„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2014 m. gruodžio 27 d., Nr. 11 (276)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Metams baigiantis

Valdas Kilpys

Metams nenumaldomai einant į pabaigą, laikas peržvelgti tuos įvykius, kurie turėjo esminės įtakos mūsų šalies ir jos gyventojų būčiai. Kai šalies ir pasaulio įvykiai vystosi su tokia dinamika, net valanda gali lemti daug pokyčių.

Besibaigiantys metai, be jokios abejonės, Lietuvoje praėjo „po Ukrainos ženklu“. Kai greta vyksta tokie dalykai, reaguoti būtina. Tai ir buvo daroma įvairiais būdais. Pirmiausia, buvo padidintas krašto apsaugos finansavimas. Nors dabartinis ministras savo ankstesnio „valdymo“ laiku yra pagarsėjęs kaip itin abejotinos svarbos karinės technikos įsigijimo autorius, tačiau šiais metais, atrodo, panašių dalykų išvengta. Priežastis paprasta: valstybės gynyba tapo platesnio rato žmonių interesų zona. Tai – labai svarbus besibaigiančių metų pasiekimas. Tapo nebeįmanoma „uždarame ratelyje“ nuspręsti, ko reikia mūsų kariuomenei. Į šį procesą įsijungė išmanantys ir, svarbiausia, nepriklausomi karybos ekspertai. Tai – didžiulis žingsnis į priekį.

Beje, metant žvilgsnį į globalesnius dalykus, darosi aišku, kad JAV įtaka pasaulyje žymiai sumažėjo, ir Ukrainos įvykiai yra vienas nedidelis šio proceso epizodas. Demokratų partijos prezidentas Barakas Obama jau seniai nebėra „vilties prezidentas“. Tai jaučiama ir mums, tai nėra gera naujiena, nes pasaulyje „policininkas“ yra reikalingas. Kad ir kaip keistai tai skambėtų, tačiau pastarieji metai pasaulyje yra chaoso laimėjimų laikas. Tvarkos planetoje gerokai sumažėjo...

Tęsiant Ukrainos temą, natūraliai kyla klausimas ir dėl Rusijos: kokiu keliu pasuks ši valstybė? Esame jos pašonėje ir „didžiosios meškos“ rangymasis mums yra pavojingas. Atrodo, kad iki šiol Lietuva laikėsi teisingos taktikos: buvo tarsi nedidelis, bet itin piktas šunėkas, progai pasitaikius įkandantis nerangiai ir vis piktėjančiai „meškai“. Stojant Rusijos ekonomikai, Vakarai perima iniciatyvą, tačiau... ar noriai tai daroma? Ar Vakarams reikalingas laimėjimas? Ar Lietuva netaps „keičiama moneta“ tariantis didiesiems? Kiti metai taps atsakymų į tokius klausimus ieškojimų laiku.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija