Dokumentai prieš Lechą Valensą

Nuotraukos iš Reuters / Scanpix

Pirmadienį Varšuvoje Tautinės atminties institutas (IPN) žurnalistams atskleidė dokumentus, gautus iš neseniai mirusio komunistinės Lenkijos („liaudies“) respublikos Vidaus reikalų ministro Česlavo Kiščako (Czeslaw Kiszczak) našlės, susijusius su „Solidarumo“ lyderiais, tarp jų ir Lechu Valensa (Lech Walęsa). Kaip žurnalistams Varšuvoje sakė IPN direktorius Lukašas Kaminskis (Lukasz Kaminski), rastieji Saugumo tarnybos (SB) dokumentai rodo, kad „yra bendradarbiavimo sutartis, pasirašyta slapyvardžiu „Bolekas“, tai yra, Lecho Valensos“.

Tarp dokumentų yra raštelis „Boleko“ slapyvardžiu. Viename iš jų rašoma: „Aš, žemiau pasirašęs Lechas Valensa, Boleslavos ir Felikso sūnus, gimęs 1943 metais, Lipno apskrityje Popovo vietovėje, įsipareigoju visiškoje paslaptyje saugoti pokalbių su saugumo darbuotojais turinį. Tuo pat metu įsipareigoju bendradarbiauti su saugumo tarnybomis, išaiškinant ir kovojant su Lenkijos liaudies respublikos priešais. Informaciją teiksiu raštiškai ir bus ji teisinga“.

Nors L. Valensa anksčiau prisipažino, kad per vieną iš daugybės jo, kaip disidento, tardymų policijoje jis yra pasirašęs „kažkokį dokumentą“, tačiau kaltinimus bendradarbiavimu su slaptąja tarnyba visada vadino „absurdiškais“. Netrukus po dokumentų paviešinimo L. Valensa viename interneto tinkalapyje parašė. „Taip, pralaimėjau, bet tik toje vietoje, kur beveik visi patikėjo, kad vis dėlto buvo kažkoks išdavikiškas agentūrinis bendradarbiavimas su Saugumo tarnyba prieš 46 metus. Incidentiškas, bet buvo, ir trumpam buvau palaužtas. Tai netiesa. Tačiau neturiu galimybės jus įtikinti. Ačiū, išdavėte mane jūs, ne aš jus“. L. Valensa, kuris buvo 1989 metais komunistinį režimą sužlugdžiusio judėjimo „Solidarumas“ lyderis, 1983-iaisiais už nesmurtinį pasipriešinimą apdovanotas Nobelio taikos premija, pažadėjo įrodyti savo nekaltumą teisme. 2008 metais IPN išleistoje knygoje sakoma, kad nors L. Valensa buvo užregistruotas kaip slaptasis agentas 1970 metų gruodį, tačiau 1976 metų liepą jis buvo paleistas dėl „nenorėjimo bendradarbiauti“. Pirmieji įtarimai dėl galimo L. Valensos bendradarbiavimo su slaptąja tarnyba pasirodė 1992 metais, praėjus dvejiems metams po jo išrinkimo.

Lenkų jausmai L. Valensai yra gana sumišę. Daugelis jį gerbia dėl jo atkaklios kovos su komunistiniu režimu, tačiau karingas jo tonas vėlesniais prezidentavimo metais, daugelio nuomone, nusipelnė didelės kritikos. Po dokumentų paviešinimo visa Lenkija tiesiog virte verda, pradedant politikais ir baigiant paprastais žmonėmis. Vieni reikalauja iš L. Valensos atimti Nobelio premiją, kiti – pasiųsti už grotų ir panaikinti visus jam įteiktus apdovanojimus, pakeisti su jo vardu susijusias vietas.

© 2016 „XXI amžius“