Šimtmečio potvyniai Balkanuose

Potvynio padariniai

Tenka evakuotis

Bosnija ir Hercegovina bei kai kurios Serbijos vietovės priminė dumbliną ežerą

Potvynis sugriovė namus

Bosnijoje ir Hercegovinoje bei kaimyninėje Serbijoje, per tris dienas išlijus maždaug trijų mėnesių lietaus normai, kilo didžiausi per visą stebėjimų istoriją potvyniai. Savos upės ir jos intakų potvyniai paveikė daugiau kaip 1,6 mln. regiono žmonių, užlieta dešimtys tūkstančių ha dirbamosios žemės, sunaikinta ar apgadinta daug namų. Aukų skaičius – apie pusšimtis žmonių.

Maždaug trečdalis Bosnijos priminė dumbliną ežerą. Staiga pakilusios upės įsiveržė į namus. Daugiau kaip 100 tūkst. žmonių sraigtasparniais, valtimis, autobusais teko evakuoti į saugesnes vietas Bosnijoje, Serbijoje, Kroatijoje. Potvynio vandenys Bosnijoje išjudino po karo paliktas minas, nuplovė dėl minų laukų perspėjamuosius ženklus. Bosnija dar tik pradėjus atsigauti po Balkanų karų, vanduo ir nuošliaužos išjudino 1992–1995 metų karo palikimą. Per du dešimtmečius šalyje bandyta nukenksminti maždaug milijoną po karo paliktų minų, bet nebaigta – liko dar  maždaug 120 tūkst. nesprogusių minų. Jų laukai buvo pažymėti, dabar vanduo nuplovė perspėjamuosius ženklus, o minos randamos ten, kur jų niekada nebuvo. Žmonėms pradėjus valyti savo namus, žemę ar sodus, likęs purvas gali slėpti upių atneštas minas ir kitus sprogstamuosius užtaisus. Be to Savos upe minos gali nuplaukti per Kroatiją, po to Dunojumi iki Juodosios jūros ir patekti į hidroelektrinių turbinas. Taigi minos tampa tarptautiniu rūpesčiu.

Serbijoje labiausiai nukentėjo Obrenovačo miestas, kuriame daugiau negu 20 tūkst. žmonių – daugiau nei pusę – teko evakuoti. Kroatijoje taip pat buvo evakuojami pavojingų rajonų, gyvenančių palei Savos upę, gyventojai. Tonos gyvulių gaišenų išvežta iš ūkių sunaikinti, bet purvynai ir nuošliaužos lėtino jų surinkimą. Pranešta apie daugiau kaip 2 tūkst. žemės nuošliaužų.

Savos upės vanduo ėmė slūgti, bet potvynio padariniai liks ilgam.

© 2014 „XXI amžius“