskis palaidotas Varšuvos Povonzkų karių kapinėse, tarp I-osios lenkų armijos, kuri kovėsi Raudonosios Armijos sudėtyje II pasaulinio karo metais, karių. Tokį Lenkijos karo veteranų ir politinių kalinių sąjungos prašymą patenkino Lenkijos sostinės savivaldybė. Šeimos ir artimųjų pageidavimu laidotuvės buvo kuklios, dalyvaujant tik šeimai, giminėms ir artimiesiems.

 

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija