„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2014 m. birželio 27 d., Nr. 6 (271)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Koks Rusijos tėvynainių programos tikslas?

Nuo 2006 metų veikia Rusijos Prezidento Vladimiro Putino pasirašyta tėvynainių programa, pagal kurią rusai, gyvenantys kitose šalyse, skatinami grįžti į tėvynę. Per septynerius metus iš Lietuvos, pasinaudodami šią programa išvyko 190 rusų. Iš pirmo žvilgsnio V. Putino programa patyrė absoliutų krachą, tačiau politologai neabejoja, kad ji bus tęsiama, nes Rusijai ne tiek reikia sugrįžtančių tautiečių, kurie apgyvendinami toli nuo didžiųjų miestų (Tolimuosiuose Rytuose, Sibire ar Pavolgyje), kiek menamo rūpesčio jais ir galimybės apginti juos nuo diskriminacijos, kaip tai buvo padaryta Kryme, o dabar tęsiasi Rytų Ukrainoje.

Apklausos rodo, kad net pusė Rusijos gyventojų mano, jog Baltijos šalyse rusakalbiai yra diskriminuojami. Tačiau ar jie tikrai diskriminuojami, ar jiems blogai čia gyventi? Atrodo, kad ne. Tai patvirtina ir Rusijos prezidento V. Putino globojama programa, skirta norintiems sugrįžti gyventi į Rusiją. Vadinamoji tėvynainių programa Baltijos ar kitų šalių rusams suteikia galimybę persikelti į Tolimųjų Rytų regioną, Centrinį federacinį, Šiaurės Vakarų, Pavolgio, Sibiro kraštus. Jiems suteikiama piniginė parama, taikomos įsikūrimo lengvatos. Bet Lietuvoje gyvenančių rusakalbių tai nevilioja, nes žmonės perkeliami į tam tikrus regionus, kur prasta infrastruktūra, vyksta kataklizmai, pavyzdžiui, Amūro sritis, kur neseniai buvo potvynis, Čitos sritis, tai yra perkeliami ten, iš kur net vietiniai stengiasi išvažiuoti. „Gyvenimo lygis Baltijos šalyse visada buvo gerokai aukštesnis. Tie žmonės, kurie gyvena Lietuvoje, dažniausiai norėtų vykti į didžiulius miestus – Maskvą, Sankt Peterburgą. Tačiau šie miestai nedalyvauja programoje. Gal ir dėl to, kad Lietuva, Latvija ir Estija tapo ES narėmis, ir žmonėms atsirado galimybė vykti į Rytus ir Vakarus“, – svarstė Rusijos ambasados Lietuvoje Konsulinio skyriaus vadovas Aleksandras Mamajevas.

Rusų bendruomenės atstovė, Seimo narė Larisa Dmitrijeva sakė, kad Lietuvoje gyvenantys rusakalbiai seniai apsisprendė būti šios šalies piliečiais, todėl retas kuris susidomi galimybe išvykti į Rusiją. Esą labiau čia gyvenančius rusakalbius domina Vakarai, o ne Rytai.

Apžvalgininkai įsitikinę, Rusijos sumanyta vadinamoji tėvynainių programa patyrė fiasko. Vytis Jurkonis pastebi, jog pastaruoju metu užklausų išvykti iš Lietuvos į Rusiją visiškai nebuvo. Kaip tik pastaruosius dvejus metus, kai V. Putinas sugrįžo į valdžią, išaugo politinio prieglobsčio prašančiųjų skaičius. Vien Lietuva šiais metais politinį prieglobstį suteikė 8 asmenims iš Rusijos. „Ypač pastaruoju metu dėl išaugusių represijų ir socioekonominių problemų Rusijos Federacijos piliečių, išvykstančių iš Rusijos, skaičius auga ir ne tiktai į Lietuvą, bet ir kitas ES valstybes žmonės bėga, nes supranta, kad situacija pastaruoju metu tikrai negerės, ir verslininkai stengiasi investuoti į Europą ir išvežti savo kapitalą“, – sakė politologas.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius įsitikinęs – programa tik simbolinė. Esą reikia prisiminti vadinamąją „Karaganovo doktriną“, joje teigiama, kad užsienyje gyvenantys rusai yra gerokai naudingesni nei grįžę į Rusiją.

„Savotiška chameleoniška politika, tarsi, iš vienos pusės, turi tas tokias popierines formalias programas, iš kitos pusės, jau nereikia, kad rusai sugrįžtų, nes Putinui, Kremliui reikia, kad jie pasiliktų toje teritorijoje ir atliktų tam tikrus geopolitinius uždavinius. Pasižiūrėkime į Krymo situaciją, kai buvo argumentuojama, kad viskas yra daroma rusakalbių labui, ginant juos, grąžinat juos į tą pačią Rusijos tėvynę“, – kalbėjo VU TSPMI dėstytojas.

Tačiau neabejojama, kad tėvynainių programa, kuri net Rusijoje vertinama kaip neefektyvi, išliks, nes Kremliui reikia įrankio savo ideologijai, skelbiančiai, kad kitose šalyse gyvenančiais rusais tėvynė rūpinasi, skleisti.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija