„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2014 m. spalio 31 d., Nr. 9 (274)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Ukrainos pasirinkimas

Pirmą kartą valdžioje – provakarietiški prezidentas, vyriausybė ir parlamentas

Balsuoja Ukrainos prezidentas
Petro Porošenka

Balsuoja ministras pirmininkas
Arsenijus Jaceniukas

Praėjusį sekmadienį Ukrainoje įvyko pirmalaikiai rinkimai į Aukščiausiąją Radą. Iš viso savo valią pareiškė 53 proc. šalies rinkėjų: aktyviausiai balsavo Vakarų Ukrainos gyventojai, Donecko ir Luhansko regionuose savo teise balsuoti galėjo pasinaudoti tik mažuma. Nors pažeidimų būta, bet didelių provokacijų, kurių baimintasi, išvengta.

Dviejų rinkėjų apklausų duomenimis, Ukrainos prezidento Petro Porošenkos blokas ir ministro pirmininko Arsenijaus Jaceniuko vadovaujamas Liaudies frontas atitinkamai gavo 22,2–24,3 proc. ir 21,3–21,8 proc. balsų. Trečioji politinė jėga – Lvovo mero Andrijaus Sadovyjaus vadovaujama panašių pažiūrų partija „Samopomyč“ („Savigalba“), – šių apklausų duomenimis, turėtų gauti 12,5–14,2 proc. balsų. Šių jėgų pakaktų, kad Aukščiausiojoje Radoje būtų suformuota stabili dauguma, leisianti prezidentui P. Porošenkai sureguliuoti krizę pietryčių Ukrainoje ir tęsti politines reformas. Luhansko ir Donecko sričių atskyrimas ir neįvykę rinkimai okupuotose teritorijose sumažino prorusiškos opozicijos mandatų skaičių.

Vakare uždarius balsavimo apylinkes Ukrainos prezidentas Petro Porošenka kreipėsi į tautą. Šalies vadovas padėkojo rinkėjams už pasitikėjimą. „Prašiau, kad atiduotumėte balsus už demokratišką, proeuropietišką daugumą. Jūs tai išgirdote, todėl ačiū jums“, – kalbėjo P. Porošenka. Ukrainos prezidentą pradžiugino žinia apie tai, kad komunistų partijai nepavyko įveikti rinkimų barjero – ji surinko 4 proc. balsų. „Pirmą kartą per 96 metus ukrainiečių parlamente nebus komunistų. Aš jus su tuo sveikinu. Ukrainiečiai sudavė lemiamą smūgį penktajai politinei kolonai. Teisingumas triumfavo ir Regionų partijos atžvilgiu“, – kalbėjo prezidentas apie politinę jėgą, kuri buvo svarbiausia nušalintojo prezidento Viktoro Janukovyčiaus atrama.

Radoje pietinių regionų atstovams buvo palikta 27–30 vietų. „Kad ir ką Rusija darytų, Ukraina visada tvirtins, kad tai – jos regionai. Ukraina visada kalba apie savo teritorinį vientisumą, o šios tuščios kėdės ir yra tam tikras priminimas, kad deputatai čia turi sėdėti, bet dėl Rusijos okupacijos šių žmonių čia nėra. Tačiau kada nors jie vėl bus – tai laiko klausimas“, – kalbėjo politologas Laurynas Kasčiūnas. Pasak jo, po Maidano ukrainiečių tauta virto pilietiška. Posovietinėje erdvėje nedaug tokių tautų, kurios išlaiko valstybingumo egzaminą. Tai pareikalauja milžiniškos duoklės. L. Kasčiūnas sakė, kad Donbaso interesų grupės traukė visą šalį į šešėlį. „Kylant šalies ekonomikai, pragyvenimo gerovės standartui, tikėtina, kad pats regionas, jo žmonės, vėl norės grįžti į Ukrainos sudėtį ne tik formaliąja, bet ir tiesiogine prasme“, – sakė L. Kasčiūnas. Jo teigimu, Osetijos, Abchazijos, Krymo pavyzdžiai rodo, kad Rusija nesugeba tesėti pažadų tiems regionams, kurios aneksuoja, nesirūpina jų infrastruktūra, ekonomine gerove.

Kaip teigia Lietuvos ambasadoriumi Ukrainoje buvęs politologas Vytautas Plečkaitis, ukrainiečiai, nuvertę Lenino balvonus, taikiu būdu palaidojo ir jo įkurtą Komunistų partiją, kuri nuo pat pradžių buvo ir išliko penktąja Kremliaus kolona, atvirai pasisakydavo prieš šalies nepriklausomybę ir už glaudžią sąjungą su Rusija. Lenino paminklai tiek pačioje Rusijoje, tiek Ukrainoje įkūnija totalitarinį ir imperinį Maskvos nusistatymą bei tebeskatina totalitarinę mąstyseną, kuria ir šiandien vadovaujasi ne tik Kremlius, bet ir nemaža dalis Rusijos opozicijos, pasisakydama už Krymo priklausymą Rusijai. Tai kažkiek primena 1918–1920 metus, kai prieš bolševikus kovojusi Baltoji gvardija nenorėjo pripažinti Baltijos šalių nepriklausomybės.

Kaip teigė Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Alvydas Medalinskas, rinkimų rezultatai Ukrainoje – didelis smūgis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Anot politologo, šie rezultatai rodo, kad V. Putinas, išlošęs keletą šalies gabaliukų, kur yra nestabilumas – Donecko, Luhansko srityse, – iš tiesų pralaimėjo visą Ukrainą. Trys proeuropinės krypties partijos turės daugiau nei 50 proc. vietų daugiamandatėse apygardose. A. Medalinsko teigimu, Radikalų partija ir „Dešinysis sektorius“, kuriais Rusija gąsdino pasaulį, gavo daug mažiau balsų, negu buvo galima tikėtis, o Radikalų partija – net dvigubai mažiau. Šie balsai, pasak A. Medalinsko, atiteko Liaudies fronto ir „Savipagalbos“ partijoms. „Iš dviejų partijų, kurios buvo siejamos su oligarchais, o šie – su Viktoro Janukovyčiaus režimu, pakliuvo vienas opozicinis blokas. Tiesa, jame taip pat yra buvusių V. Janukovyčiaus ministrų“, – teigia A. Medalinskas ir priduria, kad jie dar gali padidinti savo balsus per vienmandates apygardas. Svarbu, kad dvi partijos gavo panašų balsų skaičių – vadinasi, nebus spaudimo, kad parlamento dauguma būtų visiškai proprezidentinė, tai bus trijų partijų dialogas. Politologo įsitikinimu, naujoji Ukrainos valdžia šalyje truputį primena Lietuvos pirmąjį parlamentą po 1990 metų. „Ten bus ne tik politikai, bet ir labai daug pilietinių aktyvistų, visuomenininkų, kurie turėtų būti naujas kraujas Ukrainos politikoje. Iš tikrųjų tai yra ženklas, kad Ukrainoje po šių rinkimų ne tik tų tradicinių partijų politikai, bet ir pilietinė visuomenė imasi atsakomybės kartu už Ukrainos valstybės ateitį labai nelengvu laikotarpiu, kai yra didžiulės ekonominės problemos ir, žinoma, konfliktas Donbase“, – primena A. Medalinskas. Jo manymu, Ukrainos dar laukia išbandymas kitą savaitę, nes šalies separatistai rengia rinkimus pagal savo, o ne pagal Ukrainos įstatymus ir Ukrainai reikės nuspręsti, kaip šioje situacijoje elgtis.

V. Plečkaitis pastebėjo, kad pirmą kartą Ukraina turi ir provakarietišką prezidentą, turės provakarietišką vyriausybę bei provakarietišką parlamentą. Taigi didžioji Ukrainos rinkėjų dalis pasirinko europinį kelią. Rusija kažin ar sugebės susitaikyti su tokiu Ukrainos praradimu. Jei Rusija būtų demokratinė valstybė, jos politiniai vadovai ir parlamentas pripažintų savo kaimynės demokratinį pasirinkimą – būti gal net Europos Sąjungos dalimi. Tačiau Rusija nėra demokratinė šalis, ir nematyti, kad ji tokia norėtų tapti. Krymas ir dalis Donbaso jau atplėšta nuo Ukrainos. Okupuotos Rytų teritorijos tampa įšaldytu konfliktu ilgam laikui, galbūt net gali tapti stabdžiu Ukrainos integracijai į ES. Tai – išorinė priežastis, kurios viena Ukraina negali ir negalės pašalinti. Tačiau šios teritorijos yra per didelės, kad taptų dar viena Padniestre. Čia gyvena apie 4,5 mln. gyventojų. Juos reikia aprūpinti darbu, bent minimaliomis pajamomis. Tai padaryti Rusijai nebus lengva. Rusijai Ukraina tampa ne tik geopolitine problema. Savo demokratiniu pasirinkimu ji apskritai kelia baimę totalitariniam Rusijos režimui. Ukraina skurdesnė už Rusiją, bet ji kur kas demokratiškesnė. Rusijoje gali būti vienas vadas ir viena tiesa, o Ukrainoje to jau negali būti. Ne tik todėl, kad Ukraina kilo iš kazokų – laisvų žmonių bendruomenės, – ar todėl, kad joje nėra vienos vyraujančios religijos. Ukraina yra kitokia, o regionų skirtumai lemia šalies, jos lyderių ir idėjų įvairovę. Tai reiškia kur kas palankesnes sąlygas tapti europine demokratine šalimi, kokia Rusija būti nenori, o Ukraina siekia tapti. Be Rusijos priešiškumo, Ukrainai teks įveikti ir didžiulę korupciją, apmalšinti oligarchų apetitus, įvykdyti daugybę reformų, kad taptų rimta kandidate į ES.

 

Lietuva sveikina Ukrainos žmones, pasirinkusius europietišką ateitį

„Sveikiname Ukrainos žmones, laisvai ir demokratiškai išreiškusius savo valią pirmalaikiuose Aukščiausiosios Rados rinkimuose ir pasirinkusius europietišką ateitį“, – sakoma Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos išplatintame pareiškime. Toliau jame sakoma: „Gerbiame šį Ukrainos žmonių pasirinkimą ir tikime, kad Ukraina tvirtai žengs europinio atsinaujinimo keliu, kurdama stiprią, vieningą ir klestinčią valstybę. Lietuva ir toliau pasirengusi remti Ukrainą šiame kelyje, teikdama reikiamą paramą ir dalindamasi savo patirtimi. Rinkimai vyko sudėtingomis sąlygomis, kai Ukrainos Krymo Autonominė Respublika yra okupuota, o svetimos valstybės tiesiogiai remiami separatistai dalyje Rytų Ukrainos trukdė žmonėms laisvai išreikšti savo valią. Nepaisant to, Ukrainos vyriausybei pavyko sklandžiai organizuoti demokratinius, sąžiningus ir skaidrius rinkimus, atitinkančius tarptautinius standartus. Rinkimus stebint ypač dideliam skaičiui stebėtojų, tarp kurių buvo ir gausus būrys Lietuvos atstovų – 8 ESBO misijos atstovai, 14 Seimo narių, 2 europarlamentarai, taip pat nevyriausybinių organizacijų atstovai, – esminių rinkimų tvarkos pažeidimų nebuvo užfiksuota. Naujosios Ukrainos Rados laukia nelengvas uždavinys – nedelsiant imtis esminių šalies sektorių pertvarkos. Tikime, kad demokratiškai išrinkti Ukrainos atstovai ryžtingai vykdys reikiamas reformas, reikalingas stiprios, nepriklausomos ir europietiškos valstybės kūrimui. Simboliška, kad šie rinkimai įvyko likus keletui dienų, kai bus pradėtas taikyti ES ir Ukrainos Asociacijos susitarimas, negrįžtamai įtvirtinantis europinę Ukrainos raidos kryptį. Apgailestaujame, kad dėl iš užsienio vykdomos agresijos demokratiniai rinkimai negalėjo vykti Kryme ir dalyje Donecko ir Luhansko sričių. Dar kartą pabrėžiame, kad rinkimai Donecko ir Luhansko regionuose turi vykti pagal Ukrainos įstatymus ir atsižvelgiant į Minsko susitarimus. Lapkričio 2 d. šiuose regionuose planuojami vadinamieji „rinkimai“ neatitinka šių susitarimų, ir Lietuva jų nepripažins.Tarptautinė bendruomenė turi vieningai pasmerkti šį prorusiškų separatistų Donbase planuojamą nelegalų veiksmą“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija