2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Pasaulinio ekonomikos forume

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir buvęs Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Kofis Ananas Pasaulio ekonomikos forume Davose Roberto Dačkaus (lrp.lt) nuotrauka

Popiežius ragino neužmiršti vargšų

Sausio 20–23 dienomis Šveicarijoje vyko Davoso forumas, kurio tema šiemet – „Ketvirtoji pramonės revoliucija“. Forumo išvakarėse kardinolas Piteris Turksonas (Peter Turkson) forumo steigėjui ir prezidentui prof. Klausui Švabui (Klaus Schwab) įteikė popiežiaus Pranciškaus laišką, kuriame esminių amžiaus pokyčių akivaizdoje pasaulio lyderiai raginami užtikrinti, kad neišvengiamoji ketvirtoji pramonės revoliucija, mokslinių išradimų ir robotų kūrimo pasekmė, nesunaikintų žmogaus, kad jo vietos neužimtų besielė mašina ir kad mūsų planeta nepavirstų tuščiu sodu dėl keleto žmonių užgaidų. Popiežius, kreipdamasis į forumo dalyvius – pilietinės visuomenės, politikos, finansų ir kultūros pasaulio atstovus – pabrėžė, kad vadinamos „ketvirtosios pramonės revoliucijos“ iškilimą lydi drastiškas darbo vietų mažėjimas. Technologizacija ir finansų įtaka ekonomikai nacionaliniu ir globaliu mastu sukėlė didelius pokyčius darbo rinkoje. Įvairiose šalyse sparčiai auga nelygybė ir skurdas. Akivaizdu, kad reikia naujų verslo modelių, kur pažangių technologijų plėtrą būtų galima pasitelkti darbo vietų sukūrimui, gamtos apsaugai. Žmogus turi reguliuoti technologijų augimą.

Europarlamentarams rūpi blaivybė keliuose

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuva yra trečia Europos Sąjungoje pagal suvartojamą alkoholio kiekį vienam gyventojui, o alkoholio vartojimas lemia itin daug žūčių ir sužeidimų mūsų keliuose. Nors ši problema – visų pirma pačių valstybių rūpestis, Europos Parlamentas ir kitos ES institucijos siekia, kad žmonės keliuose jaustųsi saugesni. Vilniuje, Europos namuose, apie tai diskutavo politikai, pareigūnai ir visuomenės atstovai. Siekdama mažinti žūčių ir sužeidimų skaičių ES įpareigojo tobulinti automobilius, kelius ir eismo saugos technologijas, nustatė vairuotojų darbo laiko reikalavimus, įpareigojo valstybes keistis informacija apie svarbiausius pažeidimus. Teisės aktą pastarąja tema pavasarį patvirtino Europos Parlamentas.

Europarlamentarai susirūpinę tuo, kad Lietuvoje ir kai kuriose kitose ES šalyse daugiau kaip 10 proc. gyventojų rizikingai vartoja alkoholį. „Bendros ES alkoholio strategijos nebėra, ir tai – visų ES institucijų darbo minusas“, – sakė EP narys Bronis Ropė, ragindamas komisarą Vytenį Andriukaitį priimti naują šios srities strategiją. Pasak europarlamentaro, kai Europa pradeda ką nors reguliuoti, mes pykstame, kad Europa kišasi, o kai tai paliekama reguliuoti pačioms valstybėms, priekaištaujame, kad Europa nesirūpina. Kaip gerą europinio reguliavimo pavyzdį politikas paminėjo neseniai įsigaliojusią Tabako direktyvą, kuri „tikrai pakeitė mūsų aplinką, nors buvo labai daug kalbų ir pasipriešinimo“. B. Ropė pastebėjo, kad alkoholis Lietuvoje pasiekiamas pernelyg lengvai ir ragino uždrausti alkoholio reklamą, neleisti prekiauti alkoholiu degalinėse, o stipriaisiais gėrimais prekiauti tik specializuotose parduotuvėse. „Artėja Seimo rinkimai, todėl dabar nelabai palankus laikas griežtoms priemonėms, bet gal ką nors politikai ir ryšis padaryti visuomenės labui“, – pridūrė kalbėtojas ir kvietė atkreipti dėmesį į plintantį narkotikų vartojimą.

Dėl Astravo atominės elektrinės pavojaus Lietuvai

Kreipimasis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę

Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis kreipėsi į Lietuvos Vyriausybę, atkreipdami dėmesį dėl statomos Astravo atominės elektrinės Baltarusijoje. Kreipimesi sakoma:

„Pažeisdama tarptautines aplinkosaugos konvencijas Baltarusija kartu su Rusija visai šalia Lietuvos sienos, Neries upės kilpoje, sparčiai stato atominę elektrinę. Jėgainės statybai vadovauja „Rosatom“ dukterinė įmonė, bus naudojama praktikoje neišbandyta, tad eksperimentinė, rusiška reaktoriaus technologija. Statybos darbus pagal Rusijoje ir Baltarusijoje suprantamą darbo kultūrą atlieka vietos statybos bendrovės. Branduolinės saugos priežiūrą vykdo jokios patirties ir jokio savarankiškumo nuo autoritarinės politinės valdžios neturinti valstybės institucija. Vieta jėgainei statyti parinkta politiniu sprendimu, net neišnagrinėjus alternatyvių vietų ir pažeidžiant tarptautinius reikalavimus. Dėl jėgainės geografinės padėties nelaimingo įvykio atveju teršalai Vilnių greitai pasiektų tiek oru, tiek vandeniu. Katastrofos atveju į evakuacijos zoną patektų visa Lietuvos, Europos sąjungos ir NATO valstybės narės, sostinė.

Rusija raginama liautis trukdžius Moldovai, Gruzijai ir Ukrainai artėti prie ES

Europos Parlamento rezoliucija

Rusija turi nutraukti Krymo okupaciją, taip pat liautis kištis į konfliktus Ukrainoje, Gruzijoje ir Moldovoje bei netrukdyti šioms šalims integruotis į ES. Tai pažymima sausio 21-ąją Europos Parlamento (EP) priimtoje rezoliucijoje. Europarlamentarai kartu ragina aktyviau kovoti su dezinformacija ir „gerinti strateginį informavimą“ rytinėse ES kaimynėse.

Remdami ES ir Gruzijos, Moldovos bei Ukrainos politinę ir ekonominę integraciją, europarlamentarai ragina Rusiją nutraukti Krymo okupaciją ir „nedelsiant liautis tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvavus šiuo metu vykstančiame konflikte Ukrainoje, taip pat įšaldytuose konfliktuose Gruzijoje ir Moldovoje“. EP tvirtai remia visų trijų šalių teritorinį vientisumą.

Sunitų fundamentalizmo atrama yra Saudo Arabija

Kun. prof. Samiras Chalilas Samiras SJ Nuotrauka iš dici.org

Pastarosiomis dienomis žiniasklaida ne kasdien praneša apie vis naujus šiitiškojo Irano ir sunitiškosios Saudo Arabijos apsižodžiavimus, diplomatinius kirčius ar ekonomikos žingsnius. Jėzuitas islamologas prof. Samiras Chalilas Samiras (Samir Khalil Samir), gimęs Egipte, paaiškina, kad dabartinė situacija atspindi ilgalaikes abiejų valstybių pastangas dominuoti regione, o dar plačiau žiūrint, – visame islamo pasaulyje. Pasak t. Samiro, vėl iškilo religijos ir politikos santykio problema, lėmusi islamo pasaulyje krizę, didžiausią per pastaruosius du amžius. Nuo XIX iki XX amžiaus vidurio buvo stipri liberali tendencija. Valstybė religiškai buvo neutrali iki tam tikro laipsnio, religinės mažumos musulmonų daugumoje turėjo panašias teises. Tačiau prieš 50 metų padėtis pradėjo keistis dėl Saudo Arabijos ir Kataro skleidžiamo sunitiškojo fundamentalizmo pagal savo vahabitiškąją doktriną. Ši įtaka buvo ir yra vykdoma finansiškai.

Musulmonai prieš ekstremizmą

Daug kartų konstatuota, kad islamo terorizmas negali būti įveiktas vien ginklais, iš išorės, jis turi būti įveiktas ir „iš vidaus“ – ypač pačiame islame. Atsiminkime, kad „Islamo valstybės ISIS“ teroristinė grupuotė neatsirado tuštumoje, bet yra viena iš paskutiniųjų modernaus, jau keletą dešimtmečių skaičiuojančio islamiškojo ekstremizmo mutacijų. ISIS skirtingai negu jo pirmtakė „al-Qaeda“, kurioje išaugo ir nuo kurios atsiskyrė, sukūrė pseudovalstybę, kuri turi keliasdešimt tūkstančių kovotojų ir bando imituoti valstybės infrastruktūrą, laikydamasi pačios ekstremistiškiausios islamiškosios teisės, šariato, versijos, atgaivindama tokias barbariškas praktikas, kaip vergovė, skelbdama, kad jos atsisakymas nebuvo pažanga, bet „tikrojo islamo“ išsižadėjimas.

Terorizmo virusas Europoje plečiasi ir gali apimti vis daugiau šalių

„Didžiausia terorizmo grėsmė Europoje kyla šalims, kurios aktyviai prisideda prie karinės operacijos prieš „Daesh“ Sirijoje ir Irake. Tai – Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Belgija, Nyderlandai ir Danija. Mes tradiciškai aktyviai remiame JAV, todėl tam tikras rizikos laipsnis jau atsiranda ir mūsų šalyje, bet kol kas grėsmė nėra labai reali“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Viešosios politikos ir administravimo instituto docentas, Europos Sąjungos (ES) tarptautinių santykių, užsienio ir saugumo politikos ekspertas dr. Mindaugas Puidokas. Jis interviu pasidalijo įžvalgomis apie saugumą Europoje ir Lietuvoje, pabėgėlių priėmimą ir trečiojo pasaulinio karo tikimybę. KTU mokslininkas atsakė ir į klausimą, kas mūsų šaliai kelia didesnę grėsmę – Islamo valstybės kovotojai ar prorusiškos jėgos.

Ar Vokietija jau pakankamai spalvinga, ponia Merkel?

Per 2015 metus daugiau nei milijoną „pabėgėlių“ priėmusi Vokietija Naujųjų metų naktį pasitiko kaip niekad. Kelne ir Hamburge iki tūkstančio migrantų iš musulmoniškų šalių gauja naujametę naktį užpuolė, apvogė ir seksualiai priekabiavo prie bent 120 moterų (tik tiek pateikta skundų, bent du jų – dėl išprievartavimo). Panašių išpuolių, pasirodo, būta ir Šveicarijoje, o Suomijoje jie planuoti, tačiau tarnyboms pavyko užkirsti tam kelią. Tikrovę pusę metų neigusiai Europos daliai tai turėjo būti sukrėtimas, migrantų grėsmes pripažinusiems europiečiams – „ar aš nesakiau“ akimirka. Pirmosios sausio dienos rodo, kad 2016 metais bent dalis vokiečių pabudo drąsesni, pripildę kantrybės taurę, pasiruošę eiti į gatves ir bent plakatuose paklausti: „Ar Vokietija jau pakankamai spalvinga, ponia Merkel?“

Kas nutildė kairiuosius diskusijoje dėl pabėgėlių?

Dar visai neseniai naujosios kairės atstovai ar jai prijaučiantys smerkė visuomenės dalį, skeptiškai vertinančią pabėgėlių krizę. Šarūnas Černiauskas, Paulius Gritėnas, kiti apžvalgininkai socialiniuose tinkluose atvirai bandė pašiepti visus nepritariančius ES sugalvotai kvotų sistemai, kurios metu visos ES narės yra įpareigojamos priimti tam tikrą skaičių atvykėlių iš tolimųjų pietinių kraštų. Nepaisant įvairių atvykėlių sukeltų riaušių traukinių stotyse, nepaisant nelegalių valstybinių sienų kirtimų, nepaisant sukeltų teroro aktų Paryžiuje...

Naujosios Kairės atstovai visaip bandė teisinti atvykėlius: esą jie yra kitos kultūros, išsigandę, baikštūs ir mūsų pareiga yra priglausti bėgančias nuo karo šeimas, kaip lietuvius kažkada priglaudė Vakarai. Buvo stengiamasi paneigti kiekvieną su pabėgėlių nusikalstama veika susijusią istoriją: esą tai – ne pabėgėliai, žiniasklaidos priemonė, kurioje paskelbta informacija yra nepatikima, skleidžianti propagandą ir t.t.

Bandymai paskleisti baimę didžiausioje musulmonų valstybėje

Sausio 14 dieną Indonezijos sostinėje Džakartoje nuaidėję sprogimai galiausiai nebuvo tokie, kaip buvo planuota: pasak žinių agentūrų pranešimų, šiuo metu turima žinių apie septynis žuvusius, tarp kurių yra penki teroristai ir jų bei policijos tris valandas trukusiame susišaudyme pasitaikę žmonės – vienas indonezietis ir vienas kanadietis. Tačiau pasikėsinimų vietos – „Starbucks“ kavinė, policijos pakelės postas – rodo ketinimus surengti kur kas kruvinesnius išpuolius. Kol kas ankstoka pasakyti, kas surengė atakas. Bent vienas iš nukautų teroristų buvo jau kartą teistas islamistas, o „Islamo valstybė“ jau pareiškė, kad tai – jos akcija, bet tai gali būti tik eilinis bandymas išpūsti savo grėsmę, sudaryti įspūdį, kad jų galia siekia nuo Prancūzijos iki Afrikos ir Azijos. Indonezijos žinovai, kaip kad Karolis Kerstenas (Karool Kersten) iš Londono Karališkojo koledžo, atkreipia dėmesį, kad ši didžiausia pasaulyje musulmonų valstybė, turinti daugiau nei 200 milijonų piliečių musulmonų, sudarančių apie 85 procentus visų gyventojų, nėra linkusi pritarti „Islamo valstybės“ fundamentalizmui. Tai liudija ir nedidelis rekrūtų iš Indonezijos skaičius „Islamo valstybėje“, vertinamas maždaug trimis šimtais. Taigi, milijonui Indonezijos musulmonų tenka mažiau nei du džihadistai, keliskart mažiau nei vienam Prancūzijos musulmonų milijonui. Indonezijoje gyvuoja nuosaikaus islamo tradicija, turinti ilgaamžę sugyvenimo patirtį su induistais ir krikščionimis. Kita vertus, niekas nenori nuvertinti ekstremalios retorikos įtaigos ir žiūrėti pro pirštus į islamiško fundamentalizmo pastangas suniekinti nuosaikią tradiciją, įtikinti stoti į jo gretas. Kaip tik šiomis dienomis Indonezijos spauda rašė apie įtartinus pinigų srautus iš Artimųjų Rytų, galbūt skirtus ekstremistinių kuopelių kūrimui ir stiprinimui. Gruodžio pabaigoje Džakartos policija areštavo kelių islamistų sudarytą grupuotę, kuri mokėsi gaminti savižudžių diržus, tai vienur, tai kitur aptinkama ekstremizmo apraiškų.

Kroatijoje praėjo veikti katalikų televizija

Kroatijoje gruodžio 29 dieną pradėjo transliuoti skaitmeninė katalikų televizijos stotis Laudato TV (LTV). Stoties tikslas – pasidalyti katalikų Bažnyčios vadovų, institucijų ir tikinčiųjų sakramentiniu gyvenimu, kunigų, vienuolių, pašvęstųjų, bažnytinių sąjūdžių ir judėjimų, labdaros organizacijų, mokyklų ir šeimų veikla. Kroatijos LTV remia tiek krašto vyskupų, tiek vienuolijų vyresniųjų konferencijos, finansiškai paremiant JAV Vyskupų konferencijai, katalikiškai labdaros organizacijai „Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai“, tikinčiųjų aukomis ir parama, patikino televizijos portale LTV direktorė Ksenija Abramovič. Skirdama didelį dėmesį šeimos vertybėms, Kroatijos katalikų televizija LTV žada remti krikščioniškas, moralines ir nacionalines vertybes. Norime matyti pasaulį katalikiško tikėjimo akimis ir širdimi, siekiant geresnės ateities pagal sūkį: „teisinga, gražu ir gera“.