„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2014 m. birželio 27 d., Nr. 6 (271)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Rusijos diena Vingio parke

Birželio 8-ąją Vilniaus Vingio parke vyko Rusijos diena. Renginio dalyvius pasveikino Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, du Seimo nariai iš Darbo partijos frakcijos – Larisa Dmitrijeva ir Sergejus Dmitrejevas. Visagino merė Dalia Štraupaitė, palinkėjo, jog įvairių tautybių žmonės sugyventų taikiai, kaip jie sugyvena 43 skirtingas tautybes skaičiuojančiame Visagine. Po kalbų sekė koncertas, fejerverkai, renginyje pasirodė merginos, tiek apsirengusios Lietuvos, tiek Rusijos tautiniais drabužiais, buvo kolektyvų iš kitų valstybių. Susirinkusieji užpildė Vingio parko estradą, dalis jų įsikūrė pievelėje, šalia kurios šurmuliavo mugė: ten siūlyta lietuviškų lino dirbinių, knygų įvairiomis kalbomis, suvenyrų, žaislų, galima buvo įsigyti lauko sąlygomis gaminto maisto, gėrimų. Didžioji dalis susirinkusiųjų – šeimos su vaikais, vyresnio amžiaus žmonės ir šiek tiek jaunimo.

Rusijos diena šiemet sulaukė daugiau dėmesio nei įprasta: Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos narys Mantas Adomėnas kalbėjo, jog Lietuvoje švenčiama Vladimiro Putino imperijos diena, kai Ukrainoje liejamas gyventojų kraujas. Jis sakė, kad minima ne kultūros diena, o kitos valstybės diena, kuri Ukrainoje yra agresorius, okupavęs Krymą. M. Adomėnas šventės organizavimą vadino amoraliu: „Atkreipkime dėmesį, kas yra minima? Rusijos federacijos diena. Tai yra tos valstybės diena. Čia nėra tos valstybės kultūros diena, čia nėra Lietuvos rusų bendruomenės šventė. Čia yra svetimos valstybės diena. Mes čia švenčiame V. Putino imperijos dieną. Tai, kad vykdoma kultūrinė programa, suprantama, nes šventė turi būti kažkuo užpildyta. Jei tai nieko bendro neturi su Rusijos valstybe, kodėl tada ambasada tai finansuoja? Kodėl yra demonstruojama Rusijos, o ne Lietuvos vėliava? Kodėl ta šventė yra daroma per Rusijos federacijos dieną? Jei Lietuvos rusų bendruomenė nori švęsti savo kultūrinę šventę, galima pasirinkti datą, nesusijusią su Rusijos valstybine švente“, – teigė M. Adomėnas.

Renginio Vilniuje organizatorė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Tautinių bendrijų ir savivaldos plėtojimo komiteto pirmininkė Olga Gorškova „Žinių radijui“ teigė, jog renginys visų pirma yra kultūrinis ir skirtas Lietuvoje gyvenančioms tautinėms mažumoms. Tokie renginiai – normali tarptautinė praktika, kai juos remia tiek tautinėms mažumoms atstovaujančios ambasados, šiuo atveju – Rusijos, tiek vienos savivalda, t.y. – Vilniaus savivaldybė. Rusijos dieną gynusi Darbo partijos frakcijos Seime narė Larisa Dmitrijeva kalbėjo, jog tai – išskirtinai kultūros šventė, kuri buvo skirta kitų tautų Lietuvos piliečiams. Anot O. Gorškovos, šventė negali kelti jokios agresijos. „Pirmiausia, aš – Lietuvos pilietė. Aš gyvenu Lietuvoje, sostinėje Vilniuje, kuri istoriškai yra daugianacionalinė ir daugiakultūrinė vieta. Man skaudu girdėti, kad kultūros renginys neša agresiją. Kokia agresija gali būti nuo Puškino romansų, nuo liaudies šokių ir dainų? Svarbiausia, šventėje skamba ne tik rusiškos dainos, bet ir baltarusiškos, lietuviškos, totoriškos, žydų ir taip toliau“, – sakė O. Gorškova. Jos nuomone, rengti tokias šventes skatina tarptautinė praktika. Tai, kas šiuo metu vyksta Rytų Ukrainoje, pasak O. Gorškovos, su organizuojama švente neturi nieko bendro. „Mes, kultūrininkai, nekariaujame. Šventė yra tradicinė, jei mes jos nerengsime, manau, įtampa padidės. Dar kartą noriu pakartoti, kad jokios agresijos nėra. Čia – koncertinė aikštelė, kur gali pasirodyti mokyklos, kuriose dėstoma rusų kalba, meno kolektyvai. Čia labai pamėgta šventė“. O. Gorškova sakė, kad ši šventė buvo rengiama 11 metų, tačiau iki šiol šis renginys nekėlė jokio pasipiktinimo. „Jei peržvelgtumėte Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos internetinėje svetainėje skelbiamą informaciją, pamatytumėte, jog rengiamos sporto rungtynės, suvažiavimai ir kitokie renginiai. 94 užsienio valstybėse gyvenančių lietuvių, įskaitant ir gyvenančius Rusijoje, organizacijos gauna finansavimą iš Lietuvos. Tai – normali tarptautinė praktika. Lygiai taip pat Lietuvoje gyvenančioje Rusijos bendruomenėje prieš 12 metų gimė idėja, parašėme projektą, kuris gyvuoja ir vystosi“, – sakė O. Gorškova. Ji pabrėžė, kad šiame projekte dalyvauja miestų merai: taip su projektu susijęs Kaliningrado meras, kuris kaip dovaną siunčia savo kolektyvą. Analogiškai elgiasi ir kaimyninė Baltarusija – į renginį atvyks artistai iš Gardino.

Kilusį konfliktą kritiškai įvertino politologas Marius Laurinavičius: „Tai – sudėtingas ir nevienareikšmis klausimas. Šios dienos ir apskritai tokia Rusijos politika yra Rusijos imperinės politikos įrankis. Apie tai yra prirašyta daugybė studijų, čia net nėra dėl ko ginčytis. Tai yra tos vadinamosios minkštosios galios priemonės, – sakė jis. – Kita vertus, jeigu mes imsimės draudimų ar tokių garsių pareiškimų, bet patys nieko nedarysime, mes žaisime būtent tą rusišką žaidimą. Neabejoju, kad būtent tai, kas dabar vyksta Lietuvoje, ir pono Adomėno pasisakymai bus labai gerai panaudoti Rusijos propagandos. Manau, tokiais atvejais reikia elgtis visiškai priešingai. Pavyzdžiui, šiemet, kai jau buvo visiškai aišku, ką Rusija daro Ukrainoje, tas pačias rusų dienas reikia panaudoti parodant kitokią Rusiją: pakviesti kultūros veikėjus, kurie pasisako prieš Putino režimą, kurie aiškiai deklaravo paramą Ukrainai. Tai būtų ir šventė rusų bendruomenei Lietuvoje, ir tikra užsienio politika. O tai, ką dabar daro ponas Adomėnas, aš pavadinčiau tik viešųjų ryšių akcija“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija