2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Prezidentė susitiko su Vokietijos kanclere

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotrauka

Praėjusią savaitę prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi Vokietijoje. Bendroje spaudos konferencijoje su Vokietijos kanclere Angela Merkel ji sakė, kad sprendžiant pabėgėlių krizės klausimą dėl esminių principų sutariama, tačiau dar vyksta diskusijos dėl to, kaip tai turėtų būti įgyvendinama. D. Grybauskaitė sakė, kad ES turi pradėti kontroliuoti pabėgėlių srautus, gerbti Ženevos konvencijos įsipareigojimą, bet reikia gerbti ir mūsų žmonių Europoje saugumo lūkesčius. „Tai nelengva, bet mes žinome mūsų įsipareigojimus ir iššūkius“, – sakė D. Grybauskaitė. Prezidentė ES ir Turkijos susitarimą pavadino būtinu, tačiau sunkiai įgyvendinamu ir daliniu. Ji pabrėžė, kad atsiveria ir kiti migrantų keliai. „Tai priklauso ne tik nuo to, kaip mes kontroliuojame arba giname mūsų išorines sienas, bet ir nuo to, kaip mes kontroliuojame Šengeno zoną, įgyvendiname jos sutartį, kaip mes, pavyzdžiui, keičiamės duomenimis dėl pirštų atspaudų. Tai vis dar yra problema, nes tas pats asmuo su tais pačiais pirštų atspaudais, bet skirtingais vardais gali keliauti per kelias šalis ir niekas apie tai nesužino“, – aiškino D. Grybauskaitė.

Pareigas perims naujas NATO pajėgų vadas Europoje

NATO pajėgų Europoje vadas Kurtisas Skaparotis

Artimiausiu metu turėtų būti patvirtintas naujasis NATO pajėgų vadas Europoje – generolas Kurtisas Skaparotis (Curtis Scaparrotti), kuris pakeis trejus metus šiame svarbiame poste buvusį Filipą Bredlovą (Philip Breedlove). Pastarojo karininko veiksmai bei neįprastai aštrūs pareiškimai siutino Maskvą bei drąsino Baltijos šalis, bet ir iš naujojo vado galima laukti ne mažiau. Vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų vadu Europoje (SACEUR) pagal tradiciją skiriami tik amerikiečių generolai. SACEUR vadovauja NATO karinei struktūrai, įsikūrusiai Monse, Belgijoje. Politinei NATO vadovybei sutarus SACEUR vadovauja karinio planavimo procesams, teikia rekomendacijas Aljanso šalių karinei ir politinei vadovybei dėl reikalingų pajėgumų, o karo metu tiesiogiai vadovauja NATO pajėgoms. SACEUR kadencija trunka trejus metus. Jis kartu yra ir JAV pajėgų vadas Europoje – jam paklūsta apie 65 tūkst. Europoje esančių amerikiečių karių, kurių dabar yra mažiau negu pusė šio skaičiaus. Pastaruosius trejus metus SACEUR pareigas ėjusio F.  Bredlovo, JAV oro pajėgų generolo, iniciatyva sustiprinta tiek Baltijos šalių oro policijos misija, tiek žvalgybiniai pajėgumai Baltijos ir Juodojoje jūrose. F. Bredlovas vienas pirmųjų prabilo apie Rusijos kuriamą A2/AD tinklą Kaliningrade ir rūpinosi, kad NATO šalys gebėtų įveikti šį priešlėktuvinėmis ir priešlaivinėmis priemonėmis paremtą tinklą, kuris itin apsunkintų Aljanso pajėgų veikimą Baltijos jūros regione. Buvęs desantininkas, italų kilmės generolas K. Skaparotis vadovavo garsiajai 82-ajai JAV parašiutininkų divizijai, 2004 metais buvo 1-osios šarvuotosios divizijos vado pavaduotojas, o 2011 – 2012 metais vadovavo jungtinei JAV pajėgų Afganistane vadavietei, kuriai tuo metu buvo pavaldūs 140 tūkst. sąjungininkų karių, tarp jų ir lietuviai. 2013–2015 metais K. Skaparotis buvo JAV pajėgų Pietų Korėjoje vadas. Kartu su korėjiečių pajėgomis amerikiečiams teko išlaikyti nuolatinę karinę parengtį ir atsakyti į komunistinės Šiaurės Korėjos provokacijas. Svarbiausius sprendimus jis linkęs priimti pats ir garsėja įspūdinga atmintimi bei dėmesiu detalėms. Jis teiks pirmenybę mobilioms, greitai perdislokuojamoms pajėgoms bei jų mokymui, kad galėtų būti žaibiškai dislokuojamos į reikiamą regioną. Neatsitiktinai šią vasarą Lietuvoje bus rengiamos karinės pratybose kuriose laukiama rekordiškai didelės desantinės operacijos.

Dezinformacijos labirintuose

Žvilgsnis pro Bažnyčios langą į pasaulį ir Lietuvą

Kun. Robertas PUKENIS

Per visą Velykų laikotarpį, kai krikščionys džiaugėsi Kristaus Prisikėlimo švente, bet po Islamo valstybės teroristinių atakų Briuselyje kovo 22 dieną (žuvo 32 žmonės, 300 buvo sužeista) šmėžavo teroristinių išpuolių baimė, kuri iš dalies paralyžiavo judrų Vakarų Europos visuomeninį gyvenimą, dar ilgai neišnyks, o politikai ilguose posėdžiuose samprotaus, kaip nugalėti terorizmą. Čia sunkiau negu įprastame kare. Ten priešas stovi už linijos, o čia, individas, paženklintas Kaino ženklu, gyvena ramiai tarp visų kitų piliečių, bet kitą rytą, susisprogdina. Ir tikslas būna pasiektas, nesvarbu, kad žūsta nieko nenusikaltę civiliai žmonės, tarp jų – vaikai, moterys. Vakaruose yra tokia laisvė, kad niekas ten neužsiima atvertimu, kur nori, ten ir eini, tiki arba netiki, o socialiai remtini asmenys, ypač pabėgėliai, gauna pašalpas, kurios dažnokai būna mažos. Dauguma islamo išpažinėjų nesilaiko tos valstybės įstatymų, o savo rajonuose jau kuria Šariato teisę, pagal kurią gali užmušti moterį, jeigu ji pasirodys, pavyzdžiui, neištikima vyrui. Jie laisvai visoje Europoje stato mečetes ir sako, kad valdys Europą Šariato dvasia.

Dezinformacijos labirintuose

Karinių incidentų Baltijos jūroje potekstė

Pastaruoju metu tiek Baltijos jūros regione netoli Lietuvos sienos, tiek sausumos pasienio ruožuose vykstantys neprognozuojami kariniai Rusijos veiksmai kelia didelį pavojų Europos taikai, saugumo stabilumui. Būta daugkartinių Rusijos orlaivių skrydžių pernai ir šiemet pažeidžiant Lietuvos jūros sieną, į Lietuvos pajūrį buvo prasiskverbę rusų desantininkai. Pasaulio kariniams ekspertams dar didesnį nerimą kelia balandžio viduryje Rusijos įvykdyti provokuojantys incidentai su JAV laivu ir lėktuvais tarptautiniuose Baltijos regiono vandenyse. Po vizito Gdynės uoste, Lenkijoje, balandžio 14-osios rytą į Klaipėdos uostą plaukdamas JAV eskadrinis minininkas „USS Donald Cook“ patyrė pavojingą Rusijos naikintuvų priartėjimą. Rusijos šturmo lėktuvai Su-24, skraidydami poromis, balandžio 11 ir 12 dienomis ne vieną kartą praskrido labai arti minininko „USS Donald Cook“. Jie, atrodo, buvo neginkluoti, bet vienas iš jų praskrido tik už 9 metrų nuo laivo, tuo metu buvusio tarptautiniuose vandenyse už maždaug 130 km nuo Rusijos Kaliningrado srities krantų. „USS Donald Cook“ į tas provokacijas neatsakė, tik mėgino susisiekti su rusų pilotais per radiją. JAV kariniai pareigūnai nurodė, kad per pastaruosius metus buvo incidentų, kai Rusijos kariniai lėktuvai pakankamai priartėdavo prie kitų oro ir jūros transporto priemonių, sukeldami rimtą susirūpinimą saugumu. JAV kariškių Europos vadovybė (EUCOM) paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip karo lėktuvai praskrenda taip arti „USS Donald Cook“, kad vienas jūrininkas pasako: „Jis žemiau tiltelio sparno“. Tai reiškia, kad lėktuvas skrido žemiau už aukščiausią laivo tašką.

Ar piktintis Panamos dokumentais?

Eligijus Dzežulskis-Duonys,

Lietuvos krikščioniškosios demokratijos pirmininkas

Tarptautinio tiriamosios žiniasklaidos konsorciumo paskelbti duomenys, vadinami Panamos dokumentais, apie lengvatinio apmokestinimo („ofšorinių“) kompanijų klientus ir akcininkus sukėlė nemenką rezonansą tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Lengvatinio apmokestinimo įmonės kuriamos tam tikrose valstybėse dėl to, kad ne rezidentams jose taikomi palyginti maži pelno mokesčiai arba jie apskritai netaikomi, o informacija apie jose įsteigtų įmonių savininkus bei jų atliekamas finansines operacijas neatskleidžiama. Taip atsiranda galimybė norintiems asmenims nuslėpti tiek turtą, tiek pajamas ir išvengti mokesčių, kurie būtų mokami tuo atveju, jei įmonės veiktų ar kapitalas būtų registruojamas savojoje šalyje. Būtent todėl lengvatinį apmokestinimą taikančios šalys yra vadinamos mokesčių rojumi.

Lietuva pasirašė už Planetos išsaugojimą

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašo Klimato kaitos susitarimą

Balandžio 22 dieną Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke dalyvavo Klimato kaitos susitarimo pasirašymo ceremonijoje. Teisiškai privalomas 195 valstybių susitarimas dėl klimato kaitos mažinimo buvo pasiektas pernai gruodį Paryžiuje vykusioje JT konferencijoje ir pasirašytas 175 valstybių Žemės dieną Niujorke.

Klimato kaitos susitarime visos šalys įsipareigoja imtis ilgalaikių veiksmų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į aplinką bei užtikrinti, kad pasaulinės temperatūros didėjimas būtų daug mažesnis nei 2 laipsniai.

Pasirašymo ceremonijoje kalbėdama Prezidentė akcentavo Lietuvos patirtį – mūsų šalis yra aiškus pavyzdys, kad spartus ekonomikos augimas ir energetinis saugumas yra įmanomas, nedarant žalos aplinkai. ES šalys yra įsipareigojusios iki 2030 metų ne mažiau kaip 40 proc. sumažinti į orą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, Lietuva šį tikslą smarkiai viršija ir šių dujų išmetimą į aplinką yra sumažinusi 58 procentais.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – apie Lietuvos partizanus

Arūnas POŠKA

Pastaruoju metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė reikšmingas galutines ir neskundžiamas nutartis Lietuvos partizanų naikinimo (genocido) bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartimi paliktas galioti Marijono Misiukonio išteisinimas. Jis dalyvavo operacijoje, nukreiptoje prieš vieną paskutiniųjų Lietuvos partizanų Antaną Kraujelį.

Primintina, kad pastaruosius kelerius metus vykdyta aktyvi A. Kraujelio juodinimo kampanija. Todėl istoriškai ir moraliai labai svarbus ir reikšmingas Aukščiausiojo Teismo verdiktas šioje nutartyje: teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti partizaniška A. Kraujelio veikla ir jos reikšmingumu Lietuvos valstybingumui.

Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija šmeižtus ir kritiką atmetė bei diskusiją šiuo klausimu užbaigė. Atmesti argumentai, kad žūties metu 1965 metais A. Kraujelis esą jau nebuvo partizanas, o tik kažkoks kriminalinis nelegalas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad vien tai, jog A. Kraujelis buvo sulaikomas 1965 metais, nepaneigia jo, kaip partizano, statuso, kartu savaime nepaneigia ir to, kad šis sulaikymas galėjo būti susijęs ir su A. Kraujelio, kaip partizano, veikla (taip pat ir partizaninio karo metu), priešinantis sovietų okupacijai ir okupaciniam režimui.

Vatikano paštas pažymės Žemaičių vyskupijos įkūrimo jubiliejų

„Lietuvos pašto“ vadovybė kartu su Vatikano pašto atstovais aptarė pašto ženklo, skirto Žemaičių vyskupijos įkūrimo 600 metų jubiliejui, leidybą. Paskutinės Europos tautos krikštui pažymėti Lietuvos ir Vatikano paštai 2017-aisiais planuoja išleisti vieną bendrą pašto ženklą.

„Kitąmet ruošiamės minėti Žemaičių vyskupijos įkūrimo 600 metų jubiliejų, kuris ženklina galutinį Lietuvos įsiliejimą į krikščioniškąją Europos valstybių šeimą. Ši sukaktis reikšminga ne tik Lietuvai, bet ir visai Senojo žemyno Katalikų Bažnyčios bendruomenei, todėl Žemaičių vyskupystės įkūrimui skirto pašto ženklo leidybos procese dalyvauja ir Vatikano paštas, su kuriuo kitąmet planuojame išleisti bendrą pašto ženklą. Šiuo ženklu bus pažymėtas paskutinės Europos tautos krikštas“, – teigė Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė.

Černobylio avarija ir po 30 metų daro įtaką Lietuvai

1986 metų balandžio 26-osios naktį Černobylio atominėje elektrinėje (AE) įvyko avarija, iki šiol laikoma didžiausia tokio tipo avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje pagal žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų žmonių skaičių. 1986 m. balandžio 25 d. buvo rengiamasi stabdyti 4-ąjį Černobylio AE energijos bloką planuotam remontui ir techninei priežiūrai. Tačiau atominės elektrinės darbuotojui paspaudus avarinio stabdymo mygtuką, balandžio 26 dieną 1 valandą 23 minutės 40 sekundžių įvyko vandens garų sukeltas sprogimas. Buvo išgriautos reaktoriaus ir energijos bloko konstrukcijos, į aplinką buvo išmesta dalis radioaktyvių reaktoriaus šerdį sudarančių medžiagų, kilo didžiuliai gaisrai elektrinės teritorijoje. Sprogimas buvo toks galingas, kad nuvožė viršutinę reaktoriaus įrenginio plokštę, svėrusią 2000 tonų, o apatinė konstrukcija nusileido 4 metrus. Radionuklidų išmetimas į aplinką tęsėsi ir po sprogimo. Išmetamų medžiagų žymiai sumažėjo tik po 10 dienų, kai pavyko užgesinti įsiliepsnojusį grafitą, RBMK tipo reaktoriuose naudojamą kaip neutronų lėtiklį. Informacija apie avariją buvo paskelbta tik po 36 valandų, kai Švedijoje buvo nustatytas padidėjęs jonizuojančios spinduliuotės fonas ir spėjant, kad kažkur įvyko avarija. Gyventojai nebuvo evakuojami, nebuvo pradėta profilaktika jodo preparatais. Bandyta aiškinti, kad nieko baisaus neatsitiko, kad vykdomi gelbėjimo darbai. Kontroliuoti informacijos sklaidą iš katastrofos vietos ėmėsi galingasis KGB, nors nuslėpti tikruosius katastrofos mastus buvo neįmanoma.

Lenkijos vadovai laikosi savo nuostatų

Balandžio 10-ąją Lenkija minėjo lėktuvo katastrofos, nusinešusios tuomečio prezidento Lecho Kaczynskio ir dešimčių kitų iškilių šalies veikėjų gyvybes. Dabartiniai Lenkijos politikai mano, kad ta tragedija nebuvo atsitiktinė. Partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vadovas Jaroslavas Kačyniskis (Jaroslaw Kaczynski) 8 val. 41 min. vietos laiku – tiksliai tuo pačiu metu, kai 2010-aisiais prezidentinis lėktuvas sudužo miške prie Smolensko karinio oro uosto, – padėjo vainiką prie savo velionio brolio ir toje pačioje katastrofoje žuvusios jo žmonos portretų. Dešimtims tūkstančių lenkų, tą dieną, sekmadienį, susirinkusių prie prezidentūros, J. Kačynskis pareiškė: „Ankstesnė vyriausybė atsakinga už šią tragediją, bent jau morališkai“. Prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) vėliau atidengė memorialinę lentą ir pareiškė: „Esame skolingi aukoms, kad šios katastrofos priežastys būtų ištirtos“. Tą dieną daug kur Lenkijoje vyko katastrofos metinių atminimo ceremonijos ir pamaldos. Spalį parlamento rinkimus laimėjusi partija „Įstatymas ir teisingumas“ tikisi atnaujinti tyrimą dėl 2010 metais Rusijoje įvykusios lėktuvo katastrofos, kurioje žuvo iš viso 96 žmonės. Partija „Įstatymas ir teisingumas“, aštuonerius metus išbuvusi opozicijoje, atmeta ankstesnės liberalios vyriausybės tyrimo išvadas, kad prezidentinis lėktuvas sudužo dėl piloto klaidos, nepalankių meteorologinių sąlygų ir prasto oro dispečerių darbo. Dauguma žuvusių netoli Smolensko vakarų Rusijoje buvo aukšto rango Lenkijos pareigūnai, tarp jų kariuomenės vadas ir centrinio banko vadovas. Naujo tyrimų pakomitečio vadovas Vaclavas Berčynskis (Waclaw Berczynski) katalikiškam savaitraščiui „Gosc Niedzielny“ aiškino, kad lėktuvas Tu-154 sprogo ore: „Galime su didele tikimybe, praktiškai beveik visiškai užtikrintai sakyti, kad lėktuvas subyrėjo ore“. Tuomečio premjero Donaldo Tusko, dabar tapusio Europos Vadovų Tarybos pirmininku, vyriausybės ekspertai ir Rusijos tyrėjai atmetė visas tuojau po tos tragedijos iškeltas teorijas apie numanomą nužudymą. Naujas komitetas neatmetė, kad aukų palaikai bus ekshumuoti, siekiant atlikti jų tyrimus, o toks pasiūlymas atspindi nepasitikėjimą Rusijos atliktais palaikų tyrimais tuojau po katastrofos. Tačiau pagrindinis šio tyrimo uždavinys – nustatyti atsakinguosius. PiS lyderiai kaltino D. Tuską prikišus rankas prie tos katastrofos ir Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kurį lenkų dešinieji seniai laiko Lenkijos priešu. Gynybos ministras Antonis Macierevičius (Antoni Macierewicz), palaikantis versiją, jog ta lėktuvo avarija buvo politinis nužudymas, visuomeninei televizijai sakė: „Akivaizdu, jog Tuskas turėtų prisiimti visas pasekmes dėl savo veiksmų“. Kiti reikalavo dar radikalesnių veiksmų, tarp jų žurnalistė Eva Stankievič (Ewa Stankiewicz), dirbanti kraštutinės tautinės pakraipos savaitraštyje „Gazeta Polska“, mitinge, kurį tas leidinys prieš avarijos minėjimo renginius organizavo prie Rusijos ambasados Varšuvoje, sakė: „Teismas Tuskui – to nepakanka... Reikalinga mirties bausmė“. Praėjus šešeriems metams prezidentinio lėktuvo nuolaužos ir juodosios dėžės tebėra Rusijoje, o Maskva atsisako jas grąžinti Lenkijai, kol bus baigtas jos pačios teismo tyrimas. Tokia padėtis kursto sąmokslo teorijas, kad katastrofa buvo organizuota Rusijos arba kad lenkų ir rusų pareigūnai stengiasi nuslėpti tikrąsias jos priežastis.